Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rekonstrukcija. Nuotrauka iš įvykio vietos

Po aštuonerių metų pertraukos bus atidaryta Mažvydo biblioteka

105
(atnaujinta 12:54 2016.12.09)
Aštuonerius metus trūkusi Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rekonstrukcija pasibaigs šių metų rugsėjį.

VILNIUS, liep 12 — Sputnik. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka po aštuonerius metus trukusios rekonstrukcijos bus atidaryta rugsėjį, praneša BNS.

"Rekonstruotą pagrindinį pastatą ruošiamės atidaryti rugsėjo pirmosiomis dienomis", sakė bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas.

Anot jo, klientus biblioteka veikė ir rekonstrukcijos metu, tačiau tai galėjo daryti ribotai, o nuo rugsėjo vėl veiks "maksimaliai pilna apimtimi".

Nors bibliotekos tvarkymo darbus iš pradžių planuota baigti dar 2011 metais, pritrūkus lėšų darbai buvo įstrigę, tai lėmė ir papildomas išlaidas.

Nacionalinė biblioteka 2016 metų kovo mėnesį kreipėsi į Vyriausybę, prašydama skirti papildomų lėšų pastato fasado tvarkybos darbams. Kultūros ministerija, vykdydama ministro pirmininko pavedimą, patvirtino, kad fasado tvarkybos darbams trūkstamos lėšos bus skirtos.

Liepos 12 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Premjeras domėjosi pagrindinio bibliotekos pastato rekonstrukcijos darbų eiga, apžiūrėjo lankytojams paruoštas naująsias erdves. Jos buvo įvertintos labai pozityviai.

"Vertindamas tai, ką dabar pamačiau, galėčiau pasakyti, kad rekonstrukcijos kokybė labai aukšto lygio", teigė premjeras Algirdas Butkevičius.

Nacionalinės bibliotekos pagrindinis pastatas yra kultūros paveldo objektas.

Tai pirmoji tokio masto rekonstrukcija nuo bibliotekos įsikūrimo Vilniuje ir šio pastato atidarymo pradžios 1963 metais. Tik 2003 metais prie pagrindinio pastato buvo pastatytas priestatas. Mažvydo bibliotekos pagrindinio pastato rekonstrukcija pradėta 2008 metais.

105
COVID-19 testai, archyvinė nuotrauka

COVID-19 liga nustatyta "Humana" sandėlio darbuotojai 

(atnaujinta 17:41 2020.06.04)
Kaip papasakojo NVSC atstovė Rolanda Lingienė, dėl “Humana” darbuotojos sunkios būklės nepavyksta nustatyti visų galimų kontaktų

VILNIUS, birželio 4 - Sputnik. Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti keturi įvežtiniai koronaviruso atvejai, ketvirtadienį spaudos konferencijos metu teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus padalinio vadovė Rolanda Lingienė.

"Asmenys atvyko iš Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos ir Nigerijos", – papasakojo ji.

Kaip teigia specialistė, šia savaitę iš Lietuvos oro uostų į gydymo įstaigas nebuvo išgabentas nei vienas asmuo, t. y. patikrinus atvykusiuosius, COVID-19 ligos požymių nenustatyta.

"Šios infekcijos židiniuose situacija nepasikeitė, aktyvūs infekcijos židiniai registruoti Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrityse", – atskleidžia Lingienė.

Per pastarąją parą nustatyti trys nauji koronaviruso atvejai: du Vilniaus apskrityje ir vienas – Klaipėdos, iš trijų patvirtintų atvejų du atvejai yra įvežtiniai.

Vilniaus apskrityje registruotas įvežtinis atvejis iš Vokietijos: asmuo birželio 2 dieną atvyko per Kalvarijos pasienio kontrolės punktą automobiliu, kuriuo vyko šeši asmenys: keturi vyko iš Jungtinės Karalystės, du iš jų – vairuotojai. NVSC ieško dar vieno iš Vokietijos, Duseldorfo, šiuo automobiliu vykusio asmens.

Asmuo, kuriam nustatytas koronavirusas, grįžęs saviizoliavosi. NVSC kol kas neturi duomenų, kad jis Vokietijoje su kuo nors turėjo artimų kontaktų. Lietuvoje jis turėjo sąlytį su dar vienu asmeniu, jie abu izoliuoti.

Vienas iš asmenų – "Humana People to People" darbuotoja, įmonė yra Kibirkšties gatvėje 6. Pasak Lingienės, tai yra didelis sandėlis, kuriame dirba keli šimtai darbuotojų vienu metu.

"Asmuo susirgo gegužės 23 dieną, po dviejų dienų sirgimo nuotoliniu būdu kreipėsi į Vilniaus Karoliniškių polikliniką, buvo įtartas tam tikras susirgimas, bet ne COVID-19, buvo paskirtas gydymas. Dėl šio paskyrimo aiškinamės su poliklinikos administracija.

Asmuo birželio 1 dieną pablogėjus būklei kreipėsi į Greitąją medicinos pagalbą ir buvo transportuotas į Santaros klinikų infekcinių ligų centrą. Šiuo metu jo būklė yra sunki, jis gydomas reanimacijoje. Atliekant epidemiologinę diagnostiką, nustatyti du sąlytį turėję asmenys šeimoje, net 61 asmuo turėjo didelės rizikos sąlytį turėjo darbovietėje“, – aiškina ji.

Pasak Lingienės, organizuojamas šių asmenų ištyrimas, o užsikrėtusiojo asmens užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios – asmens apklausti nepavyksta dėl jo labai blogos sveikatos būklės, bendraujama tik su artimaisiai: epidemiologinė diagnostika šiuo atveju yra labai apsunkinta.

Klaipėdos apskrityje nustatytas antrasis įvežtinis koronaviruso atvejis iš Nigerijos. Ukrainos pilietybę turintis jūreivis praėjusį sekmadienį grįžo iš Nigerijos, kur dirbo laive, o vėliau iš Ispanijos skrido lėktuvu į Madridą, Frankfurtą ir Rygą, iš kur parvažiavo įmonės automobiliu.

"Su juo vyko kiti laivo įgulos nariai – apie 14 asmenų ir vairuotojas. Autobusas buvo nuomotas iš kitos įmonės", – sakė Lingienė.

Minskas, Nepriklausomybės aikštė
© Sputnik / Иван Руднев

Asmuo pirmuosius simptomus pajuto dar Nigerijoje, todėl NVSC skubiai įspės apie rizikingus skrydžius.

Taip pat prašoma su NVSC susisiekti lietuvius, kurie gegužės 29 dieną skrido iš Frankfurto į Rygą.

Ketvirtadienio duomenimis, bendras užsikrėtusiųjų skaičius siekė 1687, iš jų - 344 sveikatos priežiūros specialistai. Šiuo metu serga 334 asmenys, izoliacijoje yra 294 asmenys. Per praėjusią parą nustatyti trys nauji ligos atvejai. Nuo viruso pasveiko 1273 žmonės, mirusiųjų skaičius nepasikeitė — 71. 

Lietuvoje karantino režimas pratęstas iki birželio 16 dienos. Pamažu valdžios institucijos švelnina jo sąlygas, darydamos daugiau nuolaidų gyventojams ir verslui.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 383 tūkst. žmonių.

Tegai:
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Virusologas: besimptomiai COVID-19 nešiotojai gali būti grėsmė Baltijos šalims
PSO: antroji COVID-19 banga gali būti pražūtinga
PSO pakomentavo duomenis apie COVID-19 gydymą vitaminais
Koronavirusas

Septynios dešimties ligoninių Lietuvoje atnaujino darbą

(atnaujinta 15:56 2020.06.04)
Šiuo metu aktyviausios Klaipėdos, Telšių, Panevėžio, Utenos ligoninės, kurios atnaujino daugiau nei 80 procentų stacionarių paslaugų

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Savo veiklą ėmė atnaujinti 7 iš 10 (beveik 72 proc.) stacionarines paslaugas teikiančių, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Šiuo metu aktyviausios Klaipėdos, Telšių, Panevėžio, Utenos ligoninės, kurios atnaujino daugiau nei 80 procentų stacionarių paslaugų.

Vos trečdalį (32 proc.) ligoninių veiklą atnaujino Vilniaus apskrityje.

Klaipėdos apskrityje darbą atnaujina 39 (85 proc.) stacionarines paslaugas teikiančių gydymo įstaigų, Šaulių apskrityje — 8 (77,7 proc.), Kauno apskrityje — 20 (69 proc.), Telšių apskrityje — 5 (83 proc.), Utenos apskrityje — 7 (88 proc.), Panevėžio apskrityje — 15 (83 proc.), Alytaus apskrityje — 12 (71 proc.), Tauragės apskrityje — 4 (67 proc.), Marijampolės apskrityje — 3 (60 proc.), Vilniaus apskrityje — 10 (32 proc.).

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, džiugu, kad vis daugiau gydymo įstaigų išgirsta prašymus atidaryti duris pacientams ir tai padaro. 

"Pagirtina, kad kai kurios gydymo įstaigos sureagavo į ministerijos kvietimą kuo greičiau atnaujinti veiklą. Juolab, kad karantino metu stacionarinių paslaugų apimtys buvo susitraukusios iki minimumo. Visgi nerimą kelia kai kurių ligoninių pasyvumas. Turime suprasti, kad pirmoji koronaviruso banga buvo sėkmingai suvaldyta, turime prisitaikyti ir išmokti gyventi vadinamojoje naujoje realybėje. Gydymo įstaigų steigėjai ir vadovai turi suprasti, kad prioritetas yra pacientų sveikata", — sakė jis.

Gydymo įstaigų veikla oficialiai atnaujinama yra tik tuo atveju, kai jos parengia, suderina su NVSC paslaugų atnaujinimo ir teikimo planą, kaip turi būti užtikrinta tinkama infekcijų kontrolė, pacientų ir medikų saugumas.

Karantino metu kiekviena gydymo įstaiga pati nusprendžia, nuo kada ir kokių paslaugų teikimas bus atnaujintas, kaip paslaugos bus teikiamos pacientams — nuotoliniu būdu ar gyvai priimant pacientus, kaip bus valdomi pacientų srautai. 

Bendras užsikrėtusiųjų skaičius Lietuvoje siekia 1687. 1273 žmonės pasveiko nuo viruso. Mirusiųjų skaičius nepasikeitė — 71.

Lietuvoje karantino režimas pratęstas iki birželio 16 dienos. Pamažu valdžios institucijos švelnina jo sąlygas, darydamos daugiau nuolaidų gyventojams ir verslui.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 383 tūkst. žmonių.

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik /
Koronavirusas — mitai ir tiesa
Tegai:
Utena, Panevėžys, Telšiai, Klaipėda, ligoninė, koronavirusas, Lietuva, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Valdančiųjų lyderis papasakojo apie konservatorių "melą" lobizmo skandalo fone
Ekspertas: žvalgybos duomenys gali padėti sukurti vakciną nuo COVID-19
Petro Porošenka, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: teismas leido prievarta atvesdinti Petro Porošenką apklausai

(atnaujinta 16:50 2020.06.04)
Šios priemonės buvo patvirtintos po to, kai buvęs Ukrainos prezidentas ne kartą neatvyko į apklausas

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Kijevo Pečersko apygardos teismas leido Ukrainos valstybiniam tyrimų biurui priverstinai apklausti buvusį prezidentą Petro Porošenką, praneša "Vesti".

Pasak leidinio, šios priemonės buvo patvirtintos po to, kai buvęs Ukrainos prezidentas ne kartą neatvyko į apklausas.

Laikraštis primena, kad Porošenka yra kviečiamas kaip liudytojas byloje dėl informacijos vykstant tarptautinėms deryboms, dalyvaujant Ukrainos prezidentui ir užsienio valstybių pareigūnams.

VTB Ne kartą kvietė buvusį prezidentą Porošenką dvejose bylose, tačiau šie bandymai buvo nesėkmingi.

Gegužės 26 dieną buvęs prezidentas buvo pakviestas apklausai dėl 43 paveikslų, kurie yra VTB tiriamos bylos objektai. Tačiau užuot atvykęs į apklausą, Porošenka surengė parodos atidarymą Ivano Gončaro muziejuje. Paveikslai, kuriuos jis pristatė parodoje, yra laikomi įrodymais buvusio prezidento sukčiavimo atveju.

Tegai:
apklausa, Petro Porošenka
Dar šia tema
Artėja anti-Maidanas: Porošenka ir jo parankiniai gali būti nubausti
Ukrainoje Porošenkai iškelta nauja baudžiamoji byla
Kaip Porošenka ir Lucenka bando išvengti atsakomybės už Maidano žudynes
Žiniasklaida: Porošenkai iškelta baudžiamoji byla dėl tėvynės išdavystės