Misija Sibiras - 2016 dalyviai susitikime su prezidente Dalia Grybauskaite. Archyvinė nuotrauka

Rusijos Igarka tiesia tiltus tarp vykusių į Sibirą lietuvių kartų

28
(atnaujinta 14:11 2017.09.12)
Už pusšešto tūkstančio kilometrų nuo Vilniaus įsikūrusi Igarka tapo vienu didžiausių lietuvių tremties taškų sovietinės okupacijos pradžioje.

VILNIUS, spal 2 — Sputnik. Atgimimo metais į šį nedidelį miestą parvežti mirusių lietuvių palaikų vyko nedidelė Lietuvos entuziastų grupė, o jų pėdomis sutvarkyti didžiausių Lietuvos tremtinių kapinių į Igarką šiemet atvažiavo "Misijos Sibiras" dalyviai, rašo BNS.

Šią savaitę visi jie pirmą kartą susitiko Užsienio reikalų ministerijoje.

"Faktas, kad kartos ir technologijos keičiasi, bet žmonės apskritai, mes, kaip lietuviai, kaip tauta, nelabai keičiamės. Mes kaip buvome stiprūs, taip ir išliekame", — BNS sakė "Misijos Sibiras" vadovas Ignas Rusilas.

Į Igarką lietuviai daugiausiai buvo tremti 1948 metais — tada į šį miestelį išvežta iki 6 tūkstančių lietuvių. Daugiausiai jie dirbo vienoje didžiausių Sovietų Sąjungos lentpjūvių, kuri bankrutavo 1990 metais.

Šiame atokiame Rusijos mieste yra didžiausios lietuvių kapinės Sibire, kur, vietinių teigimu, palaidota mažiausiai 500 žmonių.

"Važiuosime ten, kur baltos meškos"

76-erių Petras Musteikis gerai prisimena 1948 metų apniukusį pavasario rytą, kai į jo namus pasibeldė Sovietų Sąjungos saugumo pareigūnai.

"Mums tada pasakė, kad važiuosime ten, kur baltos meškos. Tai kaip ir viską supratome", — BNS sakė tremtinys.

Igarka yra žinoma kaip buvusi viena atšiauriausių Rusijos teritorijų. Žiema ten trukdavo maždaug devynis mėnesius, gyvenimo sąlygas blogino stiprūs vėjai ir daugiametis įšalas.

Igarką stipriai paveikė klimato kaita — vasarą ten galima susidurti su 30 laipsnių karščiu, o kadaise buvusios apledėjusios žemės miesto apylinkėse virto klampiomis pelkėmis.

Visgi 1948 metais nuo bado, šalčio ir ligų Igarkoje mirė iki 3 tūkstančių lietuvių, daugiausiai vaikai ir seneliai.

Musteikio tėvas Igarkoje dirbo medkirčiu, o motina liko namų šeimininke. 1961 metais jam pavyko grįžti į Lietuvą. Vyras pasakojo, kad nuo 1957 metų jam būdavo leista atvažiuoti į Lietuvą lankyti giminių, o naudodamasis proga vieną dieną jis užėjo į "Lietuvos geležinkelius" ir paprašė darbo.

"Tai jie man tokį išrašė prašymą, kad Lietuvoje trūksta kadrų. Ir tas popierius suveikė", — sakė Musteikis.

Pirma ekspedicija — 1988 metais

Sovietų okupacijos metais nedaug žmonių savo noru vyko į tokias atokias Sibiro vietas, o grupė entuziastų pirmą kartą Igarką aplankė 1988 metais. 13-os žmonių kompanijoje važiavęs Romualdas Bakutis pasakoja, kad dabartinis jaunimas į Sibirą važiuoja dėl visiškai kitų motyvų, nei  važiavo jie.

Bakutis prisiminė, jog į Igarką suplanavo važiuoti laikraštyje pamatęs straipsnį apie šiame mieste esančias netvarkingas lietuvių tremtinių kapines. Jis norėjo įsitikinti, ar padėtis iš tikrųjų tokia bloga.

"Šiandien, kai jūs važiuojate patirti patriotiškumo, pažinti istoriją, tai mes važiavome į skaistyklą. Dalis mūsų norėjo nusikratyti praeities, kita dalis norėjo pasakyti sau, kad toliau mes taip gyventi nebegalime", — kalbėjo Bakutis, šiuo metu dirbantis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentu.

"Mes į Igarką važiavome ir iš Sąjūdžio, ir iš komjaunimo, iš visur, bet iš tikrųjų mes visi ten važiavome iš Lietuvos", — pridūrė jis.

Kitais metais to paties branduolio ekspedicija iš Igarkos parvežė 120 ten mirusių lietuvių palaikų.

"Mes sugebėjome rasti savyje jėgų, įtikinti visuomenę ir padaryti darbą, kuris tais metais buvo tikrai labai svarbi vinis į okupacijos karstą, kurį daugelis žmonių stengėsi sukalti taip, kaip tą suprato ir kaip tą mokėjo", — sakė Bakutis.

Jaunimas tikisi istorijas pasakoti patys

1940 — 1953 metais iš Lietuvos buvo ištremta apie 130 tūkstančių žmonių.

Tremiamų asmenų sąrašuose buvo ne tik darbingi žmonės, bet ir senoliai, ligoniai, neįgalieji, nėščios moterys, vaikai ir kūdikiai. Kelyje į tremtį ir tremtyje žuvo apie penkis tūkstančius Lietuvos vaikų.

Tremtinių kapines įvairiuose Rusijos miestuose tvarkančios, 11 metų skaičiuojančios iniciatyvos "Misija Sibiras" dalyviai šią vasarą savaitę laiko tvarkė hektaro dydžio kapus Igarkoje.

Tose kapinėse jie apkirto medžius, sutvarkė kapinių viduryje esančią pelkę ir sukalė devynis naujus maumedžio kryžius.

"Mes kaip buvome stiprūs, kaip išlikome. Tu gali pasižiūrėti į buvusią kartą, kuri savo rankomis pagamino 120 karstų ir parvežė žmonių palaikus į Lietuvą, tai yra milžiniškas darbas. Taip pat gali pasižiūrėti į šiandieninę kartą, ant kurios dažnai sakoma, kad tai baltarankių karta, bet jie lygiai tokie patys stiprūs, užsispyrę ir padaro tokius pačius gerus darbus", — sakė "Misijos Sibiras" vadovas Rusilas.

"Mes labai viliamės, kad po 20 metų mes būsime ta vyresnė karta, kuri pasitiks jaunąsias ekspedicijas ir kurioms pasakosime savo istoriją", — pridūrė jis.

28
Temos:
"Misija Sibiras" (20)
Dar šia tema
Sostinė sutaupytas lėšas skirs socialinio būsto statybai
Kaunas, archyvinė nuotrauka

Rugpjūtį mažųjų kauniečių laukia dar daugiau veiklų ir stovyklų

(atnaujinta 14:02 2020.08.03)
Pranešama, kad vasariškos veiklos organizuojamos taip, kad būtų prieinamos visiems, nepriklausomai nuo šeimos finansinių galimybių

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Kitą savaitę mažųjų kauniečių laukia kelios dešimtys skirtingų veiklų. Skaičiuojama, kad vien per pirmąją rugpjūčio savaitę jas išbandys apie tūkstantis vaikų. Apie tai praneša Kauno savivaldybė. 

Programoje numatyta ypač daug pramogų vaikams, kurie mėgsta laisvalaikį leisti judriai. Tėveliai kviečiami registruoti mažuosius į dziudo, regbio, futbolo, plaukimo, kitų sporto šakų ir gatvės šokio stovyklas. Jose bus formuojami ne tik aktyvaus gyvenimo įpročiai, bet ir padedama vaikams atrasti savo talentus bei naujus pomėgius.

Profesionalūs vadovai, mokytojai visą mėnesį taip pat kvies mažamečius eksperimentuoti, užsiimti robotika, programavimu, fotografija, mokys įvairių lauko ir vidaus žaidimų, organizuos keliones į muziejus, gamtos parkus. Skirtingos veiklos padės lavinti vaizduotę ir meninius gebėjimus, ugdys individualias vaiko kompetencijas.

Vasariškos veiklos organizuojamos taip, kad būtų prieinamos visiems, nepriklausomai nuo šeimos finansinių galimybių. Rugpjūčio mėnesio veiklose numatyta beveik tūkstantis nemokamų vietų.

"Šiemet karantinas sujaukė visus atostogų planus, vaikams teko daug laiko praleisti prie kompiuterių ekranų. Užtat dabar kaip niekad svarbu užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos turiningai pramogauti, leisti laiką gryname ore ir atrasti šį tą naujo. "Kauno vaikų vasara" į aktyvaus laisvalaikio veiklas jau įsuko daugiau kaip 5,5 tūkst. miesto vaikų ir tai – toli gražu ne pabaiga. Svarbiausia, kad dabar viskas prieinama kiekvienam", – sako Kauno miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Ligita Valalytė.

Visą išsamią informaciją ir registraciją į stovyklas bei dienos užsiėmimus galima rasti internete: vasara.kaunas.lt.

Neformaliajam vaikų švietimui organizuoti per atostogas iš viso bus skirta rekordinė suma – daugiau kaip 1 mln. eurų.

Tegai:
Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė
Dar šia tema
Rugpjūtis — laikas suruošti vaikus į mokyklą
Aviacijos bazė Šiauliuose, archyvinė nuotrauka

Per penkerius metus JAV skyrė 24 mln eurų aviacijos bazei Šiauliuose

(atnaujinta 13:25 2020.08.03)
Už JAV skirta paramą aviacijos bazėje Šiauliuose pilnai užbaigti yra 16 objektų, dar dviejų objektų statybą numatoma baigti šiemet

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Lietuvos kariuomenei perduoti už JAV paramą įrengti infrastruktūros objektai, esantys Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose. Apie tai pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Pranešama, kad aviacijos bazėje už JAV paramą buvo įrengti transporto priemonių ir antžeminės įrangos remonto angarai, operacijų centras, trys peronai, modernios naikintuvų gaudyklės ir vieno iš peronų apšvietimas, keletas orlaivių riedėjimui skirtų takų ir aikštelių, taip pat – antžeminio transporto judėjimo keliai. 

Naujųjų infrastruktūros objektų įrengimui 2016 – 2020 metais iš JAV Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos (angl. European Reasurrance Initiative) fondo lėšų buvo skirta 24 mln. eurų. Pilnai užbaigti yra 16 objektų, dar dviejų objektų statybą numatoma baigti šiais metais. 

"JAV investicijos į karinę Lietuvos infrastruktūrą rodo, kad Lietuva išlieka svarbiu JAV gynybos politikos prioritetu. Kartu su JAV stiprindami Aviacijos bazės pajėgumus mes sudarome treniravimosi sąlygas JAV ir kitų NATO šalių kariniams vienetams bei prisidedame prie greito sąjungininkų pajėgų atvykimo į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis", – sako krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas. 

Viceministras pabrėžė, kad su JAV parama baigti infrastruktūros projektai didina "ne tik Lietuvos, bet ir visų trijų Baltijos šalių gynybinį potencialą".

Baltijos šalys aktyviai perka karinę techniką, aiškindamos, kad tai susiję su "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad niekas nesiruošia pulti Baltijos regiono, o Vakarų šalys tiesiog naudojasi "Rusijos grėsmės" mitu, kad pritrauktų kuo daugiau karių ir ginklų prie Rusijos sienų.

Kaip interviu Sputnik Lietuva anksčiau pažymėjo ekspertas Ivanas Konovalovas, Baltijos šalys nori išleisti lėšas karinei sferai, nes baiminasi, jog sumažės NATO ir JAV skiriamas finansavimas.

Anot jo, jei Lietuva, Latvija ir Estija sumažins gynybai skiriamą BVP procentą, Vakarų aljansui tai bus patvirtinimas, kad nėra "grėsmės iš Rytų".

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
Šiauliai, aviacijos bazė, JAV
Dar šia tema
NATO net nesvajoja: kaip vyko neplaninė Rusijos kariuomenės kovinės parengties patikra
Už "taiką ir stabilumą": NATO laivai dalyvavo pratybose Ukrainoje
Lietuva, Lenkija ir Ukraina paskelbė apie "Liublino trikampio" sukūrimą
Ekspertas: NATO turėtų palaikyti konstruktyvius ryšius su Rusija
Rusijos ir NATO vėliavos

Žurnalistas paaiškino, kodėl Rusija neįstojo į NATO

(atnaujinta 14:12 2020.08.03)
Jo nuomone, šiandien Rusija nėra suinteresuota įstoti į Šiaurės Atlanto aljansą ir Europos Sąjungą

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Televizijos laidų vedėjas ir žurnalistas Vladimiras Pozneris pakomentavo Vokietijos Bundestago iš CDU/CSU frakcijos nario Christiano Schmidto pareiškimą, kuris pasiūlė dar kartą aptarti Rusijos įstojimą į NATO, apie kurią buvo rimtai diskutuojama 1990 metais. Televizijos laidos vedėjo teiginys pateiktas jo interviu "Posner Online" svetainėje.

Jis priminė, kad Rusijos stojimo į ES ir NATO idėją palaikė Borisas Jelcinas, o vėliau ir Vladimiras Putinas.

"JAV ir daugelis Europos šalių to nenorėjo", — pabrėžė Posneris.

Jo nuomone, šiandien Rusija nėra suinteresuota įstoti į Šiaurės Atlanto aljansą ir Europos Sąjungą.

"Nei JAV, nei daugumos Europos šalių pozicija nepasikeitė", — aiškino žurnalistas.

Tuo tarpu jis mano, kad toks Rusijos ir Vakarų suartėjimas būtų palaima, tačiau šiandien televizijos laidų vedėjui tai atrodo ne itin realu.

Vladimiras Pozneris turi trijų šalių — Rusijos, JAV ir Prancūzijos pilietybę. 1991–1997 metais televizijos laidų vedėjas gyveno JAV, kur dirbo CNBC, po to grįžo į Rusiją.

Tegai:
ES, NATO, Rusija
Dar šia tema
JAV Kongresas ragina didinti dujų eksportą NATO sąjungininkėms Europoje
Ekspertas: NATO turėtų palaikyti konstruktyvius ryšius su Rusija