Vardan ko?

Lietuvos prezidentas pakartojo Baideno klaidą. Vardan ko?

(atnaujinta 19:23 2021.03.30)
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, sekdamas Džo Baidenu, Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pavadino "žudiku". Paprasti lietuviai yra suglumę — kam Nausėda pakartojo savo kolegos amerikiečio klaidą?

Lietuva beveik paskelbė karą Rusijai, sekdama Kinija, kuri jau įvedė sankcijas Lietuvos diplomatams ir vienam Seimo nariui.

— Sakyk man, Rolandai, ką bando pasiekti dabartiniai mūsų valdovai? Pirmiausia jie bandė Kinijos kantrybę pareiškimais apie uigūrus ir planus atidaryti prekybos biurą Taivane. O dabar mūsų valstybės užsienio politikos vadovas — prezidentas Gitanas Nausėda — pavadino Vladimirą Putiną "žudiku". Juk aišku, kad toks įžeidimas skaudžiai atsilieps visiems Lietuvos žmonėms.

— Taigi mūsų valdovai negalvoja apie žmones. Jiems svarbiausia yra gauti politinių taškų savo kuratorių akivaizdoje iš Baltųjų rūmų ir Briuselio kabinetų. Be to, man atrodo, kad Gitanas Nausėda bando pagerinti savo autoritetą šalies viduje — prieš valdančiuosius konservatorius. Neseniai jie bandė padaryti jį "vestuvių generolu", atimti iš prezidento kai kuriuos užsienio politikos įgaliojimus. Todėl, Nausėda, matyt, nusprendė įrodyti, kad jis yra dar didesnis rusofobas nei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Atseit, jūs, brangūs konservatoriai, nedvejokite! Aš jūsų nenuvilsiu. Dar labiau "apdergsiu" Rusiją. Tik nestumkite manęs į pasaulio politikos šešėlį, prašau!

— Na, gerai, Baideno klaida gali būti siejama su tuo, kad jis pasidavė žurnalistės provokacijai ir negalėjo greitai susiorientuoti ir pasakė nesąmonę. Bet Gitanas Nausėda yra pakankamai jaunas ir sveikas, kad galėtų tinkamai reaguoti į mūsų žurnalistų spaudimą. Juk jis turi suprasti, kad savo pareiškimu jis nepakėlė reitingo, priešingai — parodė, kad nėra pajėgus vadovauti visai Lietuvos valstybės užsienio politikai.

— Įdomiausia tai, kad Kremlius į Nausėdos pareiškimą niekaip nereagavo! Nors Putinas, reaguodamas į Baideno pareiškimą, tik juokėsi, Nausėdos išpuolio niekas net nepastebėjo. Atseit, kam reaguoti į lietuviško uodo įkandimą. Tuščia vieta tas Nausėda.

— Manau, kad bus reakcija. Rusija sparčiai perima Baltarusijos tranzitą į savo uostus. Šiandien skaičiau, kad Ust Lugoje jie ieško aikštelės, kurioje būtų pastatytas baltarusiškų kalio trąšų, kurios vis dar gabenamos per Klaipėdą, perkrovimo terminalas. Ir jei po naftos tranzito Lukašenka perduos kalio trąšas į Rusijos uostą, Klaipėdos uostą galima saugiai užkonservuoti. Negana to, kinai po visų oficialaus Vilniaus įžeidimų pradės siųsti konteinerius su savo kroviniais į Europą per Rusijos uostus Šiaurės jūros keliu. Pats supranti, kad Lietuvos biudžetas labai greitai ištuštės.

— Be to, nepamiršk, kad atsijungus nuo BRELL energijos žiedo, elektros kainos Lietuvoje bus lygios europinėms. Tačiau atlyginimai liks tokie patys. Taigi, agresyvi mūsų politinio elito užsienio politika palauš ne vieną, ir daug skylių atsiras šalies piliečių piniginėse.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Džo Baidenas, Gitanas Nausėda
Tiesioginiai merų rinkimai neteisėti?

Lietuvos miestų merų rinkimai buvo neteisėti

(atnaujinta 17:42 2021.04.20)
Lietuvos KT priėmė sensacingą sprendimą. Pasirodo, tiesioginiai merų rinkimai, kurie jau buvo surengti du kartus — 2015 ir 2019 metais, buvo neteisėti. Norint juos surengti, reikėjo iš dalies pakeisti 119 pagrindinio valstybės įstatymo — Konstitucijos — straipsnį

— Rimvydai, ar jau girdėjai apie skandalingą Konstitucinio Teismo nuosprendį, kuriuo uždrausti tiesioginiai merų rinkimai? Ir nors šis sprendimas įsigalioja tik po dvejų metų — 2023 metų gegužę, vis tiek paaiškėjo, kad dabartinių merų valdžia yra tarsi pusiau legali?

— Na, jau seniai sakoma, kad dabartinė valdančioji liberalų konservatorių dauguma rengia visų rinkimų reformą. Žinant, kad Konstitucinis Teismas yra labiau politinė nei teisinė struktūra ir kad ji ilgą laiką buvo konservatorių rankose, galima manyti, kad valdantieji galės įgyvendinti šią reformą per Konstitucinį Teismą. Esmė ta, kad reikia padaryti kai kuriuos Konstitucijos pakeitimus, ir reikia, kad juos palaikytų ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių. O dabartinės valdančiosios partijos tokios daugumos neturi. Taigi, jie sugalvojo tokį "triuką". Kaip, jei opozicija nenori palaikyti jų reformos, tada Lietuvoje nebebus tiesioginių merų rinkimų.

— Aš mažai suprantu šias didžiosios politikos subtilybes ir nesuvokiu, kodėl visos šios idėjos ir rinkimų teisės aktų performulavimas. Juk ir taip viskas gerai.

— Suprask, kad Lietuvos konservatoriai, žvelgdami į Amerikos demokratus, nori visam laikui perimti visą valdžią Lietuvoje. O pagal dabartines rinkimų taisykles jie negalės to padaryti. Nepamiršk, kad 2023 metais vietos valdžios rinkimai yra tik pirmas žingsnis link visiško valdžios perėmimo. Po metų, 2024 metais, vyks ne tik naujos Seimo ir Europos Parlamento deputatų iš Lietuvos rinkimai, bet ir prezidento rinkimai. O konservatorių stovykloje jie jau supranta, kad jų kandidatas — Gabrielius Landsbergis, tiesioginių prezidento rinkimų atveju, vargu ar įsikurs rūmuose Daukanto aikštėje. Taigi, jie pradėjo kalbėti apie tai, kaip kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje prezidentą turėtų rinkti parlamentas, o ne žmonės.

— Ach, šit kaip! Pasirodo, konservatoriai su liberalais eina iš toli. Konstitucinio Teismo sprendimu priversti opoziciją sutikti su Konstitucijos pataisų svarstymu, o tada prastumti netiesioginius prezidento rinkimus?

— Matai, kaip viską greitai supratai. O sakai, kad nesigaudai politikoje. Pažiūrėk, kaip konservatoriai pradėjo įžūliai elgtis nuo pirmųjų valdžios dienų. Jie atvirai spjaudo į veidą ne tik savo politiniams oponentams, bet ir paprastiems rinkėjams. Ir ne veltui jie jau pradėjo atvirai kalbėti, kad Lietuva grįžta į "Smetonos diktatūros" laikus. Tik diktatorius nebebus prezidentas, bet viena partija — Tėvynės-krikščionių demokratų sąjunga, kuriai vadovauja "du Landsbergiai" — senelis ir anūkas.

Tegai:
rinkimai, Konstitucinis Teismas
Skiepytis ar ne?

Skiepytis ar ne? Štai kur mįslė

(atnaujinta 18:49 2021.04.16)
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė paprašė Danijos vyriausybės perduoti "AstraZeneca" vakcinos atsargas Lietuvai. Danija tapo pirmąja ES šalimi, nusprendusia visiškai nevartoti šios vakcinos dėl šalutinio poveikio — trombozės

Norvegijos vyriausybė pasekė danų pavyzdžiu ir laikinai sustabdė visų amžiaus grupių gyventojų skiepijimą šia vakcina. Kita vertus, lietuviai tikinami šios vakcinos saugumu ir žmonės raginami skiepytis ja be eilės, be to, gautų galimybę turėti "skiepų pasą", suteikiantį teisę netrukdomai judėti ne tik šalies viduje, bet ir Europos Sąjungoje.

— Mariau, eime greičiau, užimsime eilę vakcinai nuo koronaviruso gauti. Mačiau nuotraukas, kuriose pavaizduotos didžiulės eilės ne tik sostinės skiepų centre, bet ir kitose savivaldybėse.

— Rimvydai, kaip suprantu, Lietuvoje be eilės skiepijama tik "AstraZeneca" vakcina, ir, kaip skaičiau, ji yra nesaugi. Kažkaip aš ja nelabai pasitikiu. Verčiau užsiregistruoti internete skiepytis mažiau pavojingomis vakcinomis ir šiek tiek palaukti savo eilės.

— Na, tada lauksi iki rudens ir praleisi dar vieną atostogų sezoną. Ar nesinori tau nuvažiuoti pailsėti kur nors prie šiltų jūros ar vandenyno krantų?

— Pažiūrėk, ką rodo per televiziją! Beveik visuose kurortuose — "lockdawn'as"! Net jei nuvyksi į tas pačias Kanarų salas ar Dramblio Kaulo Krantą, tai ne faktas, kad galėsi smagiai leisti laiką. Kavinės ir barai nedirba, paplūdimiuose reikia gulėti ir degintis tik su kauke ir net laikantis atstumo. Mačiau, kaip policininkai su automatais vaikšto Prancūzijos paplūdimiuose ir negailestingai skiria baudas už kaukės nuėmimą! Nori rizikuoti savo sveikata dėl tokių atostogų?

— Juk tai labai šaunu. Bus ką prisiminti! Be to, girdėjau, kad daugelyje Europos kurortų viešbučių savininkai dabar suteikia nuostabias nuolaidas apgyvendinimui! Galima sutaupyti!

— Verčiau suplanuosiu atostogas mūsų brangiuose kurortuose Palangoje ar Nidoje, nei žaisiu rusišką ruletę su dviprasmiška vakcina. Čia dar girdėjau, kad į Lietuvą atkeliavo pirmoji "Johnson & Johnson" vakcinos partija, kuri buvo uždrausta JAV, ir mes ketiname ja skiepyti gyventojus.

— Kodėl tu taip skeptiškai žiūri į šias vakcinas? Juk "AstraZeneca" pasiskiepijo ir prezidentas, ministrė pirmininkė, ir mūsų Seimo vadovė. Ir visi jie, kaip matai, yra gyvi ir sveiki!

— Na, duok jiems, Dieve, ateityje sveikatos, kad jie tarnautų mūsų valstybės ir piliečių naudai. Aš kaip nors užleisiu savo eilę skiepytis pavojingomis, mano požiūriu, vakcinomis tiems, kurie veržiasi į užsienio kurortus.

Tegai:
Lietuva, vakcinacija, vakcina, AstraZeneca, koronavirusas
Elektros perdavimo linijos

"NordBalt" elektros jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos bus atjungta remontui

Išjungimas įvyks Švedijos operatoriaus prašymu dėl numatytų planinių priežiūros darbų Nibru keitiklio stotyje

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. "NordBalt" elektros jungtis, jungianti Švediją su Lietuva, bus atjungta dėl numatytų planinių darbų, praneša Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" spaudos tarnyba.

Jungtis atjungiama Švedijos perdavimo sistemos operatorius "Svenska kraftnät" prašymu dėl numatytų planinių priežiūros darbų Nibru keitiklio stotyje. Jungtis nebus prieinama prekybai nuo balandžio 26 dienos 7:00 iki balandžio 29 17:00 Lietuvos laiku.

"Litgrid" šiuos kasmetinius "NordBalt" keitiklio stoties Klaipėdoje aptarnavimo darbus jau atliko praėjusių metų spalį, šių metų rudenį jie taip pat bus atliekami.

2020 metais "NordBalt" bendras jungties prieinamumas rinkai buvo 95,63 proc. Per metus iš Švedijos į Lietuvą per šią jungtį  importuota 4,8 TWh elektros energijos, tai sudarė apie 43% viso elektros importo.

700 MW galios elektros jungtis su Švedija pradėjo veikti 2016 metais.

Tegai:
Švedija, NordBalt, elektra, energetika, Lietuva
Dar šia tema
Gyvenimas be BRELL: ką paskatino bandomasis Baltijos šalių rusiškos elektros atsisakymas?
"Rosatom" nebus pašalinta iš atominės elektrinės statybų Čekijoje konkurso
Praėjusią savaitę Lietuvoje elektra pabrango 47%