Zoologijos sodas sveikina savo augintinį — žirafą Nino su gimtadieniu
(atnaujinta 18:14 2016.12.26)
Jaunas žirafos patinas Nino, neseniai apsigyvenęs Kauno zoologijos sode, šiandien svenčia trečiąjį gimtadienį.VILNIUS, gruod 26 — Sputnik. Kaune įsikūrusio Lietuvos zoologijos sodo darbuotojai šiandien švenčia ne tik Kalėdas, bet ir vieno savo gyvūno gimtadienį — jaunam žirafos patinui Nino sukako treji metai.
"Šiandien ne tik antroji Kalėdų diena, bet ir mūsų žirafos Nino trečiasis gimtadienis! Skaniausios šakelės šią džiugią dieną bus skirtos jam", — parašė zoologijos sodo darbuotojai savo Facebook paskyroje.
Nino į Kauno zoologijos sodą iš Lenkijos Vroclavo zoologijos sodo buvo pristatytas šių metų spalio 17 dieną. Nino tapo pirmąja tinkline žirafa (lot. Giraffa camelopardalis reticulate) apsigyvenusia Lietuvos zoologijos sode. Iki šiol visos čia gyvenusios žirafos buvo Rotšildo (Baringo) rūšies.
Žirafos yra socialūs gyvūnai, todėl Nino Kaune laukė draugas Nafaris — kita žirafa, gyvenanti Lietuvos zoologijos sode.
Lietuvos zoologijos sode iki šiol nuo 1979 metų laikyta 14 žirafų, o Nino jau 15 zoologijos sode esanti žirafa.
EK pritaria 1,8 mlrd. vakcinos dozių sutarčiai su "Pfizer"
(atnaujinta 10:44 2021.05.09)
EK pirmininkė Ursula von der Leyen išreiškė viltį, kad tai atvers kelią kitoms sutartims ir technologijomsVILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Europos Komisija patvirtino susitarimą su "BioNTech" ir "Pfizer" tiekti 1,8 mlrd. vakcinų dozių. Apie tai šeštadienį, gegužės 8 dieną, pranešė EK vadovė Ursula von der Leyen.
©
Depositphotos / ALEKSANDR VOLKOV
"Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad Europos Komisija ką tik patvirtino sutartį su "BioNTech" ir "Pfizer" dėl garantuoto 900 mln. vakcinos dozių tiekimo (pridėjus 900 mln. dozių rezerve) 2021–2023 metams", — parašė ji Twitter.
Taip pat EK pirmininkas išreiškė viltį, kad tai atvers kelią kitoms sutartims ir technologijoms.
Europos Sąjungos rinkoje dabar leidžiama centralizuotai naudoti keturias vakcinas — "Pfizer" ir "BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca", "Johnson & Johnson". Be to, EK su "Sanofi-GSK" ir "CureVac" yra sudariusi vakcinų tiekimo į ES sutartis. Tačiau skiepijimo kampanija nevyksta sklandžiai. Visų pirma, buvo ir yra kai kurių preparatų tiekimo sutrikimų.
Rusijos ambasadorius Lietuvoje pasveikino veteranus su Pergalės diena
(atnaujinta 11:38 2021.05.09)
Jis pažymėjo, kad šiuo metu ypač svarbu užkirsti kelią fašistinės ideologijos atgimimui ir nacių nusikaltėlių reabilitacijaiVILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas pasveikino veteranus ir tautiečius minint 76-ąsias Pergalės Didžiajame Tėvynės kare metines. Sveikinimai skelbiami diplomatinės atstovybės svetainėje.
"Nuoširdžiai sveikinu jus su Didžiosios pergalės 76-osiomis metinėmis! Gegužės 9-oji yra šventa data mums visiems. Šią dieną lenkiame galvas atmindami milijonus, žuvusius žiauriausiame ir kruviniausiame žmonijos istorijos kare", — sakoma pranešime.
Isakovas teigė, kad niekada nebus pamiršta, jog "mūsų šalis patyrė didžiausias aukas tais baisiais metais, vaidindama lemiamą vaidmenį nugalint nacizmą, sužlugdant planus užkariauti visą pasaulį, išvaduoti ne tik mūsų Tėvynę, bet ir Europą".
Jo teigimu, svarbu užkirsti kelią fašistinės ideologijos atgimimui ir nacių nusikaltėlių reabilitacijai, taip pat kovoti su bandymais klastoti istoriją ir patikslinti Antrojo pasaulinio karo rezultatus.
"Norėčiau palinkėti visiems geros sveikatos, geros nuotaikos ir dar daugelio gyvenimo metų! Jūs esate mums ryškus nesavanaudiško atsidavimo pareigai, neprilygstamo didvyriškumo, atsidavimo ir patriotizmo pavyzdys. Gražios šventės, mieli draugai! Laimingos pergalės dienos!" — sakoma sveikinime.
Pergalės diena Rusijoje minima gegužės 9 dieną. Šią dieną šalies miestuose vyksta tradiciniai šventiniai renginiai: paradai, procesijos, gėlių padėjimas prie memorialų, koncertai. Didžioji dalis švenčių baigiasi fejerverkais. Daugelyje šalių šią dieną taip pat vyksta atminimo renginiai.
Lietuva kartu su Europa Pergalės dieną oficialiai gegužės 8 dieną, toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad būtent šią dieną buvo pasirašytas Nacių Vokietijos besąlygiško pasidavimo aktas.
Interviu su Sputnik Lietuva politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto (MPGU) Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas pabrėžė, kad Europos šalyse, taip pat ir Baltijos šalyse, atmintis apie Antrąjį pasaulinį karą yra neryški.
Tegai:
"ES be Turkijos negalės išlaikyti savo galios". Erdoganas kreipiasi į Europos Sąjungą
(atnaujinta 15:21 2021.05.09)
Europos Sąjungai reikia naujų požiūrių ir struktūrinių pertvarkymų, mano Turkijos lyderis, per pastaruosius ketverius metus Briuselis ir skirtingo lygio ES valstybės narės ne kartą pareiškė, kad Turkijos veiksmai prisideda prie atstumo nuo Europos bendruomenėsVILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Turkijos prezidentas Tajipas Erdoganas teigė, kad be Turkijos ES negalės išlaikyti savo galios. Jis patikslino, kad narystės Europos Sąjungoje klausimas yra vienas iš strateginių Ankaros tikslų.
Turkijos lyderis pabrėžė, kad Europos Sąjungai reikalingos struktūrinės reformos ir sprendimų priėmimo mechanizmas.
"Didžiausia kliūtis, kad ES taptų stipriu pasauliniu veikėju, yra strateginės kantrybės ir vizijos stoka", — sakoma Erdogano pranešime Europos dienos proga, kurį cituoja RIA Novosti.
Pasak jo, Turkija tęsia ryžtingą darbą kelyje į narystę ES, "tai yra jos strateginis tikslas, nepaisant dvigubų standartų ir kliūčių, su kuriais ji susiduria".
Turkija yra asocijuota Europos Sąjungos narė nuo 1964 metų, 1987 metų balandžio 14 dieną pateikė prašymą įstoti į ES. Derybų dėl jos priėmimo į ES procesas prasidėjo 2005 metų spalio 3 dieną. Norėdama įstoti į sąjungą, Turkija turi sėkmingai užbaigti derybas su Europos Komisija dėl 33 iš 35 derybų punktų (dėl dviejų susitarimo nereikia). Po to ES šalys turi vieningai balsuoti dėl Turkijos narystės Europos Sąjungoje suteikimo.
2017 metų liepos 6 dieną Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią ES ir EK sustabdyti derybas dėl Turkijos stojimo, kol jos valdžia pakeis konstituciją. 2017 metų balandžio mėnesį įvyko referendumas dėl Turkijos konstitucinės reformos, kuri žymiai išplėtė prezidento galias.
Per pastaruosius ketverius metus Briuselis ir skirtingo lygio ES valstybės narės ne kartą pareiškė, kad Turkijos veiksmai prisideda prie atstumo nuo Europos bendruomenės, ir paragino Ankarą nustatyti savo poziciją.