Neris Vilniuje. Archyvinė nuotrauka

Aplinkos ministerija: žala Neries upei gali siekti 300 tūkst eurų

31
(atnaujinta 10:31 2016.12.30)
Ministerijos skaičiavimais nuotekų avarijos žala Neries upei gali siekti 300 tūkstančių eurų.

VILNIUS, gruod 29 — Sputnik. Nuotekų vamzdžių avarijos Vilniuje metu padaryta Neries upei gali siekti 300 tūkstančių eurų, ketvirtadienį pranešė BNS su nuoroda į Aplinkos ministeriją.

Pagal žalos gamtai atlyginimo skaičiavimo metodiką, už kiekvieną tūkstantį kubinių metrų į upės vandenis paleistų teršalų avarijos kaltininkai turėtų mokėti mažiausiai po 15 tūkstančių eurų. Pasak Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) direktoriaus Mariaus Švaikausko, padaryta žala gamtai bus apskaičiuota, gavus tikslius duomenis apie į Nerį patekusių nuotekų kiekį.

Remiantis preliminariais bendrovės "Vilniaus vandenys" skelbtais duomenimis, kad po avarijos magistralinėje trasoje į aplinką pateko mažiausiai 20 tūkstančių kubinių metrų nuotekų, bendra aplinkai padaryta žala siektų apie 300 tūkstančių eurų.

Kaip rodo ketvirtadienį gauti Vilniaus RAAD laboratorinių tyrimų duomenys, po nuotekų vamzdyno avarijos sostinės Upės gatvėje į Neries vandenis su nuotekomis pateko amonio, BDS7 (biocheminis deguonies sunaudojimas per 7 paras), nitritų, nitratų, fosfatų, chloridų ir kitų teršalų.

Nuo pat avarijos pradžios aplinkosaugininkai vandens mėginius ėmė ne tik Neryje, bet ir Nemuno žemupyje. Šių vandens telkinių būklė stebima nuolat. Ligi šiol nėra pastebėta nei žuvų kritimo atvejų, nei kitų nerimą dėl ekosistemų keliančių požymių.

Avarijos priežastims tirti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė sudarė komisiją, kuriai pavesta nustatyti įvykusios avarijos priežastis, normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus ir dėl to tiesiogiai atsakingus asmenis, taip pat ir asmenis, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija.

Prokurorai dėl avarijos yra pradėję ikiteisminį tyrimą.

Upės gatvėje, prie "Barclays" pastato, trūkus dviems nuotekų vamzdžiams, didelė smegduobė atsivėrė gruodžio 23 dieną. Dėl nuotekų linijos avarijos Vilniaus mieste buvo paskelbta ekstremalioji padėtis, gyventojų buvo prašoma naudoti kuo mažiau vandens, tačiau vis tiek skaičiuojama, kad į Nerį pateko tūkstančiai kubinių metrų nuotekų.

31
Tegai:
Neris, nuotekų vamzdžiai, avarija, Aplinkos ministerija, Lietuva, Vilnius
Temos:
Nelaimė Vilniuje: vamzdžių avarija Upės gatvėje (12)
Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 1-osios šventės

(atnaujinta 19:14 2020.10.31)
Nuo lapkričio 1 dienos iki metų galo lieka 60 dienų, dienos ilgis — 09 val. 26 min. Savo vardadienį švenčia Andrius, Emerikas, Floribertas, Milvydė, Žygaudas

Lapkričio 1 yra 305-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 306-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 60 dienų.

2020 metų lapkričio 1 dieną saulė teka 07:19, leidžiasi 16:45, dienos ilgis — 09 val. 26 min.

Visų šventųjų diena

Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės. Lapkričio 1-ąją — Visų šventųjų diena, lapkričio 2-ąją — Vėlinės.

Pirmoji šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldiesi.

Lapkričio 1 d. Bažnyčia visada skelbė privaloma švente, Vėlinės kai kur Europoje yra darbo, kai kur — nedarbo diena. Prasidėjus Atgimimui, Lietuvoje 1990 m. vasario 9 d. priimtas įstatymas, pagal kurį lapkričio 1-oji paskelbta nedarbo diena. Vėlinės minėtina švente (tačiau darbo diena) paskelbtos 1990 m. spalio 23 d.

Pasaulinė veganų diena

Lapkričio 1-oji paskelbta Pasauline veganų diena. 1994 metais Didžiosios Britanijos veganų bendruomenei suėjo 50 metų.

Veganai — žmonės, kurie maitinasi vien augalinės kilmės maistu. Nuo vegetarų jie skiriasi tuo, kad nevalgo netgi žuvies, kiaušinių, pieno. Jų maisto racioną sudaro vaisiai, uogos, daržovės, grūdai, riešutai, grybai. Tiesa, gydytojai diskutuoja apie tai, ar tokia mityba yra visavertė, jų manymu, veganams vertėtų vartoti įvairių maisto papildų, nors šie teigia, kad tai tikrai nereikalinga.

Tarptautinė kovos su narkomanija diena

1987 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė birželio 26-ąją Tarptautinė kovos su narkomanija diena.

Ši diena skirta paskatinti kovą su narkomanija, išlaisvinti visuomenę iš priklausomybės nuo kvaišalų. Kasmet narkotikus vartojančių žmonių amžius vis jaunėja.

Narkotikai — tai cheminės medžiagos, sukeliančios centrinės nervų sistemos intoksikaciją (apnuodijimą) ar panašų psichinių funkcijų pokytį. Narkomanija — tai liga, kuri atsiranda dėl trumpalaikio ar sistemingo narkotinių medžiagų vartojimo.

Šiandien savo vardadienį švenčia Andrius, Emerikas, Floribertas, Milvydė, Žygaudas.

Ši diena istorijoje

1512 metais pirmą kartą Vatikane viešai eksponuoti Mikelandželo kūriniai.

1695 — veiklą pradėjo pirmasis bankas Škotijoje — "The Bank of Scotland".

Šią dieną 1755 metais žemės drebėjimo aukomis Lisabonoje tapo mažiausiai 60 000 gyventojų; stichijos metu buvo sugriauti du trečdaliai miesto.

1894 — mirė Rusijos caras Aleksandras III, šalies monarchu tapo Nikolajus II.

1936 — Benitas Musolinis paskelbė Romos-Berlyno sąjungą.

1945 metais britai pranešė, kad nacių lyderis Adolfas Hitleris nusižudė savo bunkeryje Berlyne.

1979 — gimė lenkų kilmės Lietuvos krepšininkai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai.

Šią dieną 1993 metais įsigaliojo Mastrichto sutartis, sukūrusi Europos Sąjungą.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Oro uostas

Nuo pirmadienio įsigalios naujas paveiktų šalių sąrašas

(atnaujinta 19:06 2020.10.31)
Tuo tarpu izoliacija ir tyrimas nebus privalomi atvykus iš Latvijos, Norvegijos ir Suomijos, taip pat iš Kanarų salų

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Nuo pirmadienio įsigalioja naujas, pagal šviesoforo principą sudarytas paveiktų šalių sąrašas, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Raudonojoje ir pilkojoje zonose, iš kurių atvykus privaloma izoliacija arba tyrimas dėl COVID-19, atsidūrė dar daugiau Europos šalių ir regionų: Kipras, Estija, Vokietija, Švedija, visi Italijos regionai, Danijos Hovedstadeno (Hovedstaden) ir Šiaurės Jutlandijos (Nordjylland) regionai.

Tuo tarpu izoliacija ir tyrimas nebus privalomi atvykus iš Latvijos, Norvegijos ir Suomijos, taip pat iš Kanarų salų.

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios Lietuvoje iš viso patvirtinta daugiau kaip 13 tūkstančių koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 150 pacientų. Kai kuriose savivaldybėse buvo paskelbtas vietinis karantinas. Pastaruoju metu vyriausybė griežtina saugumo priemones, kad užkirstų kelią infekcijos plitimui.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 45,1 milijono infekcijos atvejų, daugiau kaip 1,1 milijono žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
SAM rekomenduoja, jei įmanoma, artimųjų kapus lankyti ne Vėlinių savaitgalio metu
Vaistininkė parodė, kaip lengvai ir greitai vaikui uždėti kaukę
Vietinis karantinas gali būti paskelbtas dar 13-oje savivaldybių