VILNIUS, liep 4 — Sputnik. Nacionalinis egzaminų centras (NEC) paskelbė lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, fizikos ir geografijos valstybinių brandos egzaminų rezultatus.
Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikė 19 187 kandidatai: 18 258 iš jų mokėsi mokyklose, kuriose mokoma lietuvių kalba, o 929 kandidatai – mokyklose, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis.
Egzaminą išlaikė 89,77% visų kandidatų (2015 metais egzaminą išlaikė 89,79% visų kandidatų).
Abiturientų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba išlaikė 89,9%, besimokiusiųjų mokyklose tautinių mažumų kalbomis — 87,1%.
Šimto balų įvertinimą gavo 0,83% visų laikiusiųjų. Visi mokiniai, gavę šimto balų įvertinimą, mokėsi išplėstiniu kursu, 75,5% jų pirmame pusmetyje turėjo 9–10 balų įvertinimus. Didžiąją šio egzamino šimtukininkų dalį sudaro merginos (87,5%). Jų egzamino išlaikymo procentas, gautų taškų vidurkis geresnis negu vaikinų.
Daugiausia kandidatų rinkosi rašyti samprotavimo rašinį, o populiariausia tema — kaip suprantamas vyriškumas.
Egzaminui išlaikyti reikėjo surinkti 30% egzamino užduoties taškų.
Matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 17 621 kandidatas iš 18 781 užsiregistravusiųjų. Tai vienas populiariausių egzaminų.
Egzaminą išlaikė 89,34% visų laikiusiųjų. 2015 metais matematikos egzaminą išlaikė 90,72% kandidatų. Šimto balų įvertinimą gavo 2,18% kandidatų (2015 metais — 2,23%).
Šiame egzamine visi šimto balų įvertinimą gavę mokiniai mokėsi išplėstiniu kursu, 86,1% jų pirmame pusmetyje turėjo 9–10 balų įvertinimus.
Fizikos valstybinį brandos egzaminą laikė 2656 kandidatai. Egzaminą išlaikė 98,19% kandidatų (2015 metais — 95,31% kandidatų).
Šimto balų įvertinimą gavo 2,15% kandidatų (pernai — 1,72% kandidatų). Šimtą balų gavo mokiniai, kurie mokėsi išplėstiniu kursu, 96,5% jų pirmame pusmetyje turėjo 9–10 balų įvertinimus.
Geografijos valstybinį brandos egzaminą laikė 4294 kandidatai. Egzaminą išlaikė 98,51% visų laikiusiųjų.
Šimto balų įvertinimą gavo 0,30% kandidatų (2015 metais tokių kandidatų buvo 0,22%). Visi šimto balų įvertinimą gavę kandidatai mokėsi išplėstiniu kursu, turėjo 9–10 balų įvertinimus pirmame pusmetyje.
Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše yra apibrėžta apeliacijų dėl valstybinių brandos egzaminų rezultatų teikimo tvarka. Mokiniai apeliacijas gali pateikti savo mokyklos vadovui per tris darbo dienas nuo valstybinio brandos egzamino rezultatų paskelbimo dienos.
Rašydami prašymus dėl apeliacijų nagrinėjimo, mokiniai gali nurodyti ir savo argumentus, kodėl nesutinka su gautu egzamino įvertinimu.
Šiais metais bendrojo ugdymo mokyklas baigė 27,5 tūkstančių abiturientų. Tai 11% mažiau negu pernai. Praėjusiais mokslo metais Lietuvoje buvo 30,6 tūkstančių abiturientų.
Norint gauti brandos atestatą reikia išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną pasirinktą brandos egzaminą.
Šiemet, kaip ir pernai, maksimaliai buvo leista laikyti septynis brandos egzaminus.
Šių metų pavasaris prasideda pirmadienį. Kovo 1 d. Mėnulis bus fazėje tarp pilnaties ir trečiojo ketvirčio. Ši fazė prasideda iškart po pilnaties ir trunka apie septynias dienas. Kiekvieną dieną Žemės palydovo apšvietimas mažėja.
Fazėje po pilnaties Žemės palydovas matomas vakarinėje dangaus dalyje ir anksti ryte.
Visiško Mėnulio fazių pasikeitimo trukmė, vadinamasis sinodinis mėnuo, yra kintanti dėl Mėnulio orbitos elipsiškumo ir svyruoja nuo 29,25 iki 29,83 Žemės parų. Vidutiniškai šis laikotarpis yra 29,53 paros. Sinodinio mėnesio metu vyksta aštuonių Mėnulio fazių ciklas.
Jaunaties data 2021 metų kovą — kovo 13 d., šeštadienis.
Pilnaties data 2021 metų kovą — kovo 28 d., sekmadienis.
Pilnatis įvyks 20:50 Svarstyklių zodiako žvaigždyne. Šiemet pilnatis kovo 28 dieną bus pirmoji po pavasario lygiadienio, kuris įvyks kovo 20 d. Be to, Vakaruose šiemet pirmoji pavasario pilnatis kovo mėnesį vadinama Velykų pilnatimi — ji įvyks prieš Velykas balandžio 4 d. Mėnulio pilnatis kovą iki pavasario lygiadienio vadinama Pasnininkine, nes vyksta Gavėnios metu.
Žvaigždžių lietaus kalendorius 2021: kada ir kaip stebėti >>
Taip pat pagal vakarietišką tradiciją Mėnulio pilnatis kovą bus vadinama "Kirminų mėnuliu" (angl. "Worm Moon") pagal senas žemės ūkio tradicijas. Remiantis senosiomis Šiaurės Amerikos čiabuvių idėjomis, kiekvienai pilnačiai turėjo būti priskirtas pavadinimas, atspindintis konkretaus mėnulio mėnesio įvykius.
Toks mėnulio pilnaties pavadinimas kovą kilo dėl to, kad kai kuriuose Europos ir Šiaurės Amerikos regionuose dirvožemis taip sušilo, kad jame pasirodė kirminai. Taip pat tuo metu grįžo ir migruojantys paukščiai, ypač strazdai, o tai buvo tikras pavasario atėjimo ženklas.
Skirtinguose Šiaurės Amerikos regionuose yra ir kitų kovo mėnulio pilnaties pavadinimų — "Erelio mėnulis", "Žąsų mėnulis", "Cukrinis mėnulis", "Vėjuotas mėnulis". Visi pavadinimai vienaip ar kitaip susiję su perėjimu nuo žiemos prie pavasario ir gamtos pokyčiais.
Šių metų astronominiai reiškiniai: supermėnulis, užtemimai, meteorų lietus >>
VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) įvardijo sąlygą dėl išvykimo iš Lietuvos nesibaigus izoliacijos terminui, teigiama centro pranešime.
Pabrėžiama, kad išvykti iš Lietuvos, nesibaigus izoliavimo terminui leidžiama asmenims, kurie gyvena ar dirba užsienyje, tuo pačiu vykstant sveikatos priežiūros tikslais (tik grįžusiems iš užsienio), ne vėliau kaip prieš 24 val. pateikus šį pranešimą.
Taip par pažymima, kad pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus, ekipažų ir įgulų nariams, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdo tarptautinius komercinius vežimus visų rūšių transporto priemonėmis, išvykstant iš Lietuvos informuoti NVSC nereikia.
VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Turkija ketina pristatyti nepilotuojamą erdvėlaivį į mėnulį 2023 metais naudodama šalyje kuriamą hibridinę raketą, sakė respublikos pramonės ir technologijų ministras Mustafa Varankas, praneša RIA Novosti.
Turkijos lyderis Tajipas Erdoganas vasario 9 dieną pristatė nacionalinę kosmoso programą. Jis pasiūlė išsiųsti pirmąjį šalies pilietį į kosmosą, pastatyti savo kosminį uostą ir nusileisti desantininką į mėnulį 2023 metų pabaigoje. Vėliau Varankas teigė, kad Ankara vedė derybas su daugeliu šalių, įskaitant Rusiją, dėl bendradarbiavimo kosmose.
"Misiją į mėnulį planuojama įgyvendinti dviem etapais — 2023 ir 2028 metais. 2023 metais ketiname pasiekti mėnulį naudojant savo technologijas. Pirmajame projekto etape sunkiai nusileisime mėnulyje. Pirmasis paleidimas bus vykdomas bendradarbiaujant su tarptautinėmis kompanijomis. Tačiau mūsų erdvėlaiviai bus pristatyti į Mėnulį, paleidžiant mūsų unikalią nacionalinę raketą į žemos žemės orbitą", — apsilankydamas kosminių projektų bendrovėje "Delta V" sakė jis.
Anot jo, Turkijos kosmoso programa siekiama, kad šalis patektų į "aukščiausią kosmoso sektoriaus lygą". Varankas pridūrė, kad "Delta V" sukūrė unikalią hibridinių variklių technologiją, kuri yra svarbi misijos į mėnulį dalis.