Zoologijos sodas sveikina savo augintinį — žirafą Nino su gimtadieniu
(atnaujinta 18:14 2016.12.26)
Jaunas žirafos patinas Nino, neseniai apsigyvenęs Kauno zoologijos sode, šiandien svenčia trečiąjį gimtadienį.VILNIUS, gruod 26 — Sputnik. Kaune įsikūrusio Lietuvos zoologijos sodo darbuotojai šiandien švenčia ne tik Kalėdas, bet ir vieno savo gyvūno gimtadienį — jaunam žirafos patinui Nino sukako treji metai.
"Šiandien ne tik antroji Kalėdų diena, bet ir mūsų žirafos Nino trečiasis gimtadienis! Skaniausios šakelės šią džiugią dieną bus skirtos jam", — parašė zoologijos sodo darbuotojai savo Facebook paskyroje.
Nino į Kauno zoologijos sodą iš Lenkijos Vroclavo zoologijos sodo buvo pristatytas šių metų spalio 17 dieną. Nino tapo pirmąja tinkline žirafa (lot. Giraffa camelopardalis reticulate) apsigyvenusia Lietuvos zoologijos sode. Iki šiol visos čia gyvenusios žirafos buvo Rotšildo (Baringo) rūšies.
Žirafos yra socialūs gyvūnai, todėl Nino Kaune laukė draugas Nafaris — kita žirafa, gyvenanti Lietuvos zoologijos sode.
Lietuvos zoologijos sode iki šiol nuo 1979 metų laikyta 14 žirafų, o Nino jau 15 zoologijos sode esanti žirafa.
Santaros klinikose transplantuoti COVID-19 liga sirgusio donoro inkstai
(atnaujinta 13:30 2021.01.26)
Šiuo metu pacientų būklė gera, abiejų recipientų persodinti inkstai jau veikia, koronaviruso testų rezultatai buvo neigiamiVILNIUS, sausio 26 — Sputnik. VUL Santaros klinikose atliktos išskirtinės transplantacijos: COVID-19 liga sirgusio donoro, kurio nosiaryklės mėginyje vis dar buvo aptinkamas SARS-CoV-2 RNR, inkstai buvo persodinti dviem šio organo transplantacijos laukusiems pacientams, anksčiau persirgusiems koronavirusine infekcija ir turintiems apsauginį antikūnų titrą.
Ši transplantacija yra unikali tuo, kad pandeminio viruso sukelta liga donoras buvo susirgęs prieš dvi savaites.
"Daugiadalykė komanda aktyviai diskutavo dėl inkstų tinkamumo transplantacijai. Informacijos apie COVID-19 liga sergančio donoro organų persodinimą dar labai maža net ir tarptautinėje literatūroje. Pacientai, supažindinti su informacija apie donoro ligą, šią žinią priėmė ramiai — transplantacijos atliktos", — pasakoja Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė gydytoja nefrologė Eglė Ašakienė.
Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė taip pat pabrėžia šios transplantacijos unikalumą: donoras, konstatavus jo smegenų mirtį, turėjo teigiamą molekulinį koronavirusinės infekcijos nosiaryklėje tyrimo rezultatą, o abu recipientai buvo jau persirgę šia infekcija.
"Domėjomės, ar buvo kur nors pasaulyje atlikta panaši transplantacija ir šiandien galime teigti, jog vis dėlto buvome pirmieji. Apie tai reikia ir būtina kuo daugiau kalbėti, nes per pandemiją ir taip nukentėjo transplantacijų sritis, o sergančiųjų ir persirgusiųjų šia infekcija pasaulyje vis daugiau", — teigė Jančorienė.
Pasak Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovo prof. Mariaus Miglino, tiek dializuojamų, tiek po inkstų transplantacijos pacientų sergamumas ir mirštamumas nuo COVID-19 ligos, deja, yra didesnis nei bendroje populiacijoje. Dėl to, ypač pandemijos pradžioje, kildavo dilema, ar transplantacijos turėtų būti atliekamos, ar ne.
Pacientų sveikatos būklė atidžiai stebima
Pasak gydytojos Ašakienės, šiuo metu pacientų būklė gera. Praėjus savaitei po transplantacijos atlikti PGR nosiaryklės mėginių tyrimai — koronaviruso infekciją sukeliančio viruso nenustatyta, abiejų recipientų persodinti inkstai jau veikia ir gydymo dializėmis nebereikia.
©
Photo : Facebook / Vilnius Airport / Meiluciai
Pacientė Raimonda šiandien be galo džiaugiasi, nes tikrai gerai jaučiasi. "Kol kas klostosi viskas gerai, ir norėčiau kuo ilgiau su šiuo inkstu pagyventi, — sako Raimonda. — Neleidžiu sau galvoti, kad bus blogai. Šeima džiaugiasi taip pat, labiausiai — trylikametis sūnus, kad galėsiu skirti jam daugiau laiko. Norėčiau savo pavyzdžiu padrąsinti ir kitus, kuriems gal sunku apsispręsti ar pakeisti požiūrį".
36 metų vyriškis, kuriam teko antrasis šio donoro inkstas, taip pat nusiteikęs optimistiškai, tikisi geriausio. 2008 metais jam buvo diagnozuota nefropatija, bet aštuonerius metus liga neprogresavo. Devintaisiais metais ėmė smarkiai blogėti, 1,5 metų teko daryti peritoninę dializę, dar po metų buvo įrašytas į inksto transplantacijos laukiančiųjų sąrašą.
"Jau penktą kartą atvykstu į klinikas, nes pirmuosius keturis kartus donoriniai organai nebuvo man tinkamiausi, — pasakoja pacientas. — Ir šįkart važiavau galvodamas, kad gal bus kaip anais kartais. Tačiau šįkart pasisekė! Mintis, kad inksto donoras persirgęs kovidu, manęs nė kiek neišgąsdino. Ir aš esu persirgęs šia infekcija per antrąją bangą, turėjau antikūnų".
Dabar vyras mano, kad gyvenimas pasikeis neatpažįstamai, džiaugiasi ir nori kuo greičiau pamatyti savo keturmetį sūnų.
Europos Komisija prigrasino Lietuvai sankcijomis dėl miškų pirkimo
(atnaujinta 11:54 2021.01.26)
Lietuvos parlamentarai anksčiau įvedė pataisą, pagal kurią privatiems asmenims nustatomas didžiausias galimas nuosavybės plotasVILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Europos Komisija paragino Lietuvą pagrįsti priimtą pataisą dėl vieno asmens ne daugiau kaip 1,5 hektaro miško įsigijimo, praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.
EK teigimu, pataisa gali prieštarauti ES straipsnio nuostatai, užtikrinančiai laisvą kapitalo judėjimą.
Pakeistas Miškų įstatymas privatiems asmenims nustatė didžiausią galimą įsigyti miško ūkio paskirties žemės sklypų plotą — 1500 ha, nors tokio ar panašaus ribojimo nėra kitose ES šalyse narėse.
EK prašo pateikti informaciją apie įstatymo pataisų priėmimo aplinkybes ir pagrįsti nustatyto ribojimo būtinybę ir proporcingumą.
Seimas riboti privataus miško dydį nusprendė 2019 m. rugpjūčio 22 d. EK pataisa susidomėjo 2020 m. rugsėjo 10 d.
Aplinkos ministerija paprašė pratęsti atsakymo pateikimo terminą 3 mėnesiams. EK jį atidėjo iki 2021 metų vasario 17 d.
"Dabar turime tik mažiau nei mėnesį išspręsti buvusių valdančiųjų problemą, kurią patys ir sukūrė", — pasakė aplinkos viceministras Danas Augutis.
Viceministro vertinimu, jeigu Miškų įstatymo nustatyti ribojimai miško žemei įsigyti liks nepakeisti, EK greičiausiai pradės oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, be šio galimo pažeidimo, paveldėjo dar tris Aplinkos ministerijai adresuotas pažeidimo procedūras — dėl nuotekų, buveinių, atliekų direktyvų.
Tegai:
Nieko nežinome, bet mokysime. Kodėl Lietuvos kariai vyksta į Ukrainą
(atnaujinta 14:22 2021.01.26)
NATO specialistų rengiama Ukrainos kariuomenės sistema labiau primena tinklinę rinkodarą: perkamas ir parduodamas "produktas" ar "paslauga", tuo tarpu niekas negarantuoja aukšto kovinio pasirengimo ir pergalės mūšio laukeUkrainos ginkluotųjų pajėgų Lietuvos karo instruktorių mokymo rezultatai nėra akivaizdūs, tačiau sausio 23 dieną penktoji specialistų grupė, suformuota iš krašto apsaugos pajėgų savanorių, Mokymo ir doktrinų valdybos štabo, Oro pajėgų bazės ir inžinierių bataliono buvo išsiųsti į Ukrainą. Misijai vadovauja majoras Rytis Raudonis.
Neva Lietuvos krašto apsaugos ministerija priartina Ukrainos kariuomenę prie Vakarų NATO standartų ir padeda reformuoti karinį švietimą. Be to, Lietuva finansuoja Ukrainos karininkų rengimą Baltijos gynybos koledže.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėjo prie NATO karinių laipsnių sistemos 2021 metų sausio mėnesį. Aljansas įtraukė Ukrainą į vadinamąją Išplėstinių galimybių programą 2020 metų birželio mėnesį, o tai padidino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų galimybes naudotis aljanso programomis ir karinėmis pratybomis. Ukrainos gynybos ministerija užsibrėžė tikslą pasiekti Ukrainos kariuomenės suderinamumą su NATO reikalavimais, karinis personalas pradėjo mokytis anglų kalbos. Ir vis dėlto didelis klausimas yra tai, kas ką turėtų mokyti karo mokslo.
Pasauliniame karinės galios reitinge "Global Fire Power 2021" Ukraina su savo "pasenusiais" standartais užima 25, o Lietuva — tik 85 vietą, toks atotrūkis nėra palankus "mokytojams". Kijevas gynybai per metus išleis 9,6 mlrd. USD, o Vilnius — 880 mln. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose — 255 tūkstančiai "durtuvų", o Lietuvos kariuomenėje — tik 18 500 karių.
Ukraina turi kovinių lėktuvų ir tankų, kurių Lietuva neturi. Ir jei pagal nutylėjimą svarbiau ne konkretūs (kiekybiniai) rodikliai, o kai kurie (abstraktūs) NATO standartai, tai per pastaruosius du dešimtmečius aljanso karinių operacijų Afganistane, Irake, Sirijoje, Libijoje ir kituose planetos taškuose jų vertė nebuvo įrodyta.
Beje, trys Lietuvos specialistai komandiruoti į Iraką, o planuojamas Lietuvos dalyvavimas 2021 metų tarptautinėse aljanso operacijose Afganistane, Irake, Bahreine, CAR, Malyje, Kosove atrodo kuklus — 170 karių. Panašias NATO užduotis atlieka tik apie 20 tūkstančių karo specialistų iš įvairių šalių, įskaitant Lietuvą ir Ukrainą.
Nerimą kelianti tendencija
Ukrainos militaristinio portalo duomenimis, krinta vis daugiau bepiločių orlaivių, o JAV perduotos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms transporto priemonės žlunga. "Raven" bepiločiai orlaiviai, aptinkami nepripažintų DLR ir LLR teritorijoje, labiausiai kenčia nuo neparuoštų Ukrainos karių. Per penkerius metus Ukraina sugebėjo išvesti iš rikiuotės 50 procentų karinių mašinų "Humvee", gautų iš JAV, panaudotų, tačiau visiškai darbingų. Gedimus, nekokybišką remontą ir šarvuotų automobilių nuostolius vėlgi lemia žema kariuomenės specialistų kvalifikacija.
Ukrainos dalinių mokymas pagal aljanso standartus visų pirma reikalauja ne laisvos anglų kalbos, o perginklavimo ir papildomos įrangos. Priešingu atveju, naudingiausios naujos žinios ir įgūdžiai negali būti pritaikyti praktiškai, įgyvendinami kovinėje situacijoje. Tam tikri ginklų tipai, kurie į Ukrainą atkeliauja iš Jungtinių Valstijų ir kitų NATO šalių — "Javelin" granatsvaidžiai, "Barrett" didelio kalibro snaiperių šautuvai (12,7 mm), anksčiau minėti "Humvee" ir "Raven" — nieko nekeičia, o lietuvių instruktorių pastangos eina perniek.
©
Photo : LIETUVOS KARIUOMENĖ
Galbūt perkvalifikavimo tikslas yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų lojalumas Vakarų kuratoriams, o tai yra daug svarbiau nei kovinis efektyvumas. Aljansas greičiau pateks į Ukrainos teritoriją, nei Ukraina prisitaikys prie NATO standartų. Atsižvelgiant į tai, garsūs Kijevo pareiškimai apie visateisę narystę 2030 metais atrodo kaip senovės Užgavėnių tradicijų (porų dainų mainais į maistą ir pinigus) plėtra.
Lengviausia ir pigiausia pakeisti ideologiją, pečių diržus ir karines gretas. Šimtų tūkstančių karių perginklavimas ir atitinkamas perkvalifikavimas yra nepaprastai sudėtingas, brangus ir ilgas procesas. Pavyzdžiui, Lenkija, daugiau nei 20 metų būdama aljanse, nesugebėjo visiškai atsikratyti sovietinės karinės technikos. "Lenkijos karinis jūrų laivynas grimzta į dugną" — tai lenkų laikraščio antraštė.
"Technologinio nepilnavertiškumo" problema visiškai tinka ir Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms (kur jie rengia mokytojus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms). Karinės-politinės Vilniaus ambicijos, noras tapti pagrindiniu NATO centru Baltijos regione ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų "mokytoju" akivaizdžiai neatitinka kariuomenės ir pajėgų potencialo.
Rūsti realybė
Lietuvos karinės išlaidos kasmet sudaro daugiau nei 2 % BVP, o šalis ketina jas padidinti iki 2,5 %. Vilnius bando neatsilikti nuo savo vyresnių partnerių, bandydamas patekti į dešimtuką aljanso lyderių pagal gynybos išlaidas. Ginkluotosios respublikos pajėgos yra Šiaurės Atlanto aljanso struktūros dalis, tačiau kariuomenė ir laivynas neturi modernios karinės technikos. Lietuva išlieka "poligono respublika", galimu agresijos tramplinu "ne tokios kaip visi kiti" Rusijos Federacijos atžvilgiu ir eksperimentine platforma, skirta vietos gyventojams "zombinti" neegzistuojančiomis grėsmėmis.
Nuolatinis ir praktiškai neapibrėžtas užsienio karių buvimas Lietuvos teritorijoje tęsiasi nuo 2017 metų. Daugiausia aljanso karinių objektų regione yra Lietuvos žemėje. Nė vienas kaimynas negrasino Baltijos šalims nei prieš, nei po NATO tarptautinių batalionų pasirodymo, tačiau jų buvimas yra netiesioginis išskirtinio nacionalinių ginkluotųjų pajėgų silpnumo ir valstybės priklausomybės nuo sąjungininkų karo ir taikos klausimais įrodymas.
Vykstant nesibaigiančioms "rotacijoms" Lietuvos pasienio regionuose (su Baltarusija), amerikiečių tankai "Abrams" ir prancūziški "Leclerc" tankai jaučiasi kaip namuose. Tuo tarpu nacionalinė kariuomenė neturi nė vieno "nuosavo" tanko, o patikimiausi šarvuočiai (BTR-60, BRDM-2) ir kariniai transportiniai sraigtasparniai (Mi-8) yra sovietinių laikų palikimas. Amerikos "Juodieji vanagai" žada atvykti tik 2024 metais. JAV įsigytos lengvosios taktinės JLTV transporto priemonės neturi gynybinių ar smūginių savybių, galinčių iš esmės paveikti Lietuvos kariuomenės kovinius pajėgumus.
Respublikos karinės jūrų pajėgos buvo suformuotos įsigijus nebenaudojamus britų minų ieškiklius (4 vnt.) ir patrulinius laivus (4 vnt.), kuriuose nėra raketinių ginklų, o jų buvimas XXI amžiuje tiesiog nedaro garbės NATO.
Iš aukštųjų technologijų produktų Vilnius leido sau tik Norvegijos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS už 110 milijonų eurų. Tai bus prioritetinė priedanga užsienio karinėms bazėms. Atkreipkite dėmesį, kad NASAMS yra ribotų galimybių kompleksas, kurio taikinio sunaikinimo diapazonas yra iki 60 km.
Lietuva į Šiaurės Atlanto aljansą įstojo 2004 metais, dar gerokai prieš Krymo grąžinimą Rusijai, ir iškart po to prasidėjo respublikos suvereniteto militarizavimas ir naikinimas. Pagal 2006 metų susitarimą su Danija vienintelė tuometinė lietuvių brigada "Geležinis vilkas" tapo Danijos divizijos dalimi (ji buvo pavaldi užsienio vadovybei). Po poros metų brigada buvo perkelta į vokiečių diviziją, o daniškoji buvo sustiprinta naujos lietuviškos brigados "Žemaitija".
Akivaizdu, kad silpnai ginkluota ir nuo užsienio vadovybės sprendimų priklausoma kariuomenė gali būti vadinama nacionaline tik sąlygiškai ir negarantuoja Lietuvos žmonių saugumo. Vašingtono ir Briuselio sprendimų įkaitų statusas nieko gero nežada.
Amerikos Europos nuraminimo iniciatyva turi daug milijardų dolerių biudžetą, ir vis dėlto strateginį Baltijos šalių saugumą lemia ne NATO karių skaičius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, o geri kaimyniniai santykiai su taiką mylinčia Rusija.
Rusijos Federacijos karinė doktrina skelbia teisę naudoti branduolinius ginklus agresijos prieš Rusiją atveju naudojant net įprastus ginklus, kai kyla grėsmė pačiam valstybės egzistavimui. Vilnius turėtų į tai atsižvelgti didindamas karinį biudžetą ar stumdamas Ukrainą į NATO.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
Tegai: