Misija Sibiras tapo istorija

"Misija Sibiras" tapo istorija

(atnaujinta 19:22 2021.04.27)
Istorinio projekto "Misija Sibiras" autoriai ir organizatoriai, deja, paskelbė apie jo uždarymą. Per 15 metų jaunimo ekspedicijos aplankė daugelį Rusijos ir Kazachstano regionų, kur XX amžiaus 5-ajame dešimtmetyje buvo ištremti Lietuvos gyventojai

Dėl sunkios epidemiologinės padėties, apribojusios visą pasaulį, ir blėstančių perspektyvų gerinti Lietuvos ir Rusijos santykius, projektas "Misija Sibiras" priėmė skaudų, bet neišvengiamą sprendimą, cituojamas vienas iš projekto iniciatorių, "Misija Sibiras" Patarėjų tarybos pirmininkas Vygaudas Ušackas.

— Ramūnai, žinau, kad tavo protėviai buvo ištremti į Sibirą ir grįžo iš ten dar sovietmečiu. Ar girdėjai, kad "Misija Sibiras" projektas uždaromas?

— Taip, Liana, aš skaudžiai reagavau į šią projekto organizatorių žinutę. Gaila, kad tokia gera iniciatyva tapo mūsų politikų sugadintų Rusijos ir Lietuvos santykių įkaite. Juk, kaip žinia, ir rusų vaikai atvykdavo į Lietuvą prižiūrėti ir restauruoti senelių ir prosenelių, žuvusių mūšiuose už Lietuvos išvadavimą nuo nacių įsibrovėlių, paminklų. Dabar, matyt, Rusija taip pat atsisakys siųsti savo jaunimą į Lietuvą.

— Skaudžiausia tai, kad vienas iškiliausių šių laikų diplomatų Vygaudas Ušackas pripažįsta, kad Lietuvos ir Rusijos santykių perspektyvos yra niūrios. O atėjus į valdžią konservatoriams, šie santykiai gali dar labiau pablogėti. Pavyzdžiui, prezidentas Gitanas Nausėda Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną jau pavadino "žudiku", o užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Rusiją pavadino "terorizmo rėmėja". Po tokių pareiškimų net nežinau, kas turėtų atsitikti, kad Vilnius ir Maskva pradėtų bent menkiausią dialogą.

— Visada dėmesingai stebėjau "Misijos Sibiras" ekspedicijas. Didžiavausi mūsų vaikais ir džiaugiausi, kad jie auga kaip tikri Lietuvos patriotai. Bet nusimindavau, kai kas nors bandė politizuoti šią gerą veiklą. Juk tie patys mano protėviai, buvę tremtyje,  šiltai atsiliepė apie rusus, kurie padėjo jiems iškęsti visus sunkumus. Taip, visko buvo ir per represijas kentėjo ne tik lietuviai. Visų buvusios TSRS tautų istorijoje yra juodų puslapių.

— Taip, aš visada tuo tikėjau ir vis dar manau, kad neturėtume deginti tiltų dėl šių "juodųjų praeities puslapių", bet, priešingai, statyti naujus draugystės ir tarpusavio supratimo tiltus. Ir būtent tokį tarpusavio supratimą galima pasiekti įgyvendinant tokius gerus projektus. Juk tie patys Rusijos diplomatai per Rusijos užsienio reikalų ministeriją padėjo vaikams viskuo, ką galėjo, o Lietuvos užsienio reikalų ministerija prijautė abipusei Rusijos jaunimo iniciatyvai. Ir gaila, kad visa tai dabar yra istorija... Tikiuosi, kad kada nors situacija pasikeis į gerąją pusę ir Lietuvos jaunuoliai vėl vyks į Sibirą, o rusai atvyks į Lietuvą.

Tegai:
Misija Sibiras, Lietuva, Rusija
Ne visi paprasti lietuviai palaiko Abiejų tautų Konstituciją

Ne visi paprasti lietuviai palaiko ATR Konstituciją

(atnaujinta 22:41 2021.05.05)
Tuo metu, kai valdantysis Lietuvos elitas rodo mandagumą Lenkijos valdžiai ir pompastiškai švenčia 230-ąsias Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos metines, ne visi paprasti lietuviai palaiko Vilniaus ir Varšuvos suartėjimą

— Dimanai, laimingos šventės tau! Pirmoji Europos Sąjungos Konstitucija, su kuria mūsų šalis yra tiesiogiai susijusi.

— Tadeušai, kodėl tu toks laimingas? Asmeniškai aš, išskyrus siautulingą rusofobiją, nematau džiaugsmo eiliniame Lenkijos ir Lietuvos suartėjime. Pirmiausia prisiminkime, kaip valdantieji liberalieji konservatoriai žvelgia į vietos lenkus. Ar pameni skandalą su šou atstovu, buvusiu Seimo pirmininku Arūnu Valinsku, kuris prieš rinkimus paragino nužudyti (!) lenkų lyderį Valdemarą Tomaševskį ir sušaudyti jo šalininkus? Tie patys konservatoriai tik nusišypsojo, o Generalinė prokuratūra šiame raginime nužudyti net nematė nusikalstamos veikos. Bet kai "palietė" LGBT atstovą Seime, jie nedelsdami iškėlė baudžiamąsias bylas ir rado nusikalstamą veiką. Tad labai abejoju, kad lietuviai pagal įsakymą vėl pradės mylėti vietinius lenkus.

— Na, tai yra bendra mūsų istorija. Juk Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Karalystė prieš 230 metų gyveno taikiai ir draugiškai.

— O kiek ilgai galiojo ta garsioji Konstitucija? Tik 19 mėnesių. Taigi, net tais senovės laikais lenkų ir lietuvių draugystė truko neilgai. Taigi, šiandien aš asmeniškai matau tik vieną momentą, jungiantį ne tik abi mūsų valstybes, bet ir Latviją, Estiją ir Ukrainą. Tai yra nežabota neapykanta Maskvai. Bendrai mūsų interesai skiriasi. Kaip pavyzdys — tų pačių latvių ir estų požiūris į mūsų boikotuojamą Baltarusijos atominės elektrinę. Be to, galima pateikti daugybę pavyzdžių, pagal kuriuos "baltų vienybė" yra nedidelės dalies politinio elito sukurtas mitas.

— Tikriausiai dėl kažko esi teisus. Dauguma lietuvių, švelniai tariant, nemėgsta vietinių lenkų. Iki šiol daugeliui jų žemės negrąžino. Aš taip pat prisimenu, kiek purvo tie patys konservatoriai pylė ant lenkų lyderių per rinkimų kampaniją rajonuose, kuriuose daugiausia gyvena lenkų mažumos atstovai. Ir dabar ta pati Ingrida Šimonytė apsikabina su Lenkijos ministru pirmininku ir prisiekia jam "amžiną meilę". Visa tai yra kažkaip nenuoširdu.

— Matai, net pats tai pajautei. Ir dar atidžiau pažvelk į šią "rytų rusofobų sąjungą". Kas ten yra? Tai yra visi dabartinės Europos Sąjungos išlaikytiniai. Pagrindinės ES šalys donorės bando kaip nors pagerinti santykius su Maskva, o Baltijos šalių limitrofai sunaikina šias pastangas. Beje, apie kokią šiltą Varšuvos ir Vilniaus draugystę galime kalbėti, kai Lenkijoje pažeidžiamos LGBT teisės, o Lietuvoje, priešingai, tai yra svarbiausia valdančiųjų liberalų tema? Mūsų vietos elitas jau keletą kartų atkreipė dėmesį į šią problemą lenkams. Ir jūs manote, kad išdidūs Lenkijos valdovai užmerkia į tai akis. Atmink, šie nerangūs bandymai diktuoti lenkams, "kaip gyventi ir ką daryti", dar atsieis Lietuvai.

Tegai:
Lenkija, Lietuva
Ir apskritai ši konvencija - fikcija!

Stambulo konvencija nesantaika Lietuvoje

(atnaujinta 19:22 2021.04.30)
Žiniasklaida paskelbė apklausos rezultatus, kurie nuvylė valdančiąją koaliciją. Sociologai paprašė Lietuvos gyventojų išreikšti savo požiūrį į prieštaringai vertinamą Stambulo konvenciją, kurią Lietuvos valdžia pasirašė dar 2013 metais, tačiau dar neratifikavo Seime

 Tik vienas iš penkių lietuvių teigė "palaikantis" konvencijos postulatų įteisinimą Lietuvoje, o beveik pusė respondentų buvo prieš.

— Laura, neseniai man skambino sociologai ir prašė atsakyti tik į vieną klausimą — kokia mano nuomonė dėl Stambulo konvencijos? Aš atsakiau, kad kadangi dokumentą pasirašė valdžios institucijos, kodėl gi jo nepriėmus. Kaip atsakytum į šį klausimą, jei klaustų tavęs?

— Aš bandžiau įsigilinti į šios konvencijos tekstą, bet nesusidariau vienareikšmės nuomonės apie tai. Yra daugybė paslėptų momentų, kuriuos galima interpretuoti dvejopai. Man asmeniškai kategoriškai nepriimtina ištrinti tradicinės šeimos, kaip moters ir vyro sąjungos, sampratą. Esu religingas žmogus ir manau, kad žmogus neturi teisės keisti gyvenimo būdo, duoto mums iš viršaus. Kalbant apie lygias vyrų ir moterų teises, asmeniškai aš kažkaip nepatyriau jokių pažeidimų. Smurtas šeimoje paprastai patenka į baudžiamosios teisės sritį. Todėl manau, kad ši konvencija yra tiesiog fikcija.

— Pastebėjau, kad kiekvienais metais konvencijos oponentų skaičius Lietuvoje mažėja ir šiandien jų yra mažiau nei pusė. Tiksliau — 48,8 %.

— Bet aš nelabai tikiu šiais skaičiais. Kiekvienoje apklausoje yra užsakovas. Šiandien mūsų valdantieji liberalai metė visas jėgas į šios konvencijos priėmimą Seime. Jie yra pagrindiniai LGBT vertybių propaguotojai. O sociologai dažnai manipuliuoja skaičiais. Dabar, pažiūrėjus į 48,8 % skaičių, paaiškėja, kad mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra konvencijos priešininkai. Ir jei prie šio skaičiaus pridėsime 3 % paklaidos, kurią visada deklaruoja sociologai, paaiškėja, kad daugiau nei pusė yra prieš ją. Ir jei atsižvelgsime į beveik trečdalį (29,2 %) "abejojančių", tai galime manyti, kad didžioji dauguma lietuvių nepritaria šiai Stambulo konvencijai.

— Bet už konvencijos įteisinimą Lietuvoje pasisakė 22,1 %.

— O ką, pas pas mus dabar mažuma nurodo didumai, kaip gyventi? Aš visada maniau, kad tikroji demokratija yra daugumos, o ne mažumos valia.

— Bet juk demokratija turėtų ginti ir mažumų teises!

— Bet kodėl šiame kontekste akcentuojamos tik seksualinių mažumų teisės, o kalbant apie tautines mažumas, valdžia iš karto kaip stručiai slepia galvas smėlyje? Kodėl jie jau daugiau nei 10 metų negali priimti Tautinių mažumų įstatymo, o Stambulo konvencija propaguojama su tokiu atkaklumu?

Tegai:
Stambulo konvencija
Parduotuvė

Europoje pripažintas pavojingu populiarus maisto dažiklis

(atnaujinta 10:17 2021.05.09)
Šis maisto dažiklis yra titano dioksidas, jis suteikia produktams patrauklią išvaizdą ir prailgina galiojimo laiką

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Europos maisto saugos agentūra (EFSA) nebelaiko paplitusio dirbtinio dažiklio E-171 saugiu maisto priedu. Api tai teigiama agentūros pranešime spaudai.

E-171 yra titano dioksidas. Jis suteikia produktams patrauklią išvaizdą ir prailgina galiojimo laiką. Be to, titano dioksidas naudojamas lakų ir dažų, keramikos, stiklo, gumos, popieriaus ir plastiko, kosmetikos, vaistų ir higienos produktų gamybai.

"Atsižvelgusi į visus turimus mokslinius tyrimus ir duomenis, ekspertų grupė padarė išvadą, kad titano dioksidas nebegali būti laikomas saugiu kaip maisto papildas. Svarbiausiu veiksniu šiose išvadose tapo tai, kad mes negalėjome atmesti būgštavimus apie genotoksiškumą (medžiagos gebėjimą pažeisti DNR — Sputnik) po titano dioksido dalelių suvartojimo. Praryjant titano dioksido dalelių įsavinimas yra mažas, tačiau jis gali kauptis organizme", — pasakė pagrindinis ekspertas Madžedas Junesas.

EFSA taip pat pažymėjo, kad nebegali nustatyti leistinos E-171 dienos normos.

Anksčiau Prancūzijoje buvo uždrausta parduoti produktus su titano dioksidu. Europos Komisija ir valstybės narės ketina peržiūrėti EMST išvadas ir priimti sprendimą dėl rekomendacijų vartotojams ir taisyklių.

Tegai:
sveikata, Europa, maistas