Grąžiname vaikus į mokyklą karantino metu

(atnaujinta 20:09 2021.03.16)
Lietuvos vyriausybė svarsto galimybę grąžinti pradinių klasių mokinius į mokyklas, nepaisant to, kad šalyje toliau taikomi karantino apribojimai ir koronaviruso infekcijos rodikliai nemažėja

Kai kurie tėvai baiminasi, kad mokyklos vėl gali tapti pavojingos ligos plitimo židiniu. Vaikai gali tapti viruso nešiotojais, nukentės jų tėvai ir seneliai.

— Dalia, matau, tu jau vedi dukrą į darželį. O mes kol kas svarstome, ar vesti savo vaikus į darželį ir mokyklą. Vyriausybė ketina svarstyti pradinių klasių mokinių švietimo atnaujinimo mokyklose klausimą. Mes gyvename su pagyvenusiais tėvais, kuriems gresia pavojus, todėl nerimaujame, kad vaikai parneš užkrečiamą virusą savo seneliams.

— Na, mes visi jau sirgome koronavirusu, o mudu su vyru turime antikūnų. Ir dukra taip pat. Pasitikrinome. Todėl mes nebesijaudiname, kad vėl užkrėsime šia infekcija. Ir aš patarčiau tavo tėvams pasiskiepyti. Be to, jiems gresia pavojus ir dvigubai pavojinga atidėti skiepijimą.

— Mes bijome skiepytis po visų pranešimų spaudoje apie komplikacijas pagyvenusiems žmonėms ir net mirties atvejus po skiepijimo. Tai ypač pasakytina apie tą pačią "AstraZeneca" vakciną, kuri daugiausia naudojama vyresnio amžiaus žmonėms Lietuvoje.

— Bet šis pavojus yra statistinių paklaidų, susijusių su bet kokio tipo skiepais, ribose.

— Mes taip pat baiminamės, kad Lietuvoje plinta nauja "britiškoji" padermė. Vaikas eis į darželį ar mokyklą, o jo draugas ateis užsikrėtęs naujuoju virusu. Jie to net nepastebės, bet atsineš į namus ir užkrės senelius.

— Na, mūsų vyriausybė su ekspertais tikriausiai taip pat pagalvos ir galiausiai priims teisingą sprendimą. Jie taip pat seka ne tik kasdieninę statistiką apie paplitimą, bet ir operatyviai lokalizuoja viruso plitimo židinius.

— Neabejoju valdžios ir ekspertų kompetencija, tačiau abejoju pačių Lietuvos žmonių sąmoningumu. Vakar nuvykau į Vilniaus centrą ir ką pamačiau! Minia žmonių išsiveržė iš namų. Jie vaikšto gatvėse jau be kaukių. O šįryt prie naujai atidarytų parduotuvių ir muziejų durų rikiavosi eilės. Manau, kad po savaitės sergamumo rodikliai vėl smarkiai padidės. Mūsų žmonių negalima išleisti į laisvę, kol bus sunaikintas paskutinis virusas Lietuvoje.

— Tu toks kategoriškas. Galų gale žmonių psichinė būsena dėl metus trunkančio karantino jau tokia įtempta, kad neįmanoma ištverti. Man atrodo, kad gelbėdami kūną nuo koronaviruso, mes padarėme daug daugiau žalos žmonių psichikai. Ir tai gali atsiliepti kur kas labiau...

Tegai:
karantinas, mokykla, koronavirusas
Skiepytis ar ne?

Skiepytis ar ne? Štai kur mįslė

(atnaujinta 18:49 2021.04.16)
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė paprašė Danijos vyriausybės perduoti "AstraZeneca" vakcinos atsargas Lietuvai. Danija tapo pirmąja ES šalimi, nusprendusia visiškai nevartoti šios vakcinos dėl šalutinio poveikio — trombozės

Norvegijos vyriausybė pasekė danų pavyzdžiu ir laikinai sustabdė visų amžiaus grupių gyventojų skiepijimą šia vakcina. Kita vertus, lietuviai tikinami šios vakcinos saugumu ir žmonės raginami skiepytis ja be eilės, be to, gautų galimybę turėti "skiepų pasą", suteikiantį teisę netrukdomai judėti ne tik šalies viduje, bet ir Europos Sąjungoje.

— Mariau, eime greičiau, užimsime eilę vakcinai nuo koronaviruso gauti. Mačiau nuotraukas, kuriose pavaizduotos didžiulės eilės ne tik sostinės skiepų centre, bet ir kitose savivaldybėse.

— Rimvydai, kaip suprantu, Lietuvoje be eilės skiepijama tik "AstraZeneca" vakcina, ir, kaip skaičiau, ji yra nesaugi. Kažkaip aš ja nelabai pasitikiu. Verčiau užsiregistruoti internete skiepytis mažiau pavojingomis vakcinomis ir šiek tiek palaukti savo eilės.

— Na, tada lauksi iki rudens ir praleisi dar vieną atostogų sezoną. Ar nesinori tau nuvažiuoti pailsėti kur nors prie šiltų jūros ar vandenyno krantų?

— Pažiūrėk, ką rodo per televiziją! Beveik visuose kurortuose — "lockdawn'as"! Net jei nuvyksi į tas pačias Kanarų salas ar Dramblio Kaulo Krantą, tai ne faktas, kad galėsi smagiai leisti laiką. Kavinės ir barai nedirba, paplūdimiuose reikia gulėti ir degintis tik su kauke ir net laikantis atstumo. Mačiau, kaip policininkai su automatais vaikšto Prancūzijos paplūdimiuose ir negailestingai skiria baudas už kaukės nuėmimą! Nori rizikuoti savo sveikata dėl tokių atostogų?

— Juk tai labai šaunu. Bus ką prisiminti! Be to, girdėjau, kad daugelyje Europos kurortų viešbučių savininkai dabar suteikia nuostabias nuolaidas apgyvendinimui! Galima sutaupyti!

— Verčiau suplanuosiu atostogas mūsų brangiuose kurortuose Palangoje ar Nidoje, nei žaisiu rusišką ruletę su dviprasmiška vakcina. Čia dar girdėjau, kad į Lietuvą atkeliavo pirmoji "Johnson & Johnson" vakcinos partija, kuri buvo uždrausta JAV, ir mes ketiname ja skiepyti gyventojus.

— Kodėl tu taip skeptiškai žiūri į šias vakcinas? Juk "AstraZeneca" pasiskiepijo ir prezidentas, ministrė pirmininkė, ir mūsų Seimo vadovė. Ir visi jie, kaip matai, yra gyvi ir sveiki!

— Na, duok jiems, Dieve, ateityje sveikatos, kad jie tarnautų mūsų valstybės ir piliečių naudai. Aš kaip nors užleisiu savo eilę skiepytis pavojingomis, mano požiūriu, vakcinomis tiems, kurie veržiasi į užsienio kurortus.

Tegai:
Lietuva, vakcinacija, vakcina, AstraZeneca, koronavirusas
Atostogų - per vakcinaciją

Atostogų per skiepus

(atnaujinta 18:51 2021.04.13)
Lietuvoje visuotinė vakcinacija įgauna pagreitį. SAM ir savivaldybės praneša apie tūkstančius paskiepytų asmenų. Tai džiugina kelionių kompanijas, kurios tikisi pagerinti savo finansus šiais metais atnaujindamos turistinius maršrutus pasiskiepijusiems

— Mantai, ar jau suplanavote su žmona vasaros atostogas? Mes pasiskiepijome, gavome atitinkamą pažymėjimą ir šią vasarą ketiname kompensuoti tai, ką praradome praėjusiais metais — gerą poilsį kur nors Dramblio Kaulo Krante ar Venecijos Rivjeroje.

— Koks tu, Laurynai, optimistas. Skaityk šios dienos spaudą. Turkija ir Kroatija — dvi populiariausios turistinės kryptys — nuo pirmadienio "raudonojoje zonoje". Kilo naujas įvairių koronaviruso padermių antplūdis! Gydytojai taip pat sako, kad skiepai nėra panacėja nuo pakartotino užsikrėtimo. Taigi, daugiausia, ko mes su šeima tikimės, yra praleisti bent savaitę gimtuosiuose kurortuose Baltijos jūros pakrantėje. Pernai vykome į kelionę po Rusiją, bet, matyt, šiemet nelemta. ES dar nepripažino Rusijos vakcinos "Sputnik V", o tai reiškia, kad judėjimas tarp mūsų šalių vėl bus apribotas.

— Koks tu pesimistas. Turime tikėtis geriausio. Juk mūsų vyriausybė pažadėjo, kad jei visi pasiskiepysime, tai gyvenimas taps lengvesnis, gyvenimas taps linksmesnis. Galėsime saugiai keliauti bent Šengeno erdvėje.

— Šis vyriausybės spaudimas mane tiesiog atbaido nuo skiepų. Jei jie nekeltų isterijos, gal aš ramiai ir būčiau pasiskiepijęs. Dar ta nesuprantama situacija su "AstraZeneca" vakcina. Mūsų vadovai praneša, kad tai nepaprastai gerai, o aš skaičiau pranešimus apie sunkias "nepageidaujamas reakcijas" kitose šalyse ir turiu daug klausimų — kas iš jų meluoja? Net Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmiausia paskelbė, kad pasiskiepys "AstraZeneca", o vėliau atšaukė registraciją. Matyt, jos padėjėjos paaiškino, kad jos amžiuje neverta taip rizikuoti.

— Na, ko tu tiki kažkokiomis apkalbomis? Mes su žmona ką tik buvome paskiepyti vakcina "AstraZeneca". Taip, porą dienų buvo nedideli negalavimo ir karščiavimo simptomai. Bet viskas praėjo greitai ir šiandien jaučiamės puikiai. Prisiminkite, kad vis dėlto "AstraZeneca" pasiskiepijo ir mūsų prezidentas Gitanas Nausėda. Nebūk kvailas ir kuo greičiau užsiregistruok skiepytis. O jei bijai "AstraZeneca", tik "AstraZeneca" — be jokių eilių, o kitų vakcinų teks laukti eilėje.

Tegai:
atostogos, vakcina
Normandijos ketverto susitikimas, archyvinė nuotrauka

Kijevas pasirengęs triumfui Europoje. Ar pasirengusi Europa neaišku

(atnaujinta 11:33 2021.04.18)
Anot diplomatinio šaltinio iš Kijevo, "Merkel, Makrono ir Zelenskio derybos rodo, kad kalbos, jog Putinas turėtų kalbėti apie Ukrainą be Ukrainos, nėra tiesa"

Po neseniai įvykusio telefoninio pokalbio tarp Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderių, kurie aptarė Ukrainą nedalyvaujant jos atstovui, ši akimirka yra labai svarbi Kijevui, ir , be abejo, kompensuos kai kurias patirtas psichologines traumas.

Apskritai padėtis yra itin glostanti Ukrainos valdžios ambicijas. Po kelerių metų pasaulinės politinės darbotvarkės periferijoje jų šalis vėl atsidūrė didžiųjų valstybių dėmesio centre ir pirmuosiuose pasaulio žiniasklaidos puslapiuose.

Tiesa, Kijevas, žinoma, nepasimokė iš praeities istorijos - susidomėjimo juo didėjimo ir kritimo 2010-ųjų viduryje, tačiau tai vargu ar gali ką nors nustebinti. Šį kartą, kai tik Vakarai sutelkė dėmesį į situaciją Donbase, Ukraina vėl pradėjo energingai reikalauti ją paremti ne bendrais žodžiais, o konkrečiais darbais ir apskritai - priimti ją į ES ir NATO.

Derybų išvakarėse tai pasakė ir Vladimiras Zelenskis, kurio teigimu, Ukraina "seniai užsitarnavo" teisę išeiti iš "laukiamojo". O Ukrainos ambasadorius Berlyne išreiškė mintį grąžinti branduolinius ginklus į savo šalį.

Vakarai vos spėjo atremti vis naują Kijevo geopolitinių fantazijų seriją. Prieš pat Ukrainos prezidento vizitą Paryžiuje Prancūzijos užsienio reikalų ministerija darė tą patį, dar kartą paaiškindama, kad geri santykiai ir netgi parama Ukrainai "dabartinėje sudėtingoje situacijoje su Rusija <...> nereiškia stojimo į Europos Sąjungą".

Tarp nedaugelio, kuriems aiškiai patinka tai, kas vyksta, galima išskirti Turkijos prezidentą. Erdoganas neseniai atvirai "trolino" NATO, pasisakydamas už Ukrainos prisijungimą - akivaizdu, kad tai neįmanoma ir kategoriškai nepriimtina absoliučiai daugumai jos narių - ir į Šiaurės Atlanto aljansą.

Tiesa, Turkijos lyderis, palaikęs Kijevą stojimo į NATO klausimu, suklaidino jį kitame. Vakar tapo žinoma, kad Ursula von der Leyen atmetė Zelenskio kvietimą dalyvauti pirmajame vadinamosios "Krymo platformos" aukščiausiojo lygio susitikime - grubiai pažeidžiant protokolą ir pasitelkiant itin neįtikinamą pasiteisinimą. Pikti liežuviai tvirtina, kad šis sprendimas buvo tęsinys neseniai įvykusio skandalo, dėl kurio Europos Komisijos vadovė yra kupina nemalonių jausmų tiek pačiam Erdoganui, tiek Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Šarliui Mišeliui. Ir jie abu jau išreiškė karščiausią paramą Ukrainos valdžios iniciatyvai.

Apskritai Ukraina tiek savo veiksmais, tiek savo egzistavimu sugeba aukštą Vakarų politiką paversti linksmu balaganu.
Europa susiduria su užduotimi užmegzti sudėtingus santykius su Rusija, kur, atsižvelgiant į Berlyno, Paryžiaus ir Briuselio planus, konfrontacija ir bendradarbiavimas turėtų būti susipynę optimaliomis joms proporcijomis. Ukraina buvo pasirinkta kaip svertas šiai problemai spręsti.

Tačiau europiečiams nepavyko paversti Kijevo paklusniu instrumentu, kuris drausmingai užima numatytą vietą ir daro tiksliai tai, kas liepiama. Iš esmės Ukrainos valdžia nenori suprasti jokių subtilių užuominų ar teiginių ant kaktos ir, esant menkiausiai progai, stengiasi patogiai įsitaisyti "su kiaulės snukiu" tarp Vakarų pasaulio lyderių.

Viskas, ko reikia Paryžiui ir Berlynui, yra aiškiai ir simboliškai paskelbti savo nepritarimą Maskvai, darant  dar vieną žingsnį užsienio politikos žaidimo arenoje. Tačiau tuo pačiu metu Makronas ir Merkel turės ištverti juokingus Vladimiro Zelenskio užmojus ir geopolitines svajones. Be to, pastarųjų metų patirtis aiškiai rodo, kad verta paduoti Kijevui pirštą, ir jis greitai atkčs ranką, tame tarpe ir globėjų.

Bet jei Europa yra pasirengusi pilstyti iš tuščio į tuščią, bendraudama su Ukrainos prezidentu, o po to dar kelias savaites atsisakydama fantastiškų Kijevo pareiškimų derybų pagrindu, tai Maskva tikrai neturi prasmės į tai kištis. Nes kad ir kokie pasipiktinę būtų pietvakarių kaimynai, Ukrainos likimas sprendžiamas jai nedalyvaujant. Bet čia negalima apsieiti be Rusijos.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Europa, Kijevas