Gruzija. Archyvinė nuotrauka

Lietuva pasveikino Gruziją su Nepriklausomybės diena

139
(atnaujinta 16:16 2017.03.30)
Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius socialiniuose tinkluose sveikina Nepriklausomybės dieną švenčiančią Gruziją.

VILNIUS, geg 26 — Sputnik. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Gruzijos Prezidentą Georgijų Margvelašvilį šalies Nepriklausomybės dienos metinių proga.

"Lietuva ir ateityje išliks aktyvia Gruzijos stiprių ryšių su partneriais ir sąjungininkais Europos ir transatlantinėje bendruomenėje rėmėja. Linkiu Jūsų šaliai susitelkimo ir vienybės žengiant pasirinktu keliu ir kuriant klestinčią, saugią ir europietišką valstybę", rašoma šalies vadovės sveikinime.

Oficialiame prezidentės Twitter puslapyje paviešinta nuotrauka su Gruzijos vėliava Vilniaus Arkikatedros aikštėje.

"Laimingos Nepriklausomybės dienos, Gruzija!"

Happy Independence Day, #Georgia! გაუმარჯოს საქართველოს! pic.twitter.com/Fe3nfKERfZ

Premjeras Algirdas Butkevičius šalies Nepriklausomybės dienos proga pasveikino Gruzijos žmones ir palinkėjo jiems gerovės ir klestėjimo.

"Sveikiname mūsų gerą draugę! Tikimės, kad gruzinai greitai džiugsis beviziu režimu", rašoma Butkevičiaus twitter puslapyje.

Užsienio reikalų ministerija taip pat pasveikino Gruziją.

Sveikiname Gruziją 25-ųjų Nepriklausomybės metinių Proga! paskelbta oficialiame užsienio reikalų ministerijos Facebook puslapyje.

1 / 4
Gruzijos vėliava Vilniuje Gruzijos Nepriklausomybės dienos metinių proga

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Twitter pasidalino Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos su Gruzijos vėliava nuotrauka.

"Štai, kaip mes sveikiname Gruziją su Nepriklausomybės diena!" nurodyta Linkevičiaus twitter puslapyje.

Šiandien, gegužės 26 dieną, Gruzija švenčia savo Nepriklausomybės dieną.

Gruzijos vyriausybė 1918 metų gegužės 26-ąją paskelbė šalies nepriklausomybę.

Pirmoji nepriklausoma Gruzijos Demokratinė Respublika egzistavo trejus metus — iki 1921-ųjų vasario. Nuo 1922 iki 1991 metų Gruzija priklausė Sovietų Sąjungai. Gruzijos nepriklausomybė atkurta 1991-ųjų pavasarį.

139
Balandžio 20-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 20-osios šventės

(atnaujinta 16:00 2021.04.19)
Šią dieną 1889 metais Austrijoje gimė būsimasis Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris

Balandžio 20-oji yra 110-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 255 dienos.

Šiandien saulė teka 06:08, leidžiasi 20:29, dienos ilgumas 14 val. 21 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Gostautas, Eisvydė, Marcijonas, Agnė.

Kinų kalbos diena 

Jungtinių tautų organizacija (JTO) paskelbė balandžio 20-ąją Tarptautine kinų kalbos diena. Kinų kalba — viena iš šešių JTO oficialių kalbų.

Kiekvienai iš šių kalbų skirta minėtina diena: prancūzų (kovo 20 d.), kinų (balandžio 20 d. ), anglų (balandžio 23 d.), rusų (birželio 6 d.), ispanų (spalio 12 d.), arabų (gruodžio 18 d.). Šios dienos skirtos kiekvienos iš kalbų istorijai ir kultūrai. Šiomis dienomis organizuojami kalbų kursai, vyksta įvairiausi kultūriniai, muzikiniai, pramoginiai renginiai.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1716 metais Marienburge gimė Gotfrydas Ostermejeris, raštijos darbuotojas, lietuvių kultūros tyrinėtojas, pirmasis lietuvių literatūros istorikas, kunigas. Mirė 1800 m.

1797 metais gimė Mykolas Petkevičius, 1831 metų sukilimo dalyvis. Mirė 1834 m.

1902 metais gimė aktorius Mečys Chadaravičius. Mirė 1949 m.

1921 metais gimė dainininkas (operos bosas) Abdonas Lietuvninkas. Mirė 1994 m.

1922 metais gimė rašytoja Regina Songinaitė-Raslavičienė.

1961 metais panaikintas Kaliningrado srities, kaip uždaros pasienio zonos, statusas.

2007 metais eidamas 83-iuosius metus, Gotlando saloje Švedijoje mirė žymus lietuvių išeivijos dailininkas Eugenijus Mindaugas Budrys.

2008 metais mirė garsus lituanistas, ilgametis "Kultūros barų" vyriausiasis redaktorius Bronys Savukynas.

2012 metais lietuviška kino juosta "Tadas Blinda. Pradžia" atidarė Europos Sąjungos (ES) kino festivalį Kalkutoje.

Ši diena pasaulio istorijoje

1792 metais Prancūzija paskelbė karą Austrijai. Į karą prieš Prancūziją įsitraukė Prūsija, Sardinijos karalystė, Didžioji Britanija, Ispanija, Olandija, Neapolio karalystė ir Vokietijos valstybės.

1808 metais gimė Prancūzijos imperatorius (1852-1870) Napoleonas III.

1854 metais Austrija ir Prūsija sudarė sąjungą prieš Rusiją.

1887 metais Paryžiuje surengtos pirmosios automobilių lenktynės.

1889 metais Austrijoje gimė būsimasis Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris.

1927 metais Šveicarijoje gimė superlaidumo fizikas, inžinierius Karlas Miuleris, 1987 metais gavęs Nobelio premiją.

1993 metais per penkias kovų dienas Bosnijoje tarp kroatų ir musulmonų žuvo daugiau nei 200 žmonių.

2010 metais JAV erdvėlaivis "Discovery" su septyniais astronautais saugiai sugrįžo į Žemę, perskridęs visą Ameriką iš vakarų į rytus, užbaigdamas 15 parų, 6 mln. mylių kelionę į Tarptautinę kosminę stotį (TKS).

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Ligoninės lova

Pasiskiepijęs "Pfizer" vakcina Estijoje mirė pagyvenęs žmogus

(atnaujinta 19:52 2021.04.19)
Mirusiojo šeimos gydytojas abejoja, ar jo mirtis susijusi būtent su vakcina. Tačiau manoma, kad "dehidracija atsirandanti dėl skiepijimo, gali prisidėti prie širdies nepakankamumo ir širdies priepuolio"

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Estijoje praėjusią savaitę buvo užregistruotas mirtinas atvejis, kai žmogus buvo paskiepytas nuo koronaviruso Pfizer / BioNtech Comirnaty vakcina. Mirė 86 metų vyras, praneša Estijos vaistų agentūra.

Gavęs antrą vakcinos dozę, vyras mirė šeštą dieną po vakcinacijos.

"Naktį po vakcinacijos jam pasireiškė skonio jautrumo sutrikimas, pablogėjo rijimas, padidėjo prakaitavimas, vėmimas antrą dieną, kraujospūdžio kritimas ir alpimas trečią dieną. Ligoninėje pacientui buvo diagnozuotas širdies priepuolis, kurio rezultatas buvo staigi mirtis", — sakoma agentūros svetainėje.

Mirusiojo šeimos gydytojas abejoja, ar jo mirtis susijusi būtent su vakcina. Tačiau agentūra mano, kad "dehidracija (atsirandanti dėl skiepijimo - Sputnik) gali prisidėti prie širdies nepakankamumo ir širdies priepuolio".

Vos per praėjusią savaitę departamentas gavo 31 pranešimą apie šalutinį poveikį po Pfizer / BioNtech vakcinacijos. Iš jų du atvejai buvo klasifikuojami kaip sunkūs.

Anksčiau Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid sakė, kad šalis pradės naudoti Rusijos vakciną nuo koronaviruso "Sputnik V" po to, kai ją patvirtins Europos vaistų agentūra (EVA).

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 234 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Iš viso 209 600 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 354 124 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 773 324 vakcinos. Iš viso Lietuva jau vakcinavo daugiau kaip 50 proc. vyresniųjų (65+ m. amžiaus) gyventojų.

Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
mirtis, vakcina
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Vėjo elektrinės

Lietuva atsinaujinančios energetikos projektams skyrė beveik 10 mln. eurų

(atnaujinta 14:32 2021.04.19)
Iš viso parama buvo skirta 37 projektams, kuriuos įgyvendinus Lietuvoje papildomai atsiras daugiau nei 21 MW suminės įrengtosios galios mažų vėjo elektrinių ir daugiau nei 5 MW suminės įrengtosios galios mažų saulės elektrinių

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo skyrė beveik 10 mln. eurų elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių mažos galios elektrinių plėtrai, praneša ministerijos dpaudos tarnyba.

Pažymima, jog projektai finansuojami iš atsinaujinančių energijos išteklių statistinių perdavimų Liuksemburgui.

"Atsinaujinanti energetika yra mūsų ateitis, į kurią investuojame jau šiandien. Džiugu, kad šią viziją palaiko gyventojai bei verslas ir vis dažniau pasinaudoja galimybe gauti finansavimą", — pareiškė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Iš viso parama buvo skirta 37 projektams. Numatoma, kad įgyvendinus šiuos projektus Lietuvoje papildomai atsiras daugiau nei 21 MW suminės įrengtosios galios mažų vėjo elektrinių ir daugiau nei 5 MW suminės įrengtosios galios mažų saulės elektrinių.

Iš viso teigiamai įvertinta buvo 126 paraiškos, kurių bendra prašoma suma siekia daugiau nei 22 mln. eurų, iš jų 89 proc. paraiškų prašoma paramos saulės elektrinių įrengimui, 11 proc. vėjo elektrinėms.  

Paraiškas teikti ir gauti finansavimą galėjo labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, ūkininkai ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos.

Lietuva yra išsikėlusi ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus, yra siekiama, kad AEI dalis galutiniame elektros suvartojimo balanse 2030 metais sudarytų 50 proc., o 2050 metais — 100 proc.

Tegai:
atsinaujinantys energijos šaltiniai, energetika, Lietuva
Dar šia tema
"Ignitis grupė" priėmė sprendimą plėsti Kruonio HAE
Gyventojai "nuskurs": kodėl kainos Lietuvoje kils be BelAE energijos