Vilkas. Archyvinė nuotrauka

Aplinkos ministerija leidžia sumedžioti 60 vilkų

107
(atnaujinta 10:47 2016.10.12)
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas leido per 2016-2017 metų medžioklės sezoną sumedžioti 60 vilkų. Atsižvelgiant į didelę vilkų žalą Lietuvai, ministerija išduoda leidimą medžioti saugomoms rūšims priskirtą žvėrį.

VILNIUS, spal 12 — Sputnik. Per 2016-2017 metais medžioklės sezoną, kuris prasidės spalio 15 dieną, leidžiama sumedžioti 60 vilkų, pranešė aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.

Toks aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patvirtintas skaičius nustatytas, atsižvelgus į vilkų apskaitos duomenis, mokslininkų rekomendacijas, suinteresuotų organizacijų ir institucijų nuomones.

Nors mūsų šalyje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), vilkas priskirtinas saugomoms rūšims, dėl didelės šių žvėrių padaromos žalos Lietuvai padaryta išimtis — juos leidžiama medžioti. Vilkų medžioklė mūsų šalyje yra ribojama nustačius jos laiką ir leidžiamų sumedžioti žvėrių skaičių.

Medžioklės sezonas

Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 dieną ir tęsiasi iki balandžio 1-osios (išnaudojus limitą, sezonas užbaigiamas anksčiau).

Nustatant 2016-2017 metų medžioklės sezono limitą, remtasi pernykštės vilkų apskaitos rezultatais, nes dėl nepalankių oro sąlygų šiemet tokia apskaita nebuvo atlikta. 2015 metų apskaita parodė, kad šalyje gyvena ne mažiau kaip 292 vilkai. Ja remiantis per 2015-2016 metų medžioklės sezoną buvo leista sumedžioti 60 vilkų. Toks pat limitas nustatytas ir 2016-2017 metų sezonui.

Nauja vilkų populiacijos apskaitos metodika

Siekiant ateityje išvengti situacijos, kai dėl to, kad nėra sniego, negalima atlikti vilkų apskaitos, Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai Aplinkos ministerijos užsakymu iki šių metų gruodžio 31 dienos turi pasiūlyti vilkų populiacijos apskaitos metodiką, kuri leistų suskaičiuoti vilkus nepriklausomai nuo gamtos sąlygų ir nesant sniego.

Į mokslininkus ministerija kreipėsi ir prašydama rekomenduoti, kiek per būsimą sezoną leisti sumedžioti vilkų. Aleksandro Stulginskio ir Vilniaus universitetų, Gamtos tyrimų centro ir Miškų instituto mokslininkai rekomendavo sumedžioti nuo 60 iki 150 vilkų.

Limito paskirstymas

Nustatytas bendras 60 vilkų limitas buvo paskirstytas savivaldybėms pagal vilkų padarytą žalą ūkiniams gyvūnams.

Nuo metų pradžios iki rugsėjo 1 dienos, savivaldybių administracijų duomenimis, užregistruoti 245 tokios žalos atvejai, kai vilkai papjovė ar sužalojo 689 ūkinius gyvūnus. Palyginti su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu, vilkų žalos atvejų padaugėjo 19 savivaldybių, o jų papjautų ar sužalotų gyvūnų — 38,6%.

Šiemet 40 vilkų skirti visai šalies teritorijai, o 20 vilkų — vienuolikai savivaldybių, kuriose vilkai pridarė daugiausia žalos. Ne mažiau kaip po vieną vilką leista sumedžioti Alytaus, Biržų, Molėtų, Rokiškio, Širvintų, Tauragės ir Vilkaviškio rajonų savivaldybių teritorijose, ne mažiau kaip du vilkus — Kupiškio rajono, ne mažiau kaip tris — Klaipėdos rajono, ne mažiau kaip po keturis  — Lazdijų ir Varėnos rajonų savivaldybių teritorijose. Jeigu šiose savivaldybėse iki šių metų gruodžio 31 dienos vilkų sumedžiojimo limitas nebus išnaudotas, jis galės būti panaudotas visoje šalyje.

107
Dar šia tema
Lūšis iš Raudonosios knygos žuvo po automobilio ratais Varėnos rajone
Gedimino pilis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 28-osios šventės

(atnaujinta 18:38 2020.09.27)
Nuo rugsėjo 28 dienos iki metų galo lieka 94 dienos; savo vardadienį švenčia Svetlana, Lana, Vaclovas, Tautvydas, Vientautė, Saliamonas, Vacys

Rugsėjo 28 yra 271-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 272-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 94 dienos.

2020 metų rugsėjo 28 dieną saulė teka 07:13, leidžiasi 19:06, dienos ilgis — 11 val. 53 min.

Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena

Gedimino diena paskelbta rugsėjo 28-oji.

Šią dieną prisimenama Vilniaus įkūrimo istorija. Anot legendos, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo sapną, pranašavusį Vilniui garbingą Lietuvos sostinės ateitį. Minima, kad Gediminas prigulęs poilsiui rudens medžioklės metu, tad spėjama, kad tai turėjo įvykti rugsėjo pabaigoje. Paklausęs sapną išaiškinusio žynio Lizdeikos, Gediminas Vilniuje pastatė pilį ir įkūrė sostinę.

Gedimino dienos proga Vilniuje organizuojami šventiniai renginiai — miesto karnavalai, koncertai. Kartais Gedimino dienos šventė sujungiama su Rudens lygiadieniu, taigi, švenčiama anksčiau.

Pasaulinė pasiutligės diena

Rugsėjo 28 diena paskelbta Pasauline pasiutligės diena. Šios dienos tikslas — atkreipti visuomenės dėmesį į pasiutligės grėsmę žmonėms ir gyvūnams.

Pasiutligė — virusinė liga, kuria gali užsikrėsti gyvūnai ir žmonės. Liga dažniausiai plinta per įkandimus, tačiau užkratas su infekuoto gyvūno seilėmis taip pat gali patekti per pažeistą odą ar gleivinę. Išryškėjus neurologiniams pasiutligės simptomams, liga tampa mirtinai pavojinga.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kiekvienais metais įgyvendina pasiutligės likvidavimo programą, o nuo 2006 metų pradėta įgyvendinti oralinė laukinių gyvūnų vakcinacija, kuri vykdoma 2 kartus per metus visoje Lietuvos teritorijoje.

Pasaulinės pasiutligės dienos proga, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įvairiuose Lietuvos rajonuose ir miestuose organizuoja naminių gyvūnų augintinių nemokamą vakcinaciją nuo pasiutligės, renginius, skirtus pasiutligės prevencijai.

Savo vardadienį šiandien švenčia Svetlana, Lana, Vaclovas, Tautvydas, Vientautė, Saliamonas, Vacys.

Ši diena istorijoje

1520 metais gimė Barbora Radvilaitė, LDK kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė. Mirė 1551 metais Krokuvoje. Palaidota Vilniaus Katedroje.

1533 — Rumunijoje gimė Steponas Batoras, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Mirė 1586 m. Gardine.

Šią dieną 1542 metais tyrinėtojas Chuanas Rodrigesas Kabrijas tapo pirmuoju europiečiu, išsilaipinusiu ant dabartinės Jungtinių Valstijų teritorijos vakarinės dalies pakrantės.

1571 metais Milane gimė italų dailininkas, vienas žymiausių baroko meistrų Mikelandželas Merizis da Karavadžas. Mirė 1610 metais.

1826 — Rusija paskelbė karą Persijai.

1867 metais gimė rašytoja Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė – Lazdynų Pelėda. Mirė 1926 metais.

1891 metais mirė amerikiečių rašytojas, gerai žinomo romano "Mobis Dikas" ir apysakos "Jūreivis Bilis Badas" autorius Hermanas Melvilis. Gimė 1819 metais.

Šią dieną 1924 metais du JAV karo lėktuvai baigė pirmąjį istorijoje skrydį aplink pasaulį. Kelionė truko 175 dienas.

1939 metais Vokietija ir TSRS susitarė dėl įtakos zonų, į kurias įeina Lietuva, Lenkija ir kitos Rytų Europos šalys, pasidalinimo.

1941 metais II pasaulinio karo metu prasidėjo nacių teroro akcijos Čekoslovakijoje.

1950 — Indonezija tapo JT nare.

Šią dieną 1978 metais mirė Romos popiežius Jonas Paulius I; jo įpėdiniu tapo Jonas Paulius II.

1992 metais Varšuvoje įvyko pirmasis istorijoje Lietuvos ir Lenkijos Ministrų pirmininkų — A. Abišalos ir H. Suchockos — susitikimas.

1994 — plaukdamas iš Talino į Stokholmą (netoli Turku miesto Suomijoje) Baltijos jūroje nuskendo keltas "Estonia", žuvo 852 žmonės.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Traškučiai lėkštėje, archyvinė nuotrauka

Mergaitė daugiau nei aštuonerius metus valgė tik traškučius ir duoną

(atnaujinta 10:52 2020.09.27)
Iki pusantrų metų mergaitė valgė šio amžiaus vaikams įprastą maistą, tačiau vėliau jai išsivystė neįprastas psichikos sutrikimas

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Didžiojoje Britanijoje mergaitė iki dešimties metų dėl neįprastos ligos valgė tik traškučius ir duoną, praneša "Fox News".

Iki pusantrų metų Marta Deivis valgė šio amžiaus vaikams įprastą maistą. Tačiau vėliau jai išsivystė psichikos sutrikimas, susijęs su maisto baime.

"Ji rėkė ir atstūmė maistą. Aš bandžiau su tuo kovoti, bet laikui bėgant padėtis tik blogėjo", — sakė mergaitės motina Džuli.

Martos racionas susiaurėjo iki duonos ir traškučių. Džuli tikėjosi, kad problemą išsispręs, kai vaikas eis į mokyklą ir pamatys, ką valgo jos bendraamžiai. Tačiau taip neatsitiko.

"Ji suvalgydavo tik du skrebučius su sviestu per pusryčius ir tris — per vakarienę", — sakė Martos mama ir pažymėjo, kad visą tą laiką mergaitė valgė tik vienos rūšies duoną.

Jaunos britės tėvai nusprendė kreiptis į hipnoterapeutą, kad padėtų dukrai įveikti jos fobiją. Po pirmojo seanso Marta galėjo suvalgyti picos kriaukšlę, o vėliau — daržoves ir vaisius.

Po kelių savaičių mergaitė išbandė apie 50 naujų patiekalų ir produktų.

Dar šia tema
Kaip skaniai valgyti ir išlaikyti formą neišeinant iš namų. Gydytojų patarimai
Maisto kultas. Kur rasti "valgomų" paminklų
Brajanas Mėjus mano, kad pandemija prasidėjo dėl žmonių, kurie valgo mėsą

Nėščia žmona išgelbėjo kraujuojantį vyrą nuo mirties ryklio burnoje

(atnaujinta 13:59 2020.09.27)
Moteris neišsigando pavojaus ir šoko į vandenį paskui vyrą. Laimei, ji sugebėjo jį išgelbėti ir nesusižeisti

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Netoli Floridos koralinių rifų salyno (Florida Keys) JAV pietryčiuose nėščia moteris išgelbėjo kraujuojantį vyrą nuo mirties bukasnukio ryklio burnoje. Apie tai praneša vietos laikraštis "The Miami Herald".

Incidentas įvyko sekmadienio rytą, rugsėjo 20 dieną, kai 30-metis Andrew Eddie su žmona Margot Dukes ir jos šeima plaukė valtimi. Kai tik Andrew paniro į vandenį, 2,7 metro ilgio ryklys griebė jam už peties.

"Dukes pastebėjo ryklio nugaros peleką. Tada jos akivaizdoje vanduo nusidažė raudona spalva. Tą pačią sekundę ji šoko į vandenį ir įtempė Andrew į valtį", — skelbiama policijos pranešime.

Pareigūnai teigia, kad per ryklio išpuolį Andrew sunkiai sužalotas, o jo žmona nenukentėjo. Vyras buvo nuvežtas į artimiausią ligoninę, kur laiku gavo pagalbą.

Bukasnukiai rykliai yra itin agresyvūs ir kelia pavojų žmonėms. Jie paplitę daugelyje tropinių jūrų pakrančių, lagūnų, užutėkių. Šie rykliai yra itin agresyvūs ir griebia bet kokią potencialią auką. Dėl savo agresyvumo ir gyvenimo greta sausumos, bukasnukiai rykliai yra vieni dažniausiai žmones užpuolančių ryklių.

Tegai:
ryklys