Vilnius vasarą. Archyvinė nuotrauka

Sostinė pritraukia vis daugiau turistų

90
(atnaujinta 09:04 2016.09.06)
Šių metų pirmąjį pusmetį Vilnius priėmė beveik 470 tukstančių turistų, iš jų 40% — iš Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Latvijos.

VILNIUS, rug 3 — Sputnik. Lietuvos sostinę šių metų pirmąjį pusmetį alankė beveik pusė milijono svečių. Tai 7% daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, praneša Vilniaus savivaldybė.

Vilniaus miesto apgyvendinimo įstaigos šių metų pirmąjį pusmetį priėmė 469 899 svečius. 81% visų į Vilniaus apgyvendinimo įstaigas atvykusių svečių buvo užsieniečiai.

Daugiausia svečių sulaukta iš Baltarusijos (50882), Lenkijos (40762), Rusijos (36953), Vokietijos (33767) ir Latvijos (23551). Jie sudarė apie 40% visų užsienio turistų.

Į dešimtuką šalių, iš kurių į Vilnių atvyko daugiausia svečių taip pat pateko Ukraina (19133), Jungtinė Karalystė (17984), Norvegija (14052), Švedija (12254) ir Prancūzija (11695).

"Džiugu, kad Vilnių atranda vis daugiau turistų, ypač iš Azijos šalių. Šių turistų srautai muša visus rekordus. Vilnius auga ir plečiasi — šį augimą rodo ir naujų pasaulinio garso viešbučių tinklų plėtra, ir besisteigiantys nauji paslaugų centrai, pasaulinio masto bendrovės. Vilniaus gyventojai – draugiški ir paslaugūs, o miestas — jaukus ir patogus", — rašoma pranešime.

Žvelgiant į Azijos šalis, atvykstančių turistų skaičius labiausiai augo iš Pietų Korėjos, Japonijos ir Kinijos (86, 23 ir 10%).

Vilniaus apgyvendinimo įstaigose vis dažniau apsistoja ir lietuviai. Lietuvos gyventojai sudarė apie penktadalį visų apsistojusių svečių. Iš viso į Vilniaus apgyvendinimo įstaigas buvo atvykę 90 499 lietuviai, t. y. 8,3% daugiau nei pernai metų pirmąjį pusmetį.

90
Ekskavatorius

Teisiamas saugojamame piliakalnyje, Šilalės rajone, lobio ieškojęs vyras

(atnaujinta 10:17 2021.04.16)
Vietinis gyventojas kaltinamas nacionalinės reikšmės paminklo suniokojimu, skaičiuojama, kad kultūros paveldui padaryta žala siekia daugiau nei 93 tūkst. eurų

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje 33-ejų metų Šilalės rajono gyventojas kaltinimas nacionalinės reikšmės paminklo — Vedrių piliakalnio — suniokojimu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Ikiteisminis tyrimas dėl saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimo arba suniokojimo buvo pradėtas po to, kai praėjusių metų birželį saugomoje piliakalnio papėdės gyvenvietės teritorijoje aptikta maždaug metro gylio bei 40 ir 12 metrų ploto iškasta duobė.

Tyrimo duomenimis, saugomoje teritorijoje esantis, ekskavatoriais iškastas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. Įtariama, kad neteisėti juodžemio kasybos darbai galėjo nepataisomai sudarkyti nacionalinės reikšmės paminklą. Tyrimo metu nustatyta, kad iškasto kultūrinio sluoksnio vietoje rasta ir galimai archeologinių radinių — lipdytos keramikos, molio tinko, degusių akmenų.

Specialistų teigimu, šis piliakalnis archeologams galėjo atskleisti daug informacijos apie I–II tūkstantm. pr. čia gyvenusių žmonių kasdienybę. Skaičiuojama, kad kultūros paveldui padaryta žala siekia daugiau nei 93 tūkst. eurų.

Pažymėtina, kad nors kaltinamasis kasybos darbus atliko jam priklausančioje teritorijoje, tačiau pastaroji yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir turi paminklo statusą. Šio paminklo vertingoji savybė yra kultūrinis sluoksnis, kurį naikinti ar kitaip žaloti draudžiama. Tokioms saugomoms teritorijoms yra taikomi griežti apribojimai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą.

Baudžiamasis kodeksas už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimą ar sugadinimą numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Tegai:
kultūros paveldas, Lietuva
COVID-19, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje daugiau nei tūkstantis naujų COVID-19 atvejų, mirė dar 7 žmonės

(atnaujinta 09:50 2021.04.16)
Statistikos departamento duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 493,9 atvejo

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 1 088 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Iš viso per visą pandemijos laikotarpį buvusių/esamų atvejų skaičius Lietuvoje yra 231 601, 209 538 žmonės pasveiko.

Bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 68 990.

Per pastarąją parą fiksuojamos 7 mirtys nuo COVID-19. Mirusiųjų amžius buvo nuo 60 iki 89 metų. Bendras šalies mirčių nuo COVID-19 skaičius siekia 3 739.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 493,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,4 procento. Šie du rodikliai svarbūs priimant sprendimus dėl karantino laisvinimo scenarijų Lietuvoje.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 16 948 žmonės, antra skiepo doze — 4 861 pilietis. Iš viso 204533 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 341 767 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 750 833 vakcinos.

Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
COVID-19, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuva prašo Danijos pasidalinti vakcina "Vaxzevria", kurios pastaroji atsisakė
Nuo šiol šalies gyventojai galės įsigyti savikontrolei skirtus greituosius antigeno testus
PSO papasakojo apie europiečių mirštamumą nuo COVID: 160 žmonių per minutę
Fukušimos AE saugyklos su užterštu vandeniu

"Aplink yra tik priešai!" Japonus papiktino Rusijos pozicija dėl "Fukušimos"

(atnaujinta 09:51 2021.04.16)
Anksčiau Japonijos vyriausybė pareiškė, jog nori išlieti į vandenyną vandenį iš avarinės atominės elektrinės "Fukušima-1" po kruopštaus jo valymo, tačiau Rusija, Kinija ir Pietų Korėja sukritikavo Japonijos iniciatyvą

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Japonijos naujienų agentūros "Jiji" skaitytojai išreiškė nepasitenkinimą Rusijos nuomone dėl Tokijo planų išpilti radioaktyvų vandenį iš avarinės atominės elektrinės "Fukušima-1".

Kaip jau buvo pranešta anksčiau, Japonijos vyriausybė ruošiasi išpilti vandenį į vandenyną po kruopštaus jo valymo. Remiantis preliminariais planais, šis procesas prasidės 2023 metais. Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad Maskva laukia paaiškinimų, nes Tokijas nesitarė su kaimyninėmis šalimis dėl veiksmų, galinčių kelti radiacinę grėsmę.

Kinija ir Pietų Korėja taip pat sukritikavo Japonijos iniciatyvą. Šiuo atžvilgiu kai kurie vartotojai priėjo prie išvados, kad Japonijos kaimyninės šalys nusprendė "sudaryti susitarimą" ir "kištis į valstybės vidaus reikalus".

"Raudonoji gauja" — Kinija, Pietų Korėja ir Rusija — dar kažką sako Japonijai! Ir jos mano, kad mes įsiklausysime savo priešus!"— pasakė vienas iš skaitytojų.

"Kinija, Pietų ir Šiaurės Korėja bei dar Rusija — tai antijaponų kartelė. Kažkoks vaikų darželis. Visi laikosi tos pačios pozicijos Japonijos atžvilgiu", — mano vartotojas.

"Dar nepakaktų, kad tokių pareiškimų pateiktų ir Šiaurės Korėja! Ir vis dėlto aplink Japoniją yra tik priešai!" — teigia vienas iš komentatorių.

"O kokia prasmė Japonijai ką nors susitarti su kokia nors "prievartautojų gauja", jei ji atitinka visus tarptautinius standartus?"— paklausė kitas.

Tarp diskutuojančių apie situaciją, buvo tie, kurie paragino Japonijos valdžią imtis atsakomųjų veiksmų.

"O tegul Japonijos vyriausybė netyli. Reikia duoti atkirtį kiekvienam tokiam pasikėsinimui!" — sureagavo skaitytojas.

"Atėjo laikas Japonijai nutraukti pacifizmą, kai aplink mus yra tokios šalys kaip Kinija ir Rusija!" — įsitikinęs komentatorius.

"Atskieskime išvalytu vandeniu iš Fukušimos atominės elektrinės rusų vandenį, visiškai užterštą radiacija Vladivostoko pakrantėje", — pasiūlė kitas.

Vienas iš skaitytojų mano, kad Rusija susidurs su neigiamomis pasekmėmis dėl savo pozicijos dėl radioaktyvaus vandens išmetimo iš avarinės atominės elektrinės "Fukušima-1".

"Na, dabar Rusija, kuri pati aiškiai priėmė sprendimą neatiduoti mums šiaurinių salų jokiomis aplinkybėmis, ima reikšti mums pretenzijas dėl visko, įskaitant riziką išvalyto aušinamojo vandens iš atominės elektrinės išliejimą į vandenyną. Ar Rusija nebijo tolesnio japonų visuomenės nuomonės apie ją blogėjimo? " — pastebėjo vartotojas.

Tegai:
Kinija, Pietų Korėja, atominė elektrinė, Japonija, Rusija