Neris. Archyvinė nuotrauka

Nuotekų vamzdžių avarijos metu padaryta žala jau siekia 450 tūkst eurų

111
"Vilniaus vandenys" paskelbė ataskaitą apie nuotekų vamzdžių avarijos pasekmes Neries upei, kurias Aplinkos apsaugos ministerijos komitetas preliminariai įvertino 450 tūkstančių eurų.

VILNIUS, saus 11 — Sputnik. "Vilniaus vandenys" trečiadienį pranešė, kad po ekologinės avarijos Upės gatvėje Vilniuje praėjusių metų gruodį į Nerį pateko apie 30 tūkstančių kubinių metrų nuotekų.

"Ekspertų vertinimu, maždaug pusę šių nuotekų sudarė paviršinis bei lietaus vanduo, nes dalyje miesto buitinių nuotekų ir paviršinių nuotekų sistemos yra sujungtos", — rašoma išplatintame pranešime spaudai.

Anot "Vilniaus vandenų", į aplinką patekusių nuotekų kiekį pavyko sumažinti dalyje miesto sumažinus vandens tiekimo slėgį, o taip pat miestiečiams reikšmingai sumažinus vandens vartojimą bei nuotekų leidimą.

Į upę po avarijos patekusios nuotekos buvo dalinai valomos. Tarpinėse siurblinėse nuotekos teka pro mechaninio valymo grotas, kuriose sulaikomos įvairios šiukšlės ir stambesni nešmenys. Smulkesnės šiukšlės sugaunamos bei tolimesnis mechaninis ir biologinis valymas vyksta Vilniaus nuotekų valykloje.

Šią informaciją "Vilniaus vandenų" ekspertai pateikė tyrimą dėl ekologinės avarijos vykdančiai Aplinkos ministerijai. Aplinkos ministerija savo ruožtu paskelbė, kad preliminari žala po gruodį įvykusios nuotekų avarijos Vilniuje siekia 450 tūkstančių eurų.

"Preliminari žala bus apie 450 tūkstančių eurų, kurią mes reikšime kaltininkui", — Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdyje trečiadienį sakė aplinkosaugininkas.

Anksčiau Aplinkos ministerija teigė, kad žala daugiau nei 300 tūkstančių eurų, tačiau ši suma buvo pagrįsta preliminariais "Vilniaus vandenų" duomenimis, jog po avarijos magistralinėje trasoje į aplinką pateko mažiausiai 20 tūkstančių kubinių metrų nuotekų.

Laboratorinių tyrimų duomenimis, į Neries vandenis su nuotekomis pateko amonio, BDS7 (biocheminis deguonies sunaudojimas per 7 paras), nitritų, nitratų, fosfatų, chloridų ir kitų teršalų.

Vilniuje, Upės gatvėje, prie "Barclays" pastato, trūkus dviem nuotekų vamzdžiams, didelė smegduobė atsivėrė gruodžio 23 dieną. Vilniuje buvo paskelbta ekstremalioji padėtis, gyventojų buvo prašoma naudoti kuo mažiau vandens, tačiau į Nerį pateko tūkstančiai kubinių metrų nuotekų.

Prokurorai dėl avarijos yra pradėję ikiteisminį tyrimą. Avarijos priežastį aiškinasi ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

111
Tegai:
ekologinė nelaimė, nuotekų vamzdžiai, Aplinkos ministerija, Vilniaus vandenys, Lietuva, Vilnius
Temos:
Nelaimė Vilniuje: vamzdžių avarija Upės gatvėje (12)
Dar šia tema
Vilniaus Upės gatvėje atstatyti nuotekų vamzdžai
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Aplinkos ministerija paskelbė Klaipėdos uoste įvykusio incidento detales

(atnaujinta 13:03 2020.08.11)
Sekmadienį įvykus incidentui Klaipėdos jūrų uoste, Aplinkos apsaugos agentūros specialistai nuvyko į įvykio vietą ir paėmė vandens mėginius, skirtus išsiliejusių naftos produktų identifikavimui bei teršalų koncentracijai nustatyti

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Pirmieji atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad incidento metu į aplinką pateko dyzelinas, praneša Aplinkos ministerija Facebook paskyroje.

"Sekmadienį įvykus incidentui Klaipėdos jūrų uoste, Aplinkos apsaugos agentūros specialistai nuvyko į įvykio vietą ir paėmė vandens mėginius, skirtus išsiliejusių naftos produktų identifikavimui bei teršalų koncentracijai nustatyti", — teigiama pranešime.

Paaiškėjo, kad incidento metu į aplinką pateko dyzelinas. Mėginių, paimtų ties I ir II Melnrage, rezultatai, skirti nustatyti išsiliejusių teršalų koncentraciją paviršiniuose vandenyse, turėtų paaiškėti rytoj.

Pabrėžiama, kad gavus tyrimų rezultatus ir žinant kokia medžiaga ar medžiagų̨ mišinys išsiliejo akvatorijoje, Aplinkos apsaugos departamentas įvertins padarytą žalą aplinkai, kurią privalės atlyginti už įvykusį incidentą atsakingi asmenys.

Tegai:
cheminiai teršalai, uostas, Klaipėda
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Papasakota apie aviacijos sektoriaus atsigavimo perspektyvas
Koronaviruso testas

Lietuvoje patvirtinta 18 naujų COVID-19 atvejų

(atnaujinta 11:29 2020.08.11)
Bendras skaičius siekia 2283. Šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 510 asmuo, pasveiko — 1679. Nuo infekcijos mirė 81 asmuo, dėl kitų priežasčių mirė 13 užsikrėtusiųjų

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Per praėjusią parą patvirtinta 18 naujų koronaviruso atvejų, pranešama Vyriausybės tinklalapis, skirtas kovai su koronavirusu.

Bendras skaičius siekia 2283. Šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 510 asmuo, pasveiko — 1679. Nuo infekcijos mirė 81 asmuo, dėl kitų priežasčių mirė 13 užsikrėtusiųjų.

Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 131 įvežtiniai atvejai. Izoliacijoje šiuo metu yra 3088 žmonių. Per praėjusią parą laboratorijose ištirti 4269 ėminiai.

Penktadienį Lietuvos sveikatos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad koronaviruso plitimo mastai respublikoje kelia nerimą. Pasak jo, artimiausiu metu bus svarstomos papildomos infekcijos kontrolės priemonės.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
LB: iki COVID-19 protrūkio lietuviai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis
Epidemiologas teigia, kad antroji koronaviruso banga bus rudenį  
Viktorija Čmilytė-Nielsen

Liberalai ragina imtis ryžtingų priemonių Baltarusijos atžvilgiu

(atnaujinta 13:05 2020.08.11)
Pabrėžiama, kad ES paramos Baltarusijai programos turi būti peržiūrėtos, finansinė parama valdžiai nutraukta, o ES įsipareigojimas ir parama Baltarusijos visuomenei — sustiprinti

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, reaguodama į Baltarusijoje nuo prezidento rinkimų dienos besitęsiančius protestus, kreipėsi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerą Saulių Skvernelį ir Europos liberalų bei demokratų sąjungą (Alliance of Liberals and Democrats for Europe), praneša Seimo spaudos tarnyba.

"Baltarusijoje vykę vadinamieji prezidento rinkimai — pasityčiojimas iš liberalios demokratijos principų ir rinkimų esmės. Tai — ir ilgalaikės Europos Sąjungos strategijos Baltarusijos atžvilgiu neturėjimo pasekmė", — įsitikinusi Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, Baltarusijos piliečiai, iškeldami savo kandidatę ir balsuodami už ją, "parodė savo brandą, tačiau pergalė iš jų buvo pavogta". Būtent todėl "visi ES piliečiai ir politikai turi pademonstruoti solidarumą su Baltarusijos žmonėmis, siekiančiais demokratijos savo šalyje".

"Mes turime reikalauti ne tik, kad būtų teisingai perskaičiuoti balsai, bet ir griežčiausių sankcijų asmenims, kurie prisideda prie diktatūros Baltarusijoje stiprinimo. Visiška režimo izoliacija — vienintelis šiandien galimas atsakas. Tai reiškia ir sankcijas kitų šalių politikams, kurie bendradarbiauja su režimu", — rašo ji.

Jos manymu, ES paramos Baltarusijai programos turi būti peržiūrėtos, finansinė parama valdžiai nutraukta, o ES įsipareigojimas ir parama Baltarusijos visuomenei — sustiprinti.

Pasak Viktorijos Čmilytės-Nielsen, "paprasto žodinio pasmerkimo ar kritikos jau nebepakanka". Taip apt ji teigia, kad jeigu rimtai kalbama apie ES lyderystę, tai Baltarusija yra ta šalis, kurios atžvilgiu ši lyderystė turi būti visų pirma pademonstruota.

Protestai Baltarusijoje

Naktį iš rugpjūčio 9 į 10 dieną šalyje vyko protestai dėl ​​balsavimo prezidento rinkimuose rezultatų.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dėl dalyvavimo neteisėtuose renginiuose buvo sulaikyta apie tris tūkstančius žmonių: iš jų apie tūkstantį Minske ir daugiau nei du kituose respublikos regionuose.

Susidūrimuose su saugumo pareigūnais buvo sužeista daugiau nei 50 piliečių, taip pat 39 policijos pareigūnai, kai kurie iš jų šiuo metu yra paguldyti į ligoninę.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyko rugpjūčio 9 dieną. Remiantis atnaujintais pirminiais CRK duomenimis, Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, 10,09 proc. balsavo už Svetlaną Tichanovskaja.

Tegai:
Baltarusija, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Liberalų sąjūdis, Seimas
Dar šia tema
Zacharova įvertino Minsko veiksmus žurnalistų atžvilgiu
Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo situaciją Baltarusijoje