Zoologijos sodas sveikina savo augintinį — žirafą Nino su gimtadieniu
(atnaujinta 18:14 2016.12.26)
Jaunas žirafos patinas Nino, neseniai apsigyvenęs Kauno zoologijos sode, šiandien svenčia trečiąjį gimtadienį.VILNIUS, gruod 26 — Sputnik. Kaune įsikūrusio Lietuvos zoologijos sodo darbuotojai šiandien švenčia ne tik Kalėdas, bet ir vieno savo gyvūno gimtadienį — jaunam žirafos patinui Nino sukako treji metai.
"Šiandien ne tik antroji Kalėdų diena, bet ir mūsų žirafos Nino trečiasis gimtadienis! Skaniausios šakelės šią džiugią dieną bus skirtos jam", — parašė zoologijos sodo darbuotojai savo Facebook paskyroje.
Nino į Kauno zoologijos sodą iš Lenkijos Vroclavo zoologijos sodo buvo pristatytas šių metų spalio 17 dieną. Nino tapo pirmąja tinkline žirafa (lot. Giraffa camelopardalis reticulate) apsigyvenusia Lietuvos zoologijos sode. Iki šiol visos čia gyvenusios žirafos buvo Rotšildo (Baringo) rūšies.
Žirafos yra socialūs gyvūnai, todėl Nino Kaune laukė draugas Nafaris — kita žirafa, gyvenanti Lietuvos zoologijos sode.
Lietuvos zoologijos sode iki šiol nuo 1979 metų laikyta 14 žirafų, o Nino jau 15 zoologijos sode esanti žirafa.
Rugsėjo 27–28 dienomis Lietuvos keliais į pratybas judės karinė technika
(atnaujinta 21:45 2020.09.25)
Pagrindinis karinės technikos judėjimo maršrutas iš Ruklos į Pabradę numatomas per Elektrėnus, Maišiagalą ir NemenčinęVILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Kitą savaitę Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje prasidės NATO pratybos, todėl savaitgalį šalies keliuose judės karinė technika, praneša Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba.
NATO Priešakinių pajėgų bataliono pratybos "Eager Leopard" prasidės rugsėjo 28 dieną ir truks dvi savaites.
Rugsėjo 27–28 dienomis Lietuvos keliuose bus galima išvysti į šias pratybas vykstančią bataliono karinę techniką. Pagrindinis karinės technikos judėjimo maršrutas iš Ruklos į Pabradę numatomas per Elektrėnus, Maišiagalą ir Nemenčinę. Karinės technikos kolonas lydės Lietuvos kariuomenės ir NATO Priešakinių pajėgų bataliono Karo policijos automobiliai.
Pažymima, kad mokymai bus skirti treniruoti bataliono kuopas atlikti gynybos operacijas. Šios pratybos, kaip pranešama, yra įprasta Rukloje (Jonavos r.) dislokuoto NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinio rengimo dalis.
Ši NATO Priešakinių pajėgų bataliono rotacija nuo savo atvykimo į Lietuvą rugpjūčio pradžioje beveik užbaigė intensyvų būrio ir kuopos lygmens gynybos operacijų mokymų periodą. Šis mokymo etapas bus užbaigtas pratybomis "Eager Leopard", kuriose bus įvertintas bataliono kuopų pasirengimas atlikti gynybos veiksmus. Taip pat šiais mokymais bus ruošiamasi lapkričio mėnesį vyksiantiems pagrindiniams Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" to paties pavadinimo šių metų mokymams.
Lietuvoje nuo 2017 m. vasario dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei vadovauja Vokietija. Nuo dislokavimo pradžios kartu su Lietuvos kariais rotuodamiesi jau yra treniravęsi per 8 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių — Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Čekijos, Islandijos, Liuksemburgo, Kroatijos, Prancūzijos.
Po Baltarusijos prezidento rinkimų ir padėties pablogėjimo prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė stiprinantis respublikos sienų apsaugą su NATO šalimis, įskaitant Lietuvą ir Lenkiją. Pasak Lukašenkos, šios dvi šalys šalia Baltarusijos sienų didina karinius kontingentus ir kelia grėsmę Minskui.
Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos
(atnaujinta 13:03 2020.09.25)
Pagrindine paramos teikimo sritimi tapo sportas — jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Pernai paramos teikėjai – Lietuvos juridiniai asmenys – suteikė 55,4 proc., užsienio šalių juridiniai asmenys – 30,2 proc., anoniminiai paramos teikėjai ir fiziniai asmenys – 14,4 proc. visos suteiktos paramos. 66,7 proc. paramos buvo suteikta piniginėmis lėšomis.
©
Depositphotos / natursports
Sportas tapo pagrindine paramos teikimo sritimi. Jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos. Pagrindiniai sporto srities rėmėjai – juridiniai asmenys, kurių skirta parama sudarė 96,5 proc. visos 2019 metais sportui skirtos paramos. Lietuvos juridiniai asmenys pernai sportui skyrė 50,4 proc. visos paramos.
Apie 60 proc. visos paramos teikėjai skyrė ne pelno institucijoms, teikiančioms paslaugas namų ūkiams, valdžios sektoriui – 34,9 proc.
Lietuvos juridinių asmenų didžiausią suteiktos paramos materialinėmis vertybėmis dalį sudarė maisto produktai ir gėrimai – 41,3 proc., medikamentai ir vaistai – 5,9 proc., drabužiai, jų priedai ir kiti tekstilės gaminiai – 4,4 proc.
Daugiausia paramos pernai suteikė Vilniaus apskrities juridiniai asmenys – 40,4 proc. visos paramos. Kauno apskrities juridiniai asmenys – 28,3 proc. visos suteiktos paramos.
Didžiausias vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis buvo Kauno apskrityje – jis siekė 13,1 tūkst. eurų.