Lietuvos spauda. Archyvinė nuotrauka

Kokie 2016 metų skandalai išliks lietuvių atmintyje

217
(atnaujinta 12:34 2017.01.03)
Sputnik Lietuva prisimena 2016 metų skandalus — Baltarusijos AE, Latvijos žemės ūkio ministerijos pareigūnai, Vokietijos automobilistai ir jachtininkai.

VILNIUS, saus 1 — Sputnik. 2016-ieji metai buvo įsimintini skandalais, kurių buvo pakankamai visose Lietuvos visuomenės srityse, o kai kurie iš jų net įgavo tarptautinį reikšmingumą.

Baltarusijos AE kaip "instrumentas"

Visus šiuos metus Lietuva griežtai vertino Baltarusijos sprendimą statyti atominę elektrinę vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus.

Rugpjūčio 23 dieną Lietuvos Mokslų Akademijoje tarptautinės konferencijos "Baltarusijos ir Rusijos statomos atominės elektrinės Astrave keliamos geopolitinės ir branduolinės saugos pasekmės Europai" metu prezidentė Dalia Grybauskaitė ragino šalies politines partijas kelti klausimą dėl šios jėgainės saugumo.

"Tai Astravas yra vienas iš instrumentų, kuris gali būti panaudotas nekonvenciniu būdu prieš Baltijos šalis", — interviu LRT radijui teigė Grybauskaitė. Detalių, kaip Astravo AE gali būti panaudota nekonvenciniu būdu, ji nepateikė.

Prezidentė teigė, kad Lietuvos politinės partijos turėtų ieškoti bendro sutarimo, kaip stabdyti netoli Lietuvos sienos statomos atominės elektrinės statybas.

Vasaros pradžioje parlamentaras Artūras Skardžius siūlė Lietuvos visuomenei išmokėti Baltarusijai piniginę kompensaciją, kad šalis perkeltų atominės elektrinės statybas iš Astravo į kitą vietą.

Oficialus Minskas nepritarė "politinei bakchanalijai", karią sukūrė Lietuva aplink atominės elektrinės statybas. Atitinkamą pareiškimą padarė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus.

Čia skaitykite visas naujienas apie Astravo AE statybą>>

Baltarusija kvietė Vilnių atsisėsti prie derybų stalo ir surengti konsultacijas dėl atominės statybos pagal konvenciją dėl poveikio aplinkai tarpvalstybiniame kontekste (ESPOO).

Valstybės pareigūnų ir verslininkų vakarienė su medžiokle

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius kartu su Latvijos ministru ir mėsos perdirbimo įmonės "Biovela" vadovu liepos pabaigoje dalyvavo bendroje vakarienėje su medžiokle. Kritikai teigia, kad šis susitikimas kelia klausimų dėl skaidrumo.

Baltraitienė BNS patvirtino su vyru Regimantu Baltraičiu dalyvavusi vakarienėje su medžiokle Panevėžio rajone Lietuvoje tąkart viešėjusio Latvijos žemės ūkio ministro Janio Duklavo garbei. Šiame renginyje Stumbrynėje be ministrų dalyvavo Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Milius, Latvijos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Maris Balodis, keli kiti šių įstaigų atstovai ir mėsos perdirbimo įmonės "Biovela Group" vadovas Virginijus Kantauskas.

Vėliau, kuomet apie vakarienę buvo viešai paskelbta, su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos "Transparency international" Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sakė, kad šiuo atveju kyla klausimų dėl interesų konflikto ir įstaigų reputacijos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad žemės ūkio ministrės "darbietės" Virginijos Baltraitienės vakarienės su medžiokle istorija nepateisinama, o ministrės interpretacijos kelia diplomatines įtampas su kaimynine šalimi.

Tuomet prezidentė pareiškė, kad už ministrų veiklą atsakingas premjeras Algirdas Butkevičius privalo imtis atsakomybės užtikrinant skaidrų Vyriausybės darbą.

Lapkričio mėnesį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad su kolegomis iš Latvijos ir lietuvių verslininkais medžioklėje bei vakarienėje dalyvavę žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė bei tuometinis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Jonas Milius nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.

Iki to laiko Milius jau atsistatydino iš VMVT vadovo pareigų, kurias ėjo nuo 2010 metų dėl kito skandalo.

Automobilių žygis "Draugystė"

Rugpjūčio 9 dieną link Lietuvos išvyko 73 automobiliai, kuriuose keliavo apie 200 įvairaus amžiaus žmonių, daugiausiai Vokietijos piliečių.

Užsienio piliečiai dalyvavo automobilių žygyje "Draugystė" ir keliavo į Maskvą, siekiant išreikšti Rusijai palaikymą. Į Rusijos sostinę dalyviai planavo atvykti rugpjūčio 15 dieną, kur juos pasitiktų taikias iniciatyvas palaikantys rusai.

Lietuvos valdžia tuo metu, kai žygio dalyviai važiavo Lietuvos teritorija, sustiprino policijos veiklą.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, komentuodamas žygį, pažymėjo, kad Lietuva leidžia atvykti visiems asmenims, kurie laikosi įstatymų ir nepažeidžia kitų piliečių teisių.

Girtas vokietis ir strateginiai Lietuvos objektai

Beveik kitą dieną po "incidento" su automobilių žygiu dar vienas vokietis sukelė Lietuvos valstybės pareigūnų nerimą.

Rugpjūčio naktį Lietuvos sieną kirtusios vokiečio jachtos nepastebėjo nei pasieniečių, nei kariuomenės radarai. Jie tai aiškino turima pasenusia stebėjimo įranga ir prastu oru.

Vėliau ši jachta trenkėsi į prie terminalo buvusį tanklaivį. Atsitrenkusi į tanklaivį jachta nuplaukė Klaipėdos link ir bandė švartuotis Klaipėdos uoste, tačiau jai nepavyko to padaryti iš pirmo karto. Jachtai plaukiant link Klaipėdos ją pastebėjo pasieniečių radarai. Šalia Būtingės terminalo jachta buvo sustabdyta, o jos buriuotoją atlydėjus prie krantinės jam nustatytas 1,5 promilės girtumas.

Kaip paaiškėjo vėliau, prieš kelis metus Būtingės terminalo savininkas "Orlen Lietuva" atsisakė, kad terminalą  saugotų Vidaus reikalų ministerija. Bet terminalas yra strateginis valstybės objektas, todėl jo apsaugą  reglamentuoja Energetikos ministerija.

Rugpjūčio viduryje vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas ir energetikos ministras Rokas Masiulis apžiūrėjo suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGD) ir pasidomėjo jo apsauga.

Žilinskas susipažino su "Klaipėdos naftos" darbu, kuris padarė jam įspūdį.

217
Tegai:
žygis, medžioklė, SGD, Baltarusija, Astravo AE, Orlen Lietuva, Biovela Group, Klaipėdos naftos, Rokas Masiulis, Tomas Žilinskas, Jonas Milius, Virginija Baltraitienė, Vladimiras Makejus, Artūras Skardžius, Dalia Grybauskaitė, Lietuva
Discussion