VILNIUS, spal 19 — Sputnik. Vilniaus oro uostas nusprendė skirti dar didesnį dėmesį keleiviams, keliaujantiems su mažamečiais vaikais ― rasti keli keliones lengvinantys sprendimai, praneša sostinės savivaldybė.
Lietuvos oro uostų Organizacinio vystymo departamento direktorius Tomas Rytel pažymėjo, kad oro uosto dabuotojai ir toliau stengsis suteikti kuo daugiau patogumų keliaujančioms šeimoms.
"Šeimų segmentas mums yra labai svarbus. Siekiame, kad keliavimas su vaikais ne tik nekeltų sunkumų, bet ir taptų malonia patirtimi visai šeimai", — sakė Rytel.
Oro uoste nuspręsta atnaujinti aviacijos saugumo patikros posto ženklinimą, suteikiantį patikros pirmenybę šeimoms su mažais vaikais. Nuo šiol šis postas — dar ryškesnis, apipavidalintas žaisminga aliuzija į "Geltonų plytų kelią".
Dar viena šeimoms su mažamečiais vaikais itin patogi naujovė — vaikiški vežimėliai, kuriuos galima rasti oro uosto laipinimo galerijose. Šie vežimėliai pravers šeimoms su mažais vaikais, kai išlipus iš lėktuvo norima ramiai nuvažiuoti pasiimti savo bagažo. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad vežimėlius ne tik pasiimti, bet ir palikti galima ne bet kur — tam yra specialiai įrengtos pažymėtos zonos.
Oro uostas taip pat suteikia galimybę patogiau keliauti tuo atveju, kai į kelionę su mažamečiu vaiku vyksta tik vienas iš tėvų — patikros postuose jau atsirado kėdučių ir gultų kūdikiams.
Artimiausiu metu oro uoste taip pat planuojama atnaujinti vaikų žaidimo aikšteles.
VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Rusijos dainininkas Michailas Šufutinskis interviu Sputnik Lietuva pakomentavo galimą draudimą atvykti į Lietuvą. Atlikėjas pažymėjo, kad visiškai neteisinga maišyti politiką su kultūra ir tuo, kad žmonės atvyksta koncertuoti į kitą šalį.
Jo teigimu, apie tai, kas sakoma Lietuvoje, o būtent apie "minkštąją Rusijos politinę propagandą", negali būti ir kalbos.
"Aš visada labai gerbiu ir myliu šią šalį ir publiką, kurį ten ateidavo ir ateina į mano koncertus, ir aš surenku pilnas sales. Ir aš nesuprantu pozicijos, kurią, galbūt, mėgina užimti šalies vadovybė", — sakė dainininkas.
Šufutinskis pavadino kvailyste tai, kad Lietuva jį pateikia kaip "grėsmę" ir dėl jo kūrybos nori uždrausti važiuoti į respubliką.
"Manau, kad tai yra visiška kvailystė. Nors visa tai galbūt yra kažkoks išpūstas dalykas, kuris yra nieko vertas ir rytoj vėl išnyks, nes susidomėjimas juo visiškai išnyks", — dalijosi jis.
Apibendrindamas atlikėjas pridūrė, kad būtinai atvyks į Lietuvą ir surengs koncertą.
Anksčiau Lietuvoje kilo skandalas dėl to, kad Kirkorovo ir Šufutinskio koncertų respublikoje organizatoriams buvo paskirta kompensacija už jų atidėjimą. Bendra žalos suma buvo įvertinta daugiau kaip 30 tūkstančių eurų.
Žurnalistas Andrius Tapinas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas socialiniuose tinkluose pareiškė pasipiktinimą. Abu teigė, kad Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai skiriami remti verslininkus, kurie atveža "Putino atlikėjus".
Kaip pažymėjo Kasčiūnas, Lietuvoje būtina peržiūrėti kriterijus, pagal kuriuos sudaromi nepageidaujamų asmenų sąrašai, siekiant "tokių absurdiškų situacijų išvengti ateityje".
Lietuvos konservatoriai jau pasiūlė Kirkorovą įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą, nes jis "niekada neslėpė palaikantis Krymo aneksiją ir ten pasirodydavo". Tada Kasčiūną papiktino dainininko atvykimas į rinkimų apylinkę Rusijos ambasadoje Vilniuje dėl prezidento rinkimų Rusijoje.
Konservatoriai nuolat kalba apie "Rusijos įtakos" grėsmę ir riziką šalies nacionaliniam saugumui. Jie gerai žinomi dėl rusofobiškos pozicijos, griežtų pareiškimų apie Rusiją ir radikalių pasiūlymų.
VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Pirmenybė skiepijant nuo COVID-19 bus teikiama ir į tarptautines misijas siunčiamiems kariams bei olimpinės ir paralimpinės rinktinių sportininkams.
SAM siūlymui penktadienį buvo pritarta vyriausybės posėdyje.
Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Arūnas Dulkys sakė, kad prioritetai koreguojami sulaukus Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinės sportininkų asociacijos prašymų. Jis pridūrė, kad pritarė ir trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybės patariamoji Ekspertų taryba, išskyrusi, kad dėl šių grupių reikia "ne kažkokių epidemiologinių, o politinių sprendimų".
"Yra pasiūlymas pritarti, kad į sąrašus būtų įtraukti aukšto meistriškumo sportininkai kandidatai į Lietuvos Respublikos rinktines, atstovausiančias Tokijo olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse, įtraukti jų trenerius ir kitą privalomą olimpinių ir paralimpinių žaidynių personalą. Ir antra – Lietuvos Respublikos kariai, kurie yra siunčiami į tarptautines operacijas", — pasitarime sakė ministras.
Dulkys pabrėžė, kad abiem atvejais kalbama apie "po keletą šimtų žmonių".
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 165,5 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 2,3 tūkst. žmonių. Karantinas šalyje įvestas iki sausio 31 dienos. Numatytas priemones planuojama peržiūrėti sausio 17 dieną.
Gruodžio pabaigoje Lietuvoje pradėta vakcinacija. Pirmiausia pradėta skiepyti medicinos medicinos personalą. Šalyje nuo koronaviruso jau paskiepyta daugiau nei 38 tūkst. žmonių.
Trečiadienį ekspertai rekomendavo Lietuvoje pradėti skiepijimą nuo koronaviruso žmonėms nuo 70 metų ir vyresniems žmonėms, autoimuninėmis ir onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms, kuriems taikoma chemoterapija, imunosupresija, imunomoduliacinis gydymas, radioterapija, taip pat žmonėms, turintiems įgimtą ar įgytą imunodeficitą.
VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" 2020 metais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams transportavo 33 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.
Nepaisant pernai metų šiltesnių žiemos orų, 2020 metais buvo perduota 12 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su 2019 metais, kai šio regiono poreikiams buvo transportuota 29,5 TWh kuro.
Tui tarpu dujų transportavimas per Lietuvą į Kaliningrado sritį 2020 metais sudarė 24,9 TWh ir buvo 4,2 proc. mažesnis nei 2019 metais, kai į Kaliningradą buvo perduota 26 TWh gamtinių dujų.
Iš viso per metus "Amber Grid" valdoma Lietuvos dujų perdavimo sistema buvo transportuotas itin didelis 58 TWh dujų kiekis.
"Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis, jų ženklus transportavimas Baltijos šalims ir Suomijai bei išaugęs dujų suvartojimas Lietuvoje dėl didesnės elektros gamybos. Tai skatino rinkos dalyvius naudotis sukurta Lietuvos dujų infrastruktūra, lanksčiomis paslaugomis ir 16 proc. mažesne nei 2019 m. dujų perdavimo kaina", – sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Dujų tranzitas į Latviją per Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūrą Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Latvijos Inčiukalnio dujų saugykloje išaugo iki 8 TWh per metus. Tai – 33 proc. daugiau nei 2019 metais ir didžiausias istorijoje perduotas dujų kiekis Latvijos kryptimi, pažymi bendrovė. Tikėtina, tam turėjo įtakos ir nuo 2020 metų pradžios veikianti dujų perdavimo jungtis tarp Estijos ir Suomijos.
Dėl suskystintų gamtinių dujų konkurencingumo rinkoje, didelis buvo ir dujų transportavimas per Klaipėdos SGD terminalą. 2020 metais, kaip ir 2019 metais dujų importas per SGD terminalą sudarė 65 proc. (21,9 TWh) viso per Lietuvą į ES dujų rinką patiekto dujų kiekio. 2018 metais šis rodiklis siekė 35 proc.
Per metus toliau augo dujų vartojimas Lietuvoje. 2020 metais šalyje buvo suvartota 25,1 TWh dujų arba 7 proc. daugiau nei 2019-aisiais, kai buvo fiksuojamas 5 proc. dujų vartojimo augimas.
Dėl palankių kainų pasaulio rinkose dujas kaip kurą vėl pradėjus naudoti Lietuvos elektros gamybos sektoriuje, pernai šalyje buvo suvartotas didžiausias dujų kiekis per pastaruosius penkerius metus.
Dujos į Lietuvą bei kaimyninėms Baltijos šalims ir Suomijai tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą bei dujotiekiais iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. Iš Latvijos taip pat dažniausiai šaltuoju metų laiku gaunamos dujos iš Inčiukalnio požeminės dujų saugyklos.