Žvejyba ant ledo. Archyvinė nuotrauka

Žvejai, ant ledo laikykitės saugumo reikalavimų

118
(atnaujinta 11:36 2017.01.09)
Atšalus orams tikėtina, kad į ežerus išsiruoš poledinės žūklės mėgėjų, todėl Aplinkos ministerijos pareigūnai prašo būti atsargiems, išeiti ant ledo tik įsitikinus, kad jis yra pakankamai tvirtas, ir būtinai su savimi turėti smaigus.

VILNIUS, saus 8 — Sputnik. Aplinkos ministerija įspėja į žūklę ant ledo išsiruošusius žvejus su savimi turėti smaigus ir būti atsargiems, praneša Aplinkos ministerija.

Aplinkos ministerija primena, kad žvejojantieji ant ledo privalo laikytis saugumo reikalavimų. Reikia pasitikrinti, ar ledas yra pakankamai tvirtas, kad išlaikytų žmogų. Tik storesnis kaip septynių centimetrų laikomas tvirtu. Tam, kad ledas išlaikytų grupę žmonių, jis turi būti ne plonesnis kaip 12 centimetrų.

Tvirtas ledas būna mėlyno arba žalio atspalvio. Jeigu jis yra matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio — netvirtas. Toks susidaro arti krūmų, medžių, nendrių ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltinių.

Visi žvejojantys ant ledo privalo turėti smaigus, nepriklausomai nuo jo storio ar kitų aplinkybių. Smaigus reikia nešiotis taip, kad netikėtai įlūžus būtų galima jais greitai pasinaudoti.

Nesilaikantiems reikalavimo turėti smaigus gresia administracinė atsakomybė — įspėjimas arba nuo 7 iki 57 eurų bauda.

Ledo danga Lietuvoje

Smarkiai atšalus orams, vis daugiau ežerų pasidengia ledu, o jau užšalusių — sparčiai storėja. Penktadienio rytą, hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šalies šiaurės rytų rajonuose esančių ežerų, kurių gylis yra iki 18 metrų, ledo storis buvo 7-10 centimetrų.

Gilesni ežerai užšalo tik praėjusią naktį, todėl juose, pavyzdžiui, Sartų, Tauragnų, Totoriškių, Zaraso ežeruose, ledo storis šįryt buvo du centimetrai.

Kuršių marios — didelis, bet seklus vandens telkinys, todėl ir jos pradėjo užšalti, nors oro temperatūra ten aukštesnė negu kitur, tačiau ledo laukai dar dreifuoja.

Mariose artimiausią savaitgalį ledas dar išliks labai pavojingas. Mažesnių ežerų, ypač šiaurės rytų rajonuose, ledas jau bus tinkamas žiemos pramogoms.

Ледяной покров Литвы
Ledo danga Lietuvoje sausio 6 dienos duomenimis

Deja, kasmet, prasidėjus poledinei žūklei, gelbėjimo tarnyboms tenka gelbėti įlūžusius neatsargius žvejus.

118
Tegai:
žvejai, žvejyba, Lietuva
Dar šia tema
Aplinkosaugininkų akcija "Lašiša 2016" virto tikru detektyvu
Nelaiminga žvejyba: keturi rusai ir vienas lietuvis vos nenuskendo Norvegijoje
Ministerijos dovana Žolinių proga — nemokamos žvejybos diena
Sumedžiotas žuvis primins įspūdinga bauda
VSAT

Ukrainietė mėgino atvykti į Lietuvą su padirbtu vairtuotojo pažymėjimu

(atnaujinta 12:54 2020.06.01)
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, Ukrainos pilietei gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Medininkų punkte pasieniečiai sulaikė iš Baltarusijos į Lietuvą vykusią ukrainietę, kuri turėjo, galimai, padirbtą savo šalies vairuotojo pažymėjimą, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Sekmadienio naktį VSAT pareigūnai Medininkų kontrolės punkte tikrino 33-ejų Ukrainos pilietės pateiktus dokumentus. Užsienietė automobiliu "BMW X3" vyko iš Baltarusijos į Lietuvą. Be kitų dokumentų, moteris turėjo savo šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Jis VSAT pareigūnams iškart pasirodė įtartinas. Įdėmiau ištyrus dokumentą nustatyta, kad tai, galimai, yra klastotė.

Ukrainietė buvo sulaikyta, apklausta ir uždaryta į areštinę. Jai teks atsakyti už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Vilniaus pasienio rinktinėje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ukrainietei gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

Tegai:
Lietuva, Ukraina, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Pasieniečiai sulaikė cigaretes krovusį varėniškį
Pasieniečiai dingusią senjorę Elektrėnų savivaldybėje rado pasitelkę sraigtasparnį
Gabendami kontrabandą įkliuvo du pareigūnai ir mikroautobuso vairuotojas
Lėktuvas, archyvinė nuotrauka

Lietuva atsiveria kai kurių Europos šalių gyventojams

(atnaujinta 13:46 2020.06.01)
Saviizoliuotis nebereikės atvykus iš 24 Europos valstybių iš 31, įskaitant  Lenkiją, Italiją ir Vokietiją

VILNIUS, birželio 1 - Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį paskelbė sąrašą šalių, iš kurių atvykti nuo birželio 1 dienos jau bus leidžiama, o daugeliu atveju net ir nebereikės saviizoliuotis dviems savaitėms. Sąraše skelbiamos ir valstybės, iš kurių atvykti į Lietuvą vis dar yra draudžiama.

Šis sąrašas, kas savaitę peržiūrint epidemiologinę situaciją kiekvienoje šalyje, bus atnaujinamas kiekvieną pirmadienį. 

Kam nebereikės saviizoliuotis? 

Jei užsienio valstybėje per pastarąsias 14 dienų susirgusiųjų koronaviruso (COVID-19) infekcija skaičius 100 tūkst. gyventojų bus nuo 15 iki 25, tokios šalies piliečiams bus leista atvykti į Lietuvą, tačiau jiems bus privaloma 14 dienų izoliacija. Tarp tokių valstybių šią savaitę atsidūrė Malta, Airija ir Ispanija.

Jei užsienio valstybėje per pastarąsias 14 dienų susirgusiųjų koronaviruso infekcija (COVID-19) skaičius 100 tūkst. gyventojų bus nuo 15 iki 25, tokios šalies piliečiams bus leista atvykti į Lietuvą, tačiau jiems bus privaloma 14 dienų izoliacija. 

Jei susirgimų skaičius neviršys 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų, tokių šalių piliečiams bus ne tik leidžiama atvykti, bet jiems nereikės ir izoliacijos. 

Saviizoliuotis nebereikės atvykus iš: Liuksemburgo, Nyderlandų, Italijos, Danijos, Lenkijos, Rumunijos, Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos, Čekijos, Estijos, Austrijos, Bulgarijos, Latvijos, Vengrijos, Norvegijos, Šveicarijos, Kipro, Graikijos, Islandijos, Slovakijos, Kroatijos, Slovėnijos, Lichtenšteino.

Kam atvykti vis dar draudžiama? 

Į Lietuvą vis dar draudžiama atvykti iš Švedijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos ir Belgijos. Šiose valstybėse sergančiųjų koronavirusu skaičius yra didesnis nei 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų.

Tuo tarpu Lietuvos piliečiams bus leidžiama atvykti iš bet kurios šalies, tačiau jiems reikės 14 dienų izoliuotis tuo atveju, jei šalyje, iš kurios jie atvyksta, 100 tūkst. gyventojų teks daugiau nei 15 COVID-19 ligos atvejų per pastarąsias 14 dienų.

SAM atkreipia dėmesį, kad pirmadieniais skelbiami sąrašai nebus nuolatiniai – jie galės kisti atsižvelgiant į situaciją, t. y. vieną savaitę į sąrašą įtrauktos valstybės kitą savaitę, jei jose pablogės situacija, galės būti iš jo išbraukiamos. Tai reiškia, kad iš tokių šalių užsieniečiai nebus įleidžiami į Lietuvą, o mūsų šalies gyventojai grįžę turės laikytis 14 dienų izoliacijos. 

Taip pat svarbu paminėti, kad jei kuri nors šalis patenka į Lietuvos sąrašą, tai nereiškia, kad lietuviai taip pat galės būti įleidžiami į ją – bendro susitarimo tarp visų Europos ekonominės erdvės valstybių nėra. Tačiau, tokios pat sąlygos galios visose trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Ši nauja tvarka galioja užsieniečiams iš Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės. Sprendimai dėl užsieniečių iš trečiųjų šalių atvykimo kol kas nepriimti.

Praėjusią savaitę Vyriausybės posėdyje priimti sprendimai dar labiau sušvelnino karantino sąlygas bei palengvino vykimo per ES vidaus sienas tvarką. Nuspręsta panaikinti kontrolę prie sienos su Latvija ir išplėstas šalių, kurių piliečiams leidžiama atvykti į Lietuvą, sąrašas.

Nuo birželio 1 dienos į Latviją išvykti arba iš jos atvykti į Lietuvą galima bet kurioje vietoje, o nuolatinės kontrolės procedūrų čia nebeliks. Keliaujant reiktų nepamiršti asmens tapatybės dokumento — paso ar tapatybės kortelės, nes abiejų šalių pareigūnai turės teisę vykdyti pasirinktinius patikrinimus. ES vidaus sienos kontrolė su Lenkija išlieka.

Draudimas atvykti į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos valstybių tebegalioja, o išimtys taikomos itin retai ir tik išskirtiniais atvejais — esant numatytai skubiai operacijai, mirus artimajam ir pan. Visais šiais atvejais privaloma pateikti ir dokumentus, įrodančius minėtus faktus.

Respublikoje iki birželio 16 dienos pratęstas karantino režimas, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas. Visų pirma, pokyčiai yra susiję su renginių organizavimu, sienų kontrole, kavinių, kazino ir naktinių klubų darbo valandomis, skrydžiais, susitikimais viešose vietose.

Naujausiais duomenimis, respublikoje patvirtinti 1678 koronaviruso atvejai, 1236 žmonės pasveiko, 70 pacientų mirė. Šiuo metu COVID-19 serga 363 žmonės. 

Dar šia tema
Rusijos URM paaiškino skrydžių virš Kaliningrado nuotolio apribojimus
Jau pirmadienį turėtų atsinaujinti reguliarūs skrydžiai į Norvegiją
"AirBaltic" atnaujina skrydžius iš Vilniaus į Taliną
Pilotas paaiškino, kodėl skrydžio metu telefonas turi būti išjungtas
Piniginė

Lietuvoje fiksuojamas algų didėjimas

(atnaujinta 12:55 2020.06.01)
Viešajame sektoriuje, atskaičius mokesčius, darbo užmokestis sumažėjo 2,9 proc., o privačiajame sektoriuje padidėjo 3,9 proc.

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Pirmąjį 2020 metų ketvirtį Lietuvoje vidutinis bruto darbo užmokestis padidėjo 1,6 procento, palyginti su praėjusių metų ketvirčiu, praneša Respublikos statistikos departamentas.

Darbo užmokestis siekė 1381 eurą. Vidutiniškai viešajame sektoriuje jis buvo 1 422,4 euro (2,9 proc. mažesnis), privačiame — 1362,5 euro (3,9 proc. didesnis).

Be to, vidutinis mėnesinis neto atlyginimas padidėjo 2,5 procento, iki 879,2 euro: viešajame sektoriuje — 902,8 (1,7 procento mažesnis), privačiame sektoriuje — 868,6 eurų (4,6 procento didesnis).

Realusis darbo užmokestis per laikotarpį nuo sausio iki kovo padidėjo 1,9 procento. Tuo pat metu viešajame sektoriuje, atvirkščiai, buvo pastebėtas sumažėjimas 2,3 proc., o privačiajame sektoriuje — augimas keturiais procentais.

Kalbant apie metų rodiklį, 2020 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo 9,4 procento.

Statistikos departamentas pažymi, kad padidėjimui įtakos turėjo minimalios mėnesinės algos augimas, valstybės politikų, teisėjų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinio dydžio padidėjimas.

Lietuvoje vyrai vis tiek uždirba daugiau nei moterys. Taigi pirmąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis moterims buvo 1285,9 euro, o vyrams —1475,5 euro. Atlyginimas po mokesčių išskaitymo buvo atitinkamai 824,9 ir 933,1 euro.

Atlyginimų augimas buvo ir praėjusiais metais

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje pernai padidėjo 8,8 procento. Atlyginimai, įskaitant individualius verslininkus, siekė 1296,4 euro. Tuo pačiu metu viešajame sektoriuje jis buvo 1370 eurų, tai yra 12,3 procento didesnis, o privačiajame — 1264,5 euro, arba 7,3 procento didesnis.

Акция протеста против условий карантина в Вильнюсе
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Neto atlyginimas per mėnesį (po mokesčių išskaitymo), palyginti su 2018 metais, padidėjo 14,2 proc., iki 822,1 euro. Viešajame sektoriuje jis buvo 864,4 euro (17,6 proc. didesnis), privačiajame — 803,8 euro (12,7 proc. didesnis).

Realusis darbo užmokestis šalies nacionalinėje ekonomikoje padidėjo 11,6 proc.: viešajame sektoriuje — 15 proc., privačiajame — 10,2 proc.

Statistikos departamentas pažymi, kad darbo užmokesčio padidėjimą lėmė 2019 metų sausio 1 dieną įsigalioję pakeitimai mokesčių sistemoje: valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų teisėjų ir darbuotojų atlyginimų padidėjimas, minimalios mėnesinės algos padidėjimas, neapmokestinamo pajamų lygio apskaičiavimo tvarkos pakeitimas.

Departamentas taip pat pranešė, kad darbo užmokesčio skirtumas tarp Lietuvos regionų sudarė beveik 274 eurus.

Tegai:
atlyginimų didinimas, Lietuva
Dar šia tema
Tyrimas: moterys nuo koronaviruso nukentėjo labiau nei vyrai
Seimas pritarė prezidento teikiamiems mokesčių pakeitimams
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
"Perskaičiuota sąžiningai" — ar tikrai? Kas laukia Lietuvos darbo rinkos