Teismas. Archyvinė nuotrauka

Michailovas prašo sustabdyti nuosprendžio vykdymą

142
(atnaujinta 13:36 2017.01.11)
Buvęs omonininkas Konstantinas Michailovas, apkaltintas septynių Lietuvos pasieniečių nužudymu, prašo stabdyti nuosprendžio vykdymą.

VILNIUS, saus 11 — Sputnik. Iki gyvos galvos Medininkų žudynių byloje kalėti nuteistas Konstantinas Michailovas  prašo stabdyti jo nuosprendžio vykdymą, iki galutinio Aukščiausiojo Teismo srendimo jo byloje, praneša BNS.

Trečiadienį Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija pradėjo nagrinėti nuteisto buvusio omonininko advokatų skundą.

Michailovo pareiškimas

Posėdžio pradžioje nuteistasis padarė pareiškimą.

"Noriu pasisakyti kaip neteisėtai nuteistas Latvijos ir Rusijos pilietis, kuris dešimt metų netesėtai laikomas suimtas Lukiškėse", — Aukščiausiajame Teisme pareiškė Michailovas.

Jis sakė, kad visiškai palaiko savo advokatų skundą ir prašo jį tenkinti, taip pat prašo stabdyti nuosprendžio vykdymą. 

"Nuosprendis be įrodymų pažeidžia baudžiamąjį įstatymą. <…> Seniai pasibaigęs senaties terminas dėl tyčinio nužudymo", — kalbėjo Michailovas.

Advokatų žodis

Vienas jo advokatų Arūnas Marcinkevičius sakė, kad jo kalba bus ilga ir jis ją išdėstė 189 puslapiuose.

Teismo plaktukas. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Андрей Старостин

"Nėra jokių įrodymų, kad mūsų ginamasis įvykdė nusikaltimą", — sakė jis. Gynėjas apgailestavo, kad dar nesibaigus bylai moksleivių istorijos vadovėliuose rašoma, kad Medininkų žudynes įvykdė Rygos OMON.

"Tai turės didelę reikšmę Europos Žmogaus Teisių Teisme", — sakė gynėjas.

Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nagrinėja teismų praktikai reikšmingas bylas. Michailovo bylą teismas ketina išnagrinėti per du posėdžius trečiadienį ir ketvirtadienį. Šio teismo sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas.

Kasacinį skundą pasirašė visi trys nuteistojo gynėjai — Lietuvoje praktikuojantys advokatai Ingrida Botyrienė ir Marcinkevičius bei advokatas iš Latvijos Oskaras Ruodė.

Į posėdį, lydimas konvojaus pareigūnų, atvyko nuteistasis Michailovas ir du jo advokatai — Botyrienė ir Marcinkevičius.

Medininkų memorialas. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Teisėjai paskelbė, kad advokatai prašo panaikinti visus jų klientui paskelbtus nuosprendžius ir bylą nutraukti, jie akcentuoja netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, nurodo, kad bylą nagrinėję teismai padarė pažeidimų. 

"Jokiais įrodymais nepagrįstos bendrininkavimo aplinkybės, nėra įrodymų, kad Mlynikas susitarė su Michailovu. Rygos OMON negali būti vertinama kaip organizuota grupė ar nusikalstamas susivienijimas, Šernas Michailovo neatpažino", — rašoma advokatų skunde. Jame taip pat teigiama, kad Apeliacinis teismas pažeidė tarptautinių teisės aktų reikalavimus.

Michailovo byla

Pernai birželio 6 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad Michailovo veiksmus iš nužudymo perkvalifikuoja į nusikaltimus žmoniškumui bei palieka galioti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Perkvalifikuoti veiksmus prašė Generalinė prokuratūra. Nuosprendžiu pripažinta, kad Medininkų žudynės įvykdytos politiniais motyvais, sako prokuroras. 

Prokuroras Saulius Verseckas yra sakęs, kad teismas pripažino, kad Medininkų žudynės nebuvo atsitiktinis užpuolimas iš kriminalinių paskatų — buvo įvykdytas OMON pareigūnų, ir jie tai padarė vykdymi įsakymus, siekdami įbauginti Lietuvos gyventojus ir valdžios atstovus atsisakyti paskelbtos Nepriklausomybės ir grįžti į TSRS sudėtį.

Latvijos pilietį Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio.

Iš Michailovo Lietuvos valstybės naudai priteista 653 tūkstančius 850 eurų padarytai žalai atlyginti.

Nuosprendyje rašoma, kad 1991 metų liepos 30-osios rytą Rygos OMON vadas Česlavas Mlynikas specialiųjų grupių "Delta-1", "Delta-2" milicininkams davė nurodymą ruoštis kelionei į Vilnių. Liepė pasiimti neperšaunamų liemenių, ginklų, sprogmenų.

Omonininkai pasiėmė jokiose apskaitose neužfiksuotus 7,62 milimetrų kalibro automatus AKM, kurie buvo pagrobti iš Rygos policijos akademijos ir naudojami įvairiose operacijose.

Ginkluotės konvojavimas iš Vilniaus tebuvo oficiali kelionės dingstis. Iš vienuolikos rygiečių, skirtingu laiku atvykusių dviem automobiliais, Vilniaus OMON bazėje Valakampiuose pasiliko septyni – likusieji tą patį vakarą grįžo namo.

142
Tegai:
nuosprendis, Medininkų žudynių byla, teismas, Medininkų žudynės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstantinas Michailovas, Lietuva, Vilnius
Dar šia tema
Lietuva pagerbė Medininkų pasienio poste žuvusius pasieniečius
Teismas pripažino kaltais Rusijos piliečius dėl Medininkų žudynių
Vyras už grotų

Lietuvoje nuteistasis grasino psichiatrei pataisos namuose

(atnaujinta 14:04 2021.04.21)
Nuteistasis pareikalavo nutraukti jam taikomą gydymą ir išsiųsti jį į kalėjimo ligoninę, nors gydytojai pareiškė, kad stacionarinis gydymas nereikalingas

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Marijampolės pataisos namuose nuteistasis grasino gydytojai-psichiatrei susižaloti. Apie tai praneša Kalėjimų departamento spaudos tarnyba.

Policijos pareigūnai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Balandžio 20 dieną pas gydytoją-psichiatrę dukart ėjęs nuteistasis reikalavo nutraukti jam taikomą gydymą ir vežti jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Pataisos įstaigos medikų teigimu, bausmę atliekančiam asmeniui buvo skirtas tinkamas gydymas ir ligoninės gydymo paslaugų nereikėjo. Pakartotinai antrąkart balandžio 21 dieną pas gydytoją psichiatrę atėjęs nuteistasis ją išplūdo necenzūriniais žodžiais ir grasino susižaloti pats. Medikė įvykio metu sužeista nebuvo, tačiau patyrė stresą.

Dėl įvykio Marijampolės pataisos namų direktoriui pateiktas tarnybinis pranešimas. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius Virginijus Kulikauskas nurodė Marijampolės pataisos namų vadovybei kompleksiškai spręsti klausimą dėl medikų saugumo bendraujant su nuteistaisiais pacientais. Tai jau ne pirmas nuteistųjų incidentas su medikais šioje laisvės atėmimo įstaigoje.

Tegai:
Lietuva, pataisos namai, Kalėjimų departamentas, nuteistieji
Vakcinacija Lietuvoje

Lietuvoje pradedama vakcinacija "Jenssen" preparatu nuo COVID-19

(atnaujinta 15:05 2021.04.21)
Pirmą šios vakcinos siuntą Lietuva gavo balandžio 13 dieną. Tačiau gamintojas paprašė laikinai pristabdyti vakcinos realizavimą, kol bus ištirti reti šalutinių poveikių atvejai Jungtinėse Valstijose

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Trečiadienį farmacijos kompanijos "Janssen Pharmaceutica NV" 4 800 vakcinos dozių, esančių Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje (ESSC), bus paskirstyta vakcinacijos centrams, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Pabrėžiama, kad tik viena doze skiepijamos "Janssen" vakcinos bus skirtos vakcinuoti senjorus, lėtinėmis ligomis sergančius ligoninėse gydomus pacientus, taip pat asmenis, vykstančius dirbti į Lietuvos diplomatines ir konsulines įstaigas užsienio valstybėse.

Tai ketvirtoji vakcina nuo COVID-19, užregistruota naudoti Europos Sąjungoje. Pirmą šios vakcinos siuntą Lietuva gavo balandžio 13 dieną. Tačiau gamintojas paprašė laikinai pristabdyti vakcinos realizavimą, kol bus ištirti reti šalutinių poveikių atvejai Jungtinėse Valstijose.

Antrasis karantinas respublikoje galioja nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą nuo COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Per visą laiką Lietuvoje buvo nustatyta per 236,5 tūkst. koronaviruso atvejų, daugiau kaip 3,8 tūkst. mirė.

Tegai:
vakcinacija, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
"Bloomberg": Ukraina puolė vaikytis nereikalingų vakcinų
Anykščių rajone nustatyta dar neidentifikuota koronaviruso mutacija
Santarose įrengiamos naujos reanimacijos vietos sunkiems COVID-19 pacientams
Žvakės

Maskvoje mirė paskutinis Bresto tvirtovės gynėjas

(atnaujinta 14:04 2021.04.21)
Tai nutiko vakar. Mirties priežastys dar nenurodytos. Paskutiniuoju metu veteranas gyveno Maskvoje

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Didžiojo Tėvynės karo veteranas, paskutinis kovotojas, gynęs Bresto tvirtovę, Piotras Kotelnikovas mirė Maskvoje būdamas 92 metų, pranešė Baltarusijos televizijos kanalas CTV.

Tai nutiko vakar. Mirties priežastys dar nenurodytos. Paskutiniuoju metu veteranas gyveno Maskvoje.

Kotelnikovas gimė 1929 metais Bogojavlenskio kaime, Zemečinskio rajone, Penzos srityje. Ankstyvoje vaikystėje jis liko našlaitis ir augo vaikų namuose, o karą sutiko Bresto tvirtovėje. Berniukas buvo dvylikametis muzikinio būrio auklėtinis.

Televizijos kanalas taip pat patikslino, kad Kotelnikovas tapo filmo "Bresto tvirtovė" veikėjo prototipu.

Bresto tvirtovės gynyba 1941 metų birželį tapo didvyriškumo, ištikimybės priesaikai ir meilei Tėvynei, kurią parodė sovietiniai žmonės Didžiojo Tėvynės karo metu, simboliu.

Tvirtovė pirmoji atliko vokiečių kariuomenės smūgį. Jos gynėjai be vandens, maisto ir ryšių, taip pat ūmiai trūkę amunicijos ir vaistų, bent mėnesį tęsė pasipriešinimą, likdami giliai Vermachto, kuris žengė į Maskvą, gale.

TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo dekretu 1965 metų gegužės 8 dieną jai buvo suteiktas"Tvirtovės didvyrio" vardas. 1971 metais atidarytas memorialinis kompleksas "Bresto tvirtovė".

Tegai:
Maskva, mirtis