Vaizdo kameros. Archyvinė nuotrauka

Mėgstantys pažeisti kelių eismo taisykles turi būti atidūs

118
(atnaujinta 20:11 2017.01.04)
Lietuvoje per pusantrų metų atsiras šimtas vaizdo kamerų, gebančių atpažinti automobilių valstybinius numerius.

VILNIUS, rugp 21 — Sputnik. Penkiasdešimtyje Lietuvos vietų planuojama įrengti vaizdo kameras, kurios bus naudojamos matuoti vidutiniam automobilių greičiui tam tikroje kelio atkarpoje, praneša BNS.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pradeda viešuosius pirkimus, siekdama įsigyti iki 100 tokių vaizdo kamerų, gebančių atpažinti automobilių valstybinius numerius.

Planuojama, jog įvykdžius pirkimo procedūras dalis kamerų bus pradėtos diegti dar šiemet ir bus galutinai įrengtos per pusantrų metų.

"Ta praktika yra daugelyje Vakarų valstybių, Olandijoje, Belgijoje — problemų dėl to nekyla. Tikiu, kad tai padės suvaldyti greičio viršijimo problemą, turėsime mažiau liūdnų įvykių keliuose", — BNS sakė vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas.

Be įprastinių funkcijų, šios vaizdo kameros keliuose turėtų padėti vertinti automobilių srautus, leis padidinti srauto apimtis, bus vykdoma krovininių automobilių vinječių, techninės apžiūros galiojimo kontrolė, tikrinamas transporto priemonių draudimo galiojimas, ieškomi galbūt vogti automobiliai.

Nuo pernai liepos magistraliniame kelyje "Via Baltica" pradėjo veikti pirmas Lietuvoje testinis sektorinis greičio matuoklis. Juo beveik 5 kilometrų atkarpoje tarp Kauno ir Marijampolės matuojamas vidutinis transporto priemonių greitis. Šiuo matuokliu automobilis fiksuojamas dviejuose taškuose, vidutinis greitis nustatomas įvertinat laiką, per kurį automobilis nuvažiavo tam tikrą atkarpą.

Kol kas dar nėra apsispręsta, kuriose vietose naujosios kameros bus rengiamos.

118
Dar šia tema
Vilniaus Vakarinio aplinkkelio remonto darbai baigsis iki liepos 1 dienos
Liepos mėnesį atsiras specialūs valstybiniai numeriai elektromobiliui
Rašiklis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 13-osios šventės

(atnaujinta 00:17 2020.08.13)
Rugpjūčio 13-ąją minima Tarptautinė kairiarankių žmonių diena, nuo šios dienos iki metų galo lieka 140 dienų

Rugpjūčio 13 yra 225-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 226-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 140 dienų.

Tarptautinė kairiarankių diena

Rugpjūčio 13-oji paskelbta Tarptautine kairiarankių diena. Pirmą kartą ši šventė paminėta 1992-ais metais Britų kairiarankių klubo iniciatyva. Šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 550 milijonų kairiarankių. Jie sudaro apytikriai nuo 12 iki 15%. Statistika rodo, kad kas penktas garsus žmogus — kairiarankis. Kairiarankiai buvo Liudvikas Van Bethovenas, Čarlis Čaplinas, Albertas Einšteinas, Merlina Monro, Mikelandželas, Napoleonas Bonapartas, Puškinas, Tolstojus, Leonardas Da Vinčis, Šopena, Armstrongas pirmą kartą išlipo į mėnulį kaire koja.

Garsūs kairiarankiai yra Bilas Geitsas, Garis Kasparovas, Polas Makartnis, Princas Viljamas, Demi Mur, Silvestras Stalonė, Nikolė Kidman, Tomas Kruzas, Briusas Vilisas, Keanas Rivesas, Deividas Duchovnas ir kt.

Ilgą laiką vaikai buvo baudžiami, jei rašydavo kaire ranka. Tai laikyta trūkumu. Reikia tikėtis, kad dabar mokytojai jau nedaužo vaikui per pirštus, jei šis rašo kaire ranka. Kairiarankiui dešiniarankių pasaulyje išgyventi ne taip ir paprasta, kai viskas pritaikyta ne jiems. Pastebėta, kad kairiarankiai dažniau, nei dešiniarankiai, turi miego sutrikimų, tačiau jie yra gabesni matematikai ir architektūrai.

Įvairiose šalyse kairiarankių klubai šią dieną rengia įvairius renginius ir varžybas, kur dalyviams neleidžiama naudotis dešine ranka, valgant ir atliekant įvairius veiksmus.

Daugiau apie kairiarankius skaitykite Lietuvos kairiarankių klubo puslapyje.

Savo vardadienius šią dieną švenčia: Diana, Gilvilė, Ipolitas, Kastytis, Naglis.

Tegai:
šventės, šventė
Gandras

Šilutės rajone ugniagesiai išgelbėjo gandrą

(atnaujinta 12:14 2020.08.12)
Gandras negalėjo skristi iš 8 metrų aukštyje esančio gandralizdžio, nes jo kojas buvo apsivijusi virvė

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Šilutės rajone ugniagesių pagalbos prireikė gandralizdyje įstrigusiam gandrui. Apie įvykį pranešė Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba savo Facebook paskyroje.

"Gandrai yra vieni iš tų paukščių, kuriems dažniausiai prireikia ugniagesių pagalbos. Vakar jiems teko padėti Šilutės rajone, Juknaičių seniūnijoje, Pašyšių kaime, 8 metrų aukštyje, gandralizdyje esančiam gandrui. Jis neįstengė skristi, nes jo kojas buvo apsivijusi virvė", — sakoma pranešime.

Pažymima, kad ugniagesiai, pakilę ištraukiamomis kopėčiomis, iškėlė išsigandusį paukštį ir perdavė jį gyvūnų globos darbuotojams.

Lietuvoje gandrai nestokoja žmonių rūpesčio ir meilės. Beje, nuo seno tikėta, kad svarbiausia jų užduotis — saugoti namus nuo perkūnijos, gaisro ir viesulo. Netgi buvo sakoma, kad jei kas nukaus gandrą, to namus padegs perkūnas, o jei kas sumanytų išardyti gandralizdį, vėjai suniokos jo sodybą. Iš tiesų, ši prevencija be baudų puikiai veikia iki šiol.

Tegai:
Šilutė, ugniagesiai, baltieji gandrai, Lietuva
Dar šia tema
Paskelbtas vaizdo įrašas, kaip gandras išgyveno gaisrą savo lizde