Palangoje atras XVI amžiaus dvarvietės pamatai. Nuotrauka iš įvykio vietos

Archeologai rado XVI a Palangos dvarvietės pamatus

109
(atnaujinta 15:11 2016.12.18)
Archeologai pagaliau atrado įrodymų, kad prieš penkis amžius Palanga buvo ne mažas žvejų kaimelis, o tikras miestas.

VILNIUS, gruod 17 — Sputnik. Lietuvos archeologai atrado Palangos centre, greta  Koncertų salės ir Kurhauzo, XVI amžiaus pastato liekanas, pranešė Palangos savivaldybės spaudos tarnyba.

Archeologai aptiko ne tik pamatus, bei ir nemažai vertingų radinių, dar kartą patvirtinančių, kad jau XVI amžiuje Palanga nebuvo mažas žvejų kaimelis.

Radiniai aptikti šalia rekonstruojamos Grafų Tiškevičių alėjos esančiame skvere. Mokslininkai atkasė masyvus mūrinius pastato pamatus, rado sidabrines monetas. Tarp archeologų radinių —  žirgo žemaituko griaučiai bei jau vėlesniais laikais čia palaidotų žmonių kaulai.

Palangoje stovėjo davaras

Pirmieji rimti įrodymai, jog Palanga XVI amžiuje nebuvo žvejų kaimelis, rasti maždaug prieš dvejus metus atliekant Koncertų salės statybos darbus. Tąkart buvo aptikta ne tik keraminių koklių, lėkščių, puodų, kitų buities daiktų liekanų, bet ir bajoriškas antspaudas bei viduramžių stalo žaidimų lenta.

Nauji radiniai archeologus džiugina ne mažiau. Pasak archeologo, daktaro Mindaugo Brazausko, jie leidžia susidaryti vis aiškesnį vaizdą, kaip galėjo atrodyti Palanga XVI amžiuje.

Pasak archeologo, šią savaitę aptikti pamatai bei kiti radiniai parvirtina, kad šioje vietoje XVI amžiuje veikiausiai buvęs dvaras.

"Įsivaizduokime tuomečius žmonių gebėjimus statyti ir investuoti pinigus. Mūrinė statyba, kokia rasta dabar, reikalauja ne tik labai didelių finansinių investicijų, bet ir technologijų, specialistų, kalkių skiedinio, plytų degimo. Rasti kokliai, buitinė keramika, kita tipiška miestietiška medžiaga rodo, kad tai buvo ne eilinis pastatas", — sakė archeologas.

Vardindamas naujausius radinius Brazauskas ypač pasidžiaugė aptiktomis monetomis.

"Turėsime monetų kolekciją nuo XVI iki XX amžiaus, kurioje, be kitų, yra ir XIX amžiaus pabaigos suomiška moneta, ir dvi Livonijos monetos, penkios LDK monetos", — sakė Brazauskas.

Svarbus radinys

Dar vienas archeologus sudominęs radinys — žirgo žemaituko palaikai.

"Labai panašu, kad žemaitukas buvo pakastas po medinio pastato siena", — teigė Brazauskas bei priminė, jog, pavyzdžiui, XIV amžiuje Rygoje, siekiant apsisaugoti nuo piktųjų dvasių, po pastato pamatu pakasdavo žirgo galvą.

"O kas buvo XVI viduryje Žemaitija? Nors oficialiai — krikščioniška, tačiau praktiškai — pagoniška", — spėjimus, kad ir rastasis žemaitukas galėjęs būti pakastas su tokais pat tikslais, teigė archeologas.

Kad tai nebuvęs paprasčiausias kritusio žirgo užkasimas, Brazausko nuomone, leidžia spėti ir tai, jog ši vieta buvusi Palangos centras, tad mažai tikėtina, kad kas nors maitą užkastų miestelio centre.

Greta pastato pamatų vos 20 centimetrų gylyje rasti ir žmonių palaikai, tačiau, kaip teigia archeologai, jie yra iš vėlesnio laikotarpio, nei XVI amžius.

109
Tegai:
dvarvietė, pamatai, Palangos grafų Tiškevičių rūmai, Palanga, Lietuva
Dar šia tema
Archeologai atrado, kad alus Kinijoje buvo daromas jau prieš 5000 metų
Rasti dingę "miško brolių" dokumentai
Rastas didžiausias Lietuvos partizanų dokumentų archyvas