Uber programėlė išmaniajame telefone. Archyvinė nuotrauka

Vilnius įtrauktas į "Uber" penketuką

103
Vilniečiai ir miesto svečiai labai aktyviai naudojasi "Uber" paslaugomis, tai įvertino pati tarptautinė įmonė, įtraukdama Vilnių į pasaulinį "Uber" keliautojų penketuką.

VILNIUS, saus 11 — Sputnik. Vilnius pateko į sparčiausiai populiarėjusių kelionės vietų tarp "Uber" keleivių sąrašą. Tarp visų pasaulio šalių Lietuvos sostinė užima  ketvirtą vietą ir nusileidžia tik Jungtinei Karalystei, Porto Alegre Brazilijoje, Aleksandrijai Egipte ir Kolombu Šri Lankoje, praneša portalas madeinvilnius.com.

Remiantis "Uber" duomenimis, 2016 metais sostinę aplankė keliautojai net iš 74 valstybių. Daugiausiai Vilniaus svečių, naudojusių "Uber" programėlę, atvyko iš Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Baltarusijos, Rusijos ir Prancūzijos.

"Džiaugiamės, kad padedame žmonėms iš viso pasaulio atrasti Lietuvos sostinę. Vos atsidūręs "Uber" žemėlapyje, Vilnius sparčiai išpopuliarėjo tarp programėlės naudotojų globaliu mastu," — sako Enn Metsar, "Uber" vadovas Baltijos šalyse.

Jo teigimu, "Uber" atveria visiškai naujas galimybes keliauti bei pažinti miestus, ir žmonės tuo aktyviai naudojasi.

2016 metais sparčiausiai populiarėjusių kelionės vietų penketukas sudarytas remiantis "Uber" keleivių iš dvidešimties didžiųjų pasaulio miestų duomenimis.

Šiuo metu "Uber" programėle galima naudotis daugiau nei 460-iuose miestuose daugiau nei 70-yje šalių.

103
Tegai:
taksi, automobilis, reitingas, Uber, Lietuva, Vilnius
Dar šia tema
Keliauk po Vilnių interneto greičiu
Guoga: turime būti pirmi kuriant ateities trendus
Keleivių vežimas automobiliais už atlygį dabar ― tik su deklaracija
Didžioji Britanija

Ekonomistas išjuokė Didžiosios Britanijos kovą su imigracija

(atnaujinta 18:04 2020.07.11)
Pasak ekonomisto, pernai į Jungtinę Karalystę imigravo rekordinis žmonių iš ne ES šalių skaičius

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik.  "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas pareiškė, kad imigracija į Didžiąją Britaniją iš ES šalių sumažėjo tiek, kiek ji išaugo iš ne ES šalių.

"Tad bendras rezultatas liko toks, koks ir buvo, tik "dirbančius" europiečius dabar pakeitė "studijuojantys" azijiečiai. 2019 metais į Britaniją imigravo rekordinis skaičius imigrantų iš ne ES šalių (972 tūkst.) — daugiausiai iš Azijos, o emigravusių britų skaičius buvo didžiausias nuo 2009 metų (britų tarptautinės migracijos balansas 2019 metais buvo minus 250 tūkst.)", — rašė jis Facebook.

Mauricas su ironija pažymėjo, kad galima pasakyti apie JK turizmo sektoriaus atkūrimą. Pasak jo, nebereiks važiuoti atostogų už jūrų marių norint pasimėgauti Azijos, Afrikos ar Artimųjų Rytų kultūros paveldu — pakaks nuvažiuoti į Jungtinę Karalystę.

Didžioji Britanija šių metų sausio pabaigoje pasitraukė iš Europos Sąjungos. Pereinamasis laikotarpis truks iki metų pabaigos, per kurį šalys derėsis dėl tolimesnių santykių.

Emigrantai iš Lietuvos dažniausiai vyko į Britaniją. Tačiau anksčiau Mauricas tvirtino, kad po "Brexit" imigrantai iš ES šalių nebeturi išskirtinių sąlygų, tad "dėl vietos po saule" turės kaip lygus su lygiais kovoti su imigrantais iš viso pasaulio. Jis taip pat teigė, kad šiais metais nereikia tikėtis didelės lietuvių emigracijos į Jungtinę Karalystę.

Tegai:
imigracija, Didžioji Britanija
Dar šia tema
Ekonomistas apie karantino švelninimą: lietuviai plačiai atvėrė savo pinigines
Kodėl Lenkijoje dabar viskas dar pigiau nei Lietuvoje? Aiškina ekonomistas
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą
Vilnius

Į Lietuvą atvyko dvigubai daugiau žmonių, nei išvyko

(atnaujinta 16:13 2020.07.11)
Pirminiais duomenimis, 2019 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,2 tūkst. nuolatinių gy­ven­­­tojų

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Birželį į Lietuvą atvyko 4206 žmonės, iš jų 2401 — tai Lietuvos pilietis, praneša Statistikos departamentas.

Tuo tarpu gegužę jų buvo tik 3069 ir 1176 atitinkamai.

Praėjusį mėnesį iš šalies išvyko 2053 žmonės, iš jų 1136 — lietuviai. Gegužę ir balandį emigravo tik 680 ir 581 žmogus. Tai galėjo būti susiję dėl koronaviruso pandemijos ir dėl to įvestų apribojimų.

Taigi birželio mėnesį Lietuvoje buvo teigiama migracija, o grįžusių žmonių buvo dvigubai daugiau nei emigravusiu.

Pirminiais duomenimis, 2019 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2794207 nuolatinių gy­ven­­­tojų.

Lietuvoje demografinė krizė tęsiasi kelis dešimtmečius ir kelia rimtą susirūpinimą tarp ekspertų, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų mažėjimą. Demografai mano, kad Vilnius šią situaciją gali įveikti tik kitų šalių migrantų sąskaita.

Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) prognozuoja, kad iki 2050 metų šalis taps ketvirta greičiausiai augančia populiacija Europoje. Priežastis bus didelė emigracija ir žemas gimstamumas.

Tuo tarpu JT prognozavo, kad per 30 metų Lietuvos gyventojų skaičius bus lygus 2,1 milijono žmonių. Iš jų trečdalis bus žmonės vyresni nei 65 metai.

 

Tegai:
gyventojai, Statistikos departamentas, Lietuva
Dar šia tema
Europos Sąjungos visuomenės senėjimas
Paaiškėjo, iš kurių šalių įregistruota daugiausia įvežtinių koronaviruso atvejų Lietuvoje
Miškas

Meteorologai papasakojo apie klimato pokyčius per ateinančius penkerius metus

(atnaujinta 12:09 2020.07.11)
PMO vadovas pabrėžė, kad nepaisant neigiamo COVID-19 pandemijos poveikio pasaulio ekonomikai, valstybės turėtų į ekonomikos atkūrimo programas įtraukti kovos su klimato kaita priemones

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Per ateinančius penkerius metus vidutinė metinė temperatūra visame pasaulyje kasmet bus bent vienu laipsniu aukštesnė nei ikipramoniniame laikotarpyje (XIX amžiaus antroje pusėje). Apie tai rašoma naujoje klimato prognozėje, kurią paskelbė Pasaulio meteorologinė organizacija (PMO).

Ekspertai pažymi, kad paskutiniai penkeri metai buvo šilčiausi per visą istoriją. Ir per artimiausius penkerius metus perviršis gali siekti pusantro laipsnio, perspėja jie.

"Mūsų laukia sunkios užduotys, norint pasiekti Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslą — išlaikyti pasaulio temperatūros padidėjimą šiame amžiuje gerokai mažesnį nei du laipsniai, palyginus su ikipramoniniu laikotarpiu", — sakė organizacijos generalinis sekretorius Petteri Taalas.

Pasak jo, taip pat teks pasistengti, kad temperatūros perviršis siektų ne daugiau kaip pusantro laipsnio.

PMO prognozėje neatsižvelgiama į šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir aerozolių išmetamųjų teršalų pokyčius dėl COVID-19 pandemijos.

Taalas priminė, kad prasidėjęs pramonės ir ekonomikos nuosmukis negalės pakeisti sukoordinuotų veiksmų klimato srityje, o išmetamų teršalų sumažinimas šiais metais neprives prie visuotinio CO2 atmosferoje sumažėjimo, pridūrė jis.

PMO vadovas taip pat pabrėžė, kad nepaisant neigiamo pandemijos poveikio pasaulio ekonomikai, valstybės turėtų į ekonomikos atkūrimo programas įtraukti kovos su klimato kaita priemones.

Tegai:
klimato kaita
Dar šia tema
Mokslininkai prognozuoja katastrofiško atšilimo pradžią
Mokslininkai įrodė žmogaus įtaką globaliam atšilimui
Europos laukia "didžiulė tragedija"