Palangoje atras XVI amžiaus dvarvietės pamatai. Nuotrauka iš įvykio vietos

Archeologai rado XVI a Palangos dvarvietės pamatus

111
(atnaujinta 15:11 2016.12.18)
Archeologai pagaliau atrado įrodymų, kad prieš penkis amžius Palanga buvo ne mažas žvejų kaimelis, o tikras miestas.

VILNIUS, gruod 17 — Sputnik. Lietuvos archeologai atrado Palangos centre, greta  Koncertų salės ir Kurhauzo, XVI amžiaus pastato liekanas, pranešė Palangos savivaldybės spaudos tarnyba.

Archeologai aptiko ne tik pamatus, bei ir nemažai vertingų radinių, dar kartą patvirtinančių, kad jau XVI amžiuje Palanga nebuvo mažas žvejų kaimelis.

Radiniai aptikti šalia rekonstruojamos Grafų Tiškevičių alėjos esančiame skvere. Mokslininkai atkasė masyvus mūrinius pastato pamatus, rado sidabrines monetas. Tarp archeologų radinių —  žirgo žemaituko griaučiai bei jau vėlesniais laikais čia palaidotų žmonių kaulai.

Palangoje stovėjo davaras

Pirmieji rimti įrodymai, jog Palanga XVI amžiuje nebuvo žvejų kaimelis, rasti maždaug prieš dvejus metus atliekant Koncertų salės statybos darbus. Tąkart buvo aptikta ne tik keraminių koklių, lėkščių, puodų, kitų buities daiktų liekanų, bet ir bajoriškas antspaudas bei viduramžių stalo žaidimų lenta.

Nauji radiniai archeologus džiugina ne mažiau. Pasak archeologo, daktaro Mindaugo Brazausko, jie leidžia susidaryti vis aiškesnį vaizdą, kaip galėjo atrodyti Palanga XVI amžiuje.

Pasak archeologo, šią savaitę aptikti pamatai bei kiti radiniai parvirtina, kad šioje vietoje XVI amžiuje veikiausiai buvęs dvaras.

"Įsivaizduokime tuomečius žmonių gebėjimus statyti ir investuoti pinigus. Mūrinė statyba, kokia rasta dabar, reikalauja ne tik labai didelių finansinių investicijų, bet ir technologijų, specialistų, kalkių skiedinio, plytų degimo. Rasti kokliai, buitinė keramika, kita tipiška miestietiška medžiaga rodo, kad tai buvo ne eilinis pastatas", — sakė archeologas.

Vardindamas naujausius radinius Brazauskas ypač pasidžiaugė aptiktomis monetomis.

"Turėsime monetų kolekciją nuo XVI iki XX amžiaus, kurioje, be kitų, yra ir XIX amžiaus pabaigos suomiška moneta, ir dvi Livonijos monetos, penkios LDK monetos", — sakė Brazauskas.

Svarbus radinys

Dar vienas archeologus sudominęs radinys — žirgo žemaituko palaikai.

"Labai panašu, kad žemaitukas buvo pakastas po medinio pastato siena", — teigė Brazauskas bei priminė, jog, pavyzdžiui, XIV amžiuje Rygoje, siekiant apsisaugoti nuo piktųjų dvasių, po pastato pamatu pakasdavo žirgo galvą.

"O kas buvo XVI viduryje Žemaitija? Nors oficialiai — krikščioniška, tačiau praktiškai — pagoniška", — spėjimus, kad ir rastasis žemaitukas galėjęs būti pakastas su tokais pat tikslais, teigė archeologas.

Kad tai nebuvęs paprasčiausias kritusio žirgo užkasimas, Brazausko nuomone, leidžia spėti ir tai, jog ši vieta buvusi Palangos centras, tad mažai tikėtina, kad kas nors maitą užkastų miestelio centre.

Greta pastato pamatų vos 20 centimetrų gylyje rasti ir žmonių palaikai, tačiau, kaip teigia archeologai, jie yra iš vėlesnio laikotarpio, nei XVI amžius.

111
Tegai:
dvarvietė, pamatai, Palangos grafų Tiškevičių rūmai, Palanga, Lietuva
Dar šia tema
Archeologai atrado, kad alus Kinijoje buvo daromas jau prieš 5000 metų
Rasti dingę "miško brolių" dokumentai
Rastas didžiausias Lietuvos partizanų dokumentų archyvas
Antrankiai, archyvinė nuotrauka

Uzbekijos pilietis ir jo dėdė bus teisiami dėl fiktyvios santuokos su lietuvaite

(atnaujinta 22:43 2020.05.28)
Kaip pažymi prokuroras, fiktyvios santuokos organizavimas yra viena iš prekybos žmonėmis rūšių

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Du vyrai iš Uzbekijos Respublikos, kaltinami organizavę vieno jų fiktyvią santuoką su lietuve, kad jaunavedys gautų Lietuvos Respublikos pilietybę, sės į kaltinamųjų suolą, praneša Prokuratūros spaudos tarnyba. 

Panevėžio apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas byloje dėl galimos prekybos žmonėmis.

Teisėsaugos pareigūnai informacijos, kad 2019 metų pradžioje sudaryta santuoka yra galimai fiktyvi, gavo bendradarbiaudami su vieno Utenos apskrities rajono socialinių paslaugų centro specialistais. Dirbantiems su socialinės rizikos šeimomis darbuotojams apie tai pasakė pati nukentėjusioji.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad iš Uzbekijos Respublikos kilęs, bet daug metų Lietuvoje gyvenantis ir Lietuvos pilietybę turintis 63 metų I. G., veikdamas bendrininkų grupėje su savo 31 metų sūnėnu Z. G., suorganizavo pastarajam fiktyvią santuoką su vieno Utenos apskrities rajono gyventoja. Artimųjų neturinti, socialiai pažeidžiama ir vargingai gyvenanti jauna moteris sutiko sudaryti fiktyvią santuoką 3 metams su Z. G., kad šis gautų Lietuvos Respublikos pilietybę. Už tai jaunajai kas mėnesį buvo pažadėta mokėti po 100 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai po santuokos įregistravimo iš tiesų buvo mokami pinigai, nors ir nereguliariai, ne visa sutarta suma. Tačiau ištekėjusi už užsieniečio moteris neteko kai kurių pašalpų, kitos jai iki tol skiriamos paramos ir suprato padariusi klaidą.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aurelijaus Navicko, fiktyvios santuokos organizavimas yra viena iš prekybos žmonėmis rūšių. 

"Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad kaltinamieji pasinaudojo nukentėjusiosios pažeidžiamumu, prasta finansine padėtimi ir įkalbėjo sudaryti fiktyvią santuoką", — sakė prokuroras. 

Už tai Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo 2 iki 10 metų. Bylas perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Tegai:
Lietuva, Uzbekistanas
Dar šia tema
Lietuva nori išplėsti tranzitą iš Uzbekistano ir Kazachstano
Uzbekas mėgino kirsti Lietuvos sieną panaudodamas foliją
Saulius Skvernelis

Skvernelis papasakojo apie pasirengimą antrajai COVID-19 bangai

(atnaujinta 21:24 2020.05.28)
Anot jo, tokiu atveju griežtos ekonominės veiklos ribojimo priemonės nebus įvestos visoje respublikoje

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad vyriausybė ketina paruošti antrosios koronaviruso bangos šalyje planą, praneša "Express nedelia".

Jis sakė, kad tokios griežtos ekonominės veiklos ribojimo priemonės, kokios buvo kovo mėnesį, nebus įvestos visoje šalyje. Problemos bus sprendžiamos atskiruose židiniuose.

Skvernelis pažymėjo, kad "turėjome skaudžias pamokas, visa Europa ir pasaulis, dėl valdymo, dėl nustatymo, dėl pačios elgsenos tiek visuomenės, tiek mūsų prevenciškai valdant pandemiją".

"Būtų kalbama apie atskirus lokalizuotus židinius — miestus, rajonus, galbūt apskritis. Dirbtume su taikiniais, jeigu ten tikrai būtų židinys ir jis plistų, tektų vėl panaudoti maksimalias uždarymo priemones", — sakė jis.

Epidemiologai neatmeta tikimybės, kad įmanoma ir antroji koronaviruso banga. Apie tą patį perspėja Pasaulio sveikatos organizacija.

Lietuvoje karantinas dėl pandemijos pratęstas iki birželio 16 dienos. Valdžia palaipsniui panaikina anksčiau nustatytus apribojimus.

Koronaviruso atvejų skaičius šalyje viršijo 1655. Pasveiko 1193 žmonės, 68 mirė.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 353 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Saulius Skvernelis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Paaiškėjo kovos su COVID-19 Lietuvoje pesimistinis scenarijus
Lietuvoje nuo birželio 1-osios į sporto renginius bus įleidžiami žiūrovai
Britų rašytoja Džoana Rouling

Džoana Rouling išleis pasaką, parašytą daugiau nei prieš 10 metų

(atnaujinta 22:46 2020.05.28)
Geros žinios visiems "Hario Poterio" gerbėjams, kurie nežino, kuo užsiimti per sunkų pandemijos ir saviizoliacijos periodą — rašytoja jau paskelbė keletą pirmųjų kūrinio skyrių

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Britų rašytoja Džoana Rouling nustebino gerbėjus: pasirodo, kad "Hario Poterio mama" 10 metų savo palėpėje laikė rankraštį, kurį ketino išleisti po paskutinės knygos apie jaunąjį burtininką.

Po to, kai Rouling persirgo koronavirusu ir išsamiai papasakojo apie gydomuosius kvėpavimo pratimus, nusprendė susitvarkyti savo palėpę ir pasidalyti įdomiais radiniais. Vienu iš jų tapo pasakos vaikams rankraštis, kurio Rouling taip ir neparodytų pasauliui, jei ne pandemija ir saviizoliacija.

Džoana Rouling išleis knygą, kurią ji parašė daugiau nei prieš 10 metų: apie tai rašytoja papasakojo savo oficialioje interneto svetainėje.

Nepaskelbtas rankraštis "Ikabog" — stebuklinga pasaka vaikams, kurios siužetas atsiskleidžia išgalvotame pasaulyje, tačiau niekaip nesusijęs su Hario Poterio istorija.

"Knygos idėja gimė, kai aš rašiau "Harį Poterį". Bet kai paskutinė knyga buvo parašyta, aš nusprendžiau padaryti pertrauką, kuri užtruko penkerius metus. Po to nusprendžiau atsitraukti nuo vaikiškų knygų ir "Ikabog" nukeliavo tiesiai į palėpę, kur laukė savo laiko 10 metų", — pažymėjo rašytoja.

Beje, pasaką apie "tiesą ir piktnaudžiavimą valdžia" Rouling skaitė savo mažiausiems vaikams prieš miegą, o dabar ji gali pagražinti jūsų karantiną. Pirmieji istorijos skyriai jau paskelbti tinklalapyje, o kitus Rouling pažadėjo įkelti kas savaitę.

Tegai:
Haris Poteris, Didžioji Britanija, rašytoja, Džoana Rouling
Dar šia tema
Iš JAV mokyklos pašalintos knygos apie Harį Poterį dėl "prakeikimų"
Hario Poterio gerbėjai pirmą kartą galės apsilankyti Slytherin svetainėje
Daniel'is Radcliffe'as papasakojo, kaip dėl Hario Poterio vaidmens tapo alkoholiku