Laikrodis Vilniuje. Archyvinė nuotrauka

Atėjo laikas susigrąžinti lietuviškas vertybes užsienio

96
(atnaujinta 16:00 2016.10.22)
Kultūros paveldo saugos komisijos nariai ragina įsteigti fondą, kuriuo veikla padės susigrąžinti iš užsienio lietuviškas vertybes.

VILNIUS, spal 22 — Sputnik. Valstybinė kultūros paveldo komisija renka informaciją apie užsienyje esančias Lietuvai reikšmingas kultūros vertybes ir svarsto būdus, kaip dalį jų būtų galima susigrąžinti, pranešė BNS.

Vienas iš komisijos pasiūlymų — įsteigti atskirą fondą ir numatyti lėšų kultūros vertybėms įsigyti aukcionuose.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkės Evelinos Karalevičienės teigimu, užsienyje yra daug Lietuvai priklausančių paveldo vertybių, kurios galėjo būti neteisėtai išgabentos ir dabar atsiduria aukcionuose.

"Būtų labai gerai, kad būtų įsteigtas specialus fondas, kad kas nors stebėtų tuos aukcionus ir pagal galimybes ką nors būtų galima susigrąžinti", — sakė Karalevičienė.

Kitas komisijos pasiūlymas — parengti programą vykdyti užsienyje Lietuvai reikšmingų kultūros vertybių paiešką, numatant mokslinio tiriamojo darbo finansavimą.

Taip pat siūloma bendradarbiauti su individualiaisiais turistiniais operatoriais, siūlant turistinėse programose numatyti Lietuvai reikšmingų kultūros vertybių, esančių užsienyje, lankymą.

Karalevičienė BNS pasakojo, kad birželį komisija kreipėsi į visas įmanomas institucijas, mokslo įstaigas, lietuvių bendruomenes užsienyje, ambasadas su prašymu pateikti informaciją apie jų šalyse esantį lietuvišką paveldą. Šiuo metu duomenys plaukia, ir manoma, dar kokį gerą pusmetį tas procesas vyks.

"Pats paveldas yra įvairaus pobūdžio, įvairiai galima grupuoti: ir lietuvių įkurtos vietovės, ir atmintinos vietovės, architektūros paveldas ir statiniai, Lietuvos didikų statytos rezidencijos užsienyje, išeivių bendruomenių statyti objektai (bažnyčios, globos namai, bendruomenių namai, ligoninės), kapai, atmintinos vietos, kur ilgą laiką gyveno ar mokėsi mūsų iškilios asmenybės. Dėsime daug pastangų, kad atsirastų kiek įmanoma daugiau informacinių lentelių ant tokių pastatų", — sakė komisijos pirmininkė.

Renkama informacija ir apie kilnojamąjį turtą

Taip pat renkama informacija apie kilnojamąsias kultūros vertybes, nematerialųjį turtą. Tarp jų — apie užsienyje saugomus su Lietuva susijusius valdžios simbolius, šarvų komplektus, ginklus, dailės, skulptūros kūrinius, Lietuvos didikų dovanotas diplomatinės ar bažnytinės paskirties dovanas užsienio atstovams, kita.

Valstybinės paveldo komisijos pirmininkė teigė, kad jau sulaukiama labai įdomios informacijos apie lietuvišką paveldą. Pavyzdžiui, Niujorko metropoliteno muziejuje saugomi įspūdingi Mykolo Radvilos Juodojo šarvai.

Komisijos parengtoje pažymoje atkreipiamas dėmesys, kad kai kurios šiuo metu užsienyje esančios kilnojamosios kultūros vertybės galėjo būti pasisavintos neteisėtai įvairiais istorijos laikotarpiais. Tie patys Mykolo Radvilos Juodojo šarvai į muziejų esą pateko iš "Rusijos privačios kolekcijos".

Komisija užsimena, kad Lietuva turi suformuoti pagrobtų kultūros vertybių susigrąžinimo politiką.

"Pradėjome didžiulį ir sunkų darbą", — teigė Karalevičienė.

96
Dar šia tema
Pagrindinis Lietuvos valstybingumo simbolis pradėjo byrėti
Rastas didžiausias Lietuvos partizanų dokumentų archyvas
Žydų kultūrinis paveldas bus prieinamesnis visuomenei
Prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos sulaikyti Šri Lankos gyventojai

Išdavė signalizacija: prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos sulaikyti užsieniečiai

(atnaujinta 21:35 2021.04.12)
Trims jaunuoliams už pažeidimus gresia daugiau nei 900 eurų bauda ir deportavimas į gimtinę

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Šri Lankos gyventojai buvo aptikti puskilometrio atstumu nuo Baltarusijos valstybinės sienos, praneša Baltarusijos pasienio komiteto spaudos tarnyba.

Užsieniečius išdavė apsaugos signalizacija. Smurgainio pasieniečiai nedelsiant išvyko pagal aliarmą, o tarnybinis šuo buvo paleistas sekti pėdsakus. Netrukus Baltarusijos pasieniečiai sulaikė tris jaunuolius. Dokumentų tie neturėjo.

Vaikinai sugebėjo paaiškinti, kad jie yra Šri Lankos piliečiai ir ketina patekti į ES šalis ieškodami geresnio gyvenimo.

Vyksta tyrimas. Už bandymą neteisėtai kirsti sieną užsieniečiams bus skirta bauda iki 2900 Baltarusijos rublių (daugiau nei 900 eurų). Taip pat bus keliamas jų deportavimo į gimtinę klausimas.

Šis atvejis su Šri Lankos piliečiais nėra pirmas nuo mėnesio pradžios. Taigi balandžio 1 dieną netoli Baltarusijos ir Lietuvos pasienio kontrolės punkto "Benyakoniys" automobilyje buvo sulaikyti vyras ir trys merginos. Jie taip pat neturėjo oficialių dokumentų. Dabar svarstomas jų išsiuntimo klausimas.

O Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje balandžio pradžioje buvo sulaikyti 21 metų Etiopijos pilietė ir 31 metų Eritrėjoоу gimusi moteris, kurios vyko į ES. Jos taip pat bus grąžintos į gimtinę.

Tegai:
neteisėti migrantai, Lietuva, Baltarusija, pasieniečiai
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje
Dar šia tema
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje pradės dirbti dar trys kontrolės punktai
Italą vežęs tadžikas pasieniečiams pateikė, įtariama, suklastotą dokumentą
oro tarša, archyvinė nuotrauka

Vilniuje dėl judėjimo apribojimų oras pernai buvo švaresnis

(atnaujinta 21:35 2021.04.12)
Pernai vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija sostinėje neviršijo ribinės vertės, tačiau didesnis užterštumas šiais teršalais buvo šaltuoju sezonu

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Dėl karantino metu taikytų judėjimo apribojimų vilniečiai 2020 metais kvėpavo švaresniu oru negu 2019-aisiais, rodo Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenys.

Vilniuje pastaraisiais metais daugiausia rūpesčių kelia oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis. Tačiau pernai vidutinė metinė kietųjų dalelių (KD10 — mažesnių nei 10 mikronų ir KD2,5 — iki 2,5 mikronų) koncentracija sostinėje neviršijo ribinės vertės.

Didesnis užterštumas šiais teršalais, kaip ir paprastai, buvo šaltuoju sezonu, kai būstui šildyti naudojamas kietasis kuras.

Šiltuoju metų laiku daugiausia įtakos prastai oro kokybei turėjo transporto išmetami teršalai ir nuo neapželdintų, dulkėtų paviršių, statybviečių, kelio remonto darbų vietų keliamos dulkės.

Pernai, kaip ir kasmet, pasitaikė dienų, kai oro užterštumas padidėdavo ir dėl teršalų pernašų iš kitų valstybių.

Azoto dioksido, anglies monoksido, ozono, policiklinių aromatinių angliavandenilių, daugelio sunkiųjų metalų vidutinė metinė koncentracija irgi neviršijo nustatytų normų.

Sostinės oro užterštumą tiria keturios automatinės oro kokybės tyrimų stotys: dvi prie intensyvaus eismo gatvių — Žirmūnuose ir Savanorių prospekte, kitos dvi — Senamiestyje ir Lazdynuose.

Vidutinė metinė transporto taršą atspindinčio azoto dioksido koncentracija Žirmūnuose, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 19 proc., Senamiestyje ir Savanorių prospekte — 17–22 proc., Lazdynuose šio teršalo koncentracija nepakito.

Vidutinė metinė sieros dioksido koncentracija padidėjo Senamiestyje ir Lazdynuose.

Anglies monoksido koncentracija Senamiestyje buvo didesnė, o kitose stotyse mažesnė nei 2019 m. Vidutinė metinė sunkiųjų metalų (nikelio, arseno, kadmio, švino) koncentracija sumažėjo arba nepakito. Sveikatai labiau kenkiančių policiklinių aromatinių angliavandenilių, išskyrus benzo(a)pireną, koncentracija buvo mažesnė nei 2019 metais.

Vilniaus miesto oro kokybę 2020-aisiais vertinant iš daugiau kaip 10 metų perspektyvos, stebima sieros dioksido, smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracijos didėjimo tendencija.

Senamiestyje didėja ir didesnio diametro kietųjų dalelių koncentracija, o transporto taršai atspindėti skirtoje Žirmūnų tyrimų stotyje išmatuojama vis didesnė benzo(a)pireno ir kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių, nikelio koncentracija.

Tegai:
oras, Vilnius
Dar šia tema
Nuo pirmadienio — pokyčiai Vilniaus viešajame transporte
Vilniaus oro uoste nufilmuota atnaujinta operacijų valdymo sistema