Lėktuvas. Archyvinė nuotrauka

Lietuviai pasisako Vilniaus oro uosto kilimo tako rekonstrukciją

41
(atnaujinta 12:29 2017.01.05)
Apklausos metu paaškėjo, kad apie būsimą Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją žino daugiau nei pusė šalies gyventojų, be to, dauguma pritaria pasirinktam rekonstrukcijos būdui visiškai uždaryti oro uostą mėnesio laikotarpiui.

VILNIUS, saus 4 — Sputnik. Vilniaus oro uostas kruopščiai ruošiasi orlaivių kilimo ir tūpimo tako (KTT) rekonstrukcijai, kuri vyks šių metų vasarą — nuo liepos 14 dienos iki rugpjūčio 18 dienos. Siekiant išsiaiškinti Lietuvos gyventojų žinias ir nuomonę apie projektą, Lietuvos oro uostų užsakymu rinkos tyrimų bendrovė "Spinter" 2016 metų lapkričio mėnesį atliko gyventojų apklausą, iš kurios paaiškėjo, kad apie rekonstrukciją žmonės žino, tačiau tik nedidelė dalis jų turi pilną informaciją, praneša Vilniaus oro uosto spaudos tarnyba.

Girdėjo daugiau nei pusė, detales žino kas penktas

Tyrimo duomenimis, apie planuojamą KTT rekonstrukciją teigė informacijos turintys 57% tyrimo dalyvių, iš kurių 15% žino projekto detales, o 42% yra tiesiog girdėję patį faktą.

Lietuvos oro uostų tinklo vadovas Donatas Voveris pažymėjo, kad apie šią rekonstrukciją pradėta kalbėti beveik prieš dvejus metus.

"Faktas, kad apie rekonstrukciją bent kažką yra girdėję daugiau nei pusė apklaustųjų rodo, kad judame gera linkme, pasiekdami ne tik didžiųjų šalies miestų gyventojus, bet ir įvairius Lietuvos regionus", — pasakė Voveris.

"Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija — vienas svarbiausių šių metų projektų, tad artimiausiais mėnesiais skirsime dar daugiau dėmesio komunikacijai. Sieksime, kad kuo daugiau šalies gyventojų žinotų teisingą informaciją apie rekonstrukciją, o keleiviai iš anksto galėtų tinkamai susiplanuoti savo keliones", — pridurė Lietuvos oro uostų tinklo vadovas.

Nors apie KTT rekonstrukciją yra girdėję daugiau nei pusė šalies gyventojų, apklausa parodė, kad projekto detales žino tik kas penktas respondentas. Teisingą rekonstrukcijos pradžios datą — 2017 metų liepos 14 dieną — nurodė ketvirtadalis (23%) visų dalyvių, iš kurių daugiausia — didmiesčiuose gyvenančios moterys.

Toks pat skaičius apklaustųjų teisingai įvardijo rekonstrukcijos priežastis — takas ilgai nerekonstruotas, techniškai nusidėvėjęs, artėjantis prie avarinės būklės.

Voveris akcentavo, kad paskutinį kartą takas rekonstruotas prieš 20 metų, tad rekonstrukcija yra būtina — tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti skrydžių saugą.

Didelių nepatogumų nesukels

Vilniaus oro uosto veikla bus visiškai sustabdyta 35 dienoms nuo 2017 metų liepos 14 dienos. Rekonstrukcijos metu nebus vykdomi skrydžiai nei į Vilniaus oro uostą, nei iš jo, o dauguma reisų bus nukreipiami į Kauno oro uostą.

"Spinter" atliktas tyrimas parodė, kad dauguma gyventojų pritaria pasirinktam rekonstrukcijos būdui visiškai uždaryti oro uostą 35 dienoms — taip teigė 77% apklaustųjų.

Iš jų 45% teigė, kad geriau vieną kartą uždaryti taką ir iš esmės jį sutvarkyti nei ilgą laiką remontuoti trikdant lėktuvų tvarkaraščius, o likę 32% dalyvių įsitikinę, kad svarbiausia yra užtikrinti skrydžių saugą.

Tyrimo duomenimis, KTT rekonstrukcija daugumai gyventojų nesukels didelių nepatogumų. Tokios nuomonės laikėsi net 79% apklaustųjų, iš kurių 2% teigė, kad rekonstrukcija sukels tik šiokių tokių nepatogumų, kai likusiems 57% nesukels jokių.

"Keleivių skaičius Vilniaus oro uoste sparčiai auga — vien per lapkritį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, jų daugėjo 12%. Keleiviai yra didžiausias mūsų rūpestis, tad mums ypač svarbu jų teigiamas nusiteikimas ir supratimas. Kruopščiai planuojame rekonstrukcijos procesą, kuriame papildomą infrastruktūrą Kauno oro uoste. Siekiame, kad tiek keleiviai, tiek mūsų partneriai patirtų kuo mažiau nepatogumų", — teigė Voveris.  

41
Tegai:
rekonstrukcija, kilimo ir tūpimo takas, Vilniaus oro uostas, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos oro uostai: daugėja skrydžių ir keleivių
Lietuvos oro uostai keleiviams: į skrydžius atvykite iš anksto
Vilniaus oro uostas pasirengęs pasitikti tėvus su mažais vaikais
Dainininkas Michailas Šufutinskis

Šufutinskis pažadėjo pasirodyti Lietuvoje, nepaisant galimo draudimo

(atnaujinta 17:33 2021.01.15)
Anksčiau Lietuvoje kilo skandalas dėl to, kad Kirkorovo ir Šufutinskio koncertų respublikoje organizatoriams buvo paskirta kompensacija už jų atidėjimą

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Rusijos dainininkas Michailas Šufutinskis interviu Sputnik Lietuva pakomentavo galimą draudimą atvykti į Lietuvą. Atlikėjas pažymėjo, kad visiškai neteisinga maišyti politiką su kultūra ir tuo, kad žmonės atvyksta koncertuoti į kitą šalį.

Dainininkas Filipas Kirkorovas
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Jo teigimu, apie tai, kas sakoma Lietuvoje, o būtent apie "minkštąją Rusijos politinę propagandą", negali būti ir kalbos.

"Aš visada labai gerbiu ir myliu šią šalį ir publiką, kurį ten ateidavo ir ateina į mano koncertus, ir aš surenku pilnas sales. Ir aš nesuprantu pozicijos, kurią, galbūt, mėgina užimti šalies vadovybė", — sakė dainininkas.

Šufutinskis pavadino kvailyste tai, kad Lietuva jį pateikia kaip "grėsmę" ir dėl jo kūrybos nori uždrausti važiuoti į respubliką.

"Manau, kad tai yra visiška kvailystė. Nors visa tai galbūt yra kažkoks išpūstas dalykas, kuris yra nieko vertas ir rytoj vėl išnyks, nes susidomėjimas juo visiškai išnyks", — dalijosi jis.

Apibendrindamas atlikėjas pridūrė, kad būtinai atvyks į Lietuvą ir surengs koncertą.

Anksčiau Lietuvoje kilo skandalas dėl to, kad Kirkorovo ir Šufutinskio koncertų respublikoje organizatoriams buvo paskirta kompensacija už jų atidėjimą. Bendra žalos suma buvo įvertinta daugiau kaip 30 tūkstančių eurų.

Žurnalistas Andrius Tapinas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas socialiniuose tinkluose pareiškė pasipiktinimą. Abu teigė, kad Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai skiriami remti verslininkus, kurie atveža "Putino atlikėjus".

Kaip pažymėjo Kasčiūnas, Lietuvoje būtina peržiūrėti kriterijus, pagal kuriuos sudaromi nepageidaujamų asmenų sąrašai, siekiant "tokių absurdiškų situacijų išvengti ateityje".

Lietuvos konservatoriai jau pasiūlė Kirkorovą įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą, nes jis "niekada neslėpė palaikantis Krymo aneksiją ir ten pasirodydavo". Tada Kasčiūną papiktino dainininko atvykimas į rinkimų apylinkę Rusijos ambasadoje Vilniuje dėl prezidento rinkimų Rusijoje.

Konservatoriai nuolat kalba apie "Rusijos įtakos" grėsmę ir riziką šalies nacionaliniam saugumui. Jie gerai žinomi dėl rusofobiškos pozicijos, griežtų pareiškimų apie Rusiją ir radikalių pasiūlymų.

Tegai:
Rusija, Filipas Kirkorovas, Lietuva
Dar šia tema
Kirkorovas atšaukė koncertus Baltijos šalyse
Vakcina nuo COVID-19

SAM nusprendė skiepyti kai kuriuos gyventojus dėl "politinių sprendimų"

(atnaujinta 18:19 2021.01.15)
Prioritetai koreguojami sulaukus Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinės sportininkų asociacijos prašymų

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Pirmenybė skiepijant nuo COVID-19 bus teikiama ir į tarptautines misijas siunčiamiems kariams bei olimpinės ir paralimpinės rinktinių sportininkams.

SAM siūlymui penktadienį buvo pritarta vyriausybės posėdyje.

Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Arūnas Dulkys sakė, kad prioritetai koreguojami sulaukus Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinės sportininkų asociacijos prašymų. Jis pridūrė, kad pritarė ir trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybės patariamoji Ekspertų taryba, išskyrusi, kad dėl šių grupių reikia "ne kažkokių epidemiologinių, o politinių sprendimų".

"Yra pasiūlymas pritarti, kad į sąrašus būtų įtraukti aukšto meistriškumo sportininkai kandidatai į Lietuvos Respublikos rinktines, atstovausiančias Tokijo olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse, įtraukti jų trenerius ir kitą privalomą olimpinių ir paralimpinių žaidynių personalą. Ir antra – Lietuvos Respublikos kariai, kurie yra siunčiami į tarptautines operacijas", — pasitarime sakė ministras.

Dulkys pabrėžė, kad abiem atvejais kalbama apie "po keletą šimtų žmonių".

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 165,5 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 2,3 tūkst. žmonių. Karantinas šalyje įvestas iki sausio 31 dienos. Numatytas priemones planuojama peržiūrėti sausio 17 dieną.

Gruodžio pabaigoje Lietuvoje pradėta vakcinacija. Pirmiausia pradėta skiepyti medicinos medicinos personalą. Šalyje nuo koronaviruso jau paskiepyta daugiau nei 38 tūkst. žmonių.

Trečiadienį ekspertai rekomendavo Lietuvoje pradėti skiepijimą nuo koronaviruso žmonėms nuo 70 metų ir vyresniems žmonėms, autoimuninėmis ir onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms, kuriems taikoma chemoterapija, imunosupresija, imunomoduliacinis gydymas, radioterapija, taip pat žmonėms, turintiems įgimtą ar įgytą imunodeficitą.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Arūnas Dulkys, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)