Rinkėjai. Archyvinė nuotrauka

Lietuviai nelabai mėgsta dalyvauti rinkimuose

110
(atnaujinta 15:02 2017.01.14)
Tarptautinis tyrimas atskleidė, kad Lietuvos rinkėjai yra mažiau aktyvūs, palyginus su pasaulio vidurkiu.

VILNIUS, saus 14 — Sputnik. Lietuvos rinkėjai pernai buvo mažiau aktyvūs, palyginti su rinkimų aktyvumu kitose pasaulio valstybėse, praneša BSN su nuoroda į Tarptautinio demokratijos ir rinkimų paramos instituto (IDEA) pranešimą.

Pasaulyje 2016 metais vykusiuose rinkimuose dalyvavusių rinkėjų vidurkis siekia 65,6%, kai Lietuvoje per Seimo rinkimus aktyvumas siekė 50,64%, tad aktyvumas Lietuvoje buvo mažesnis 15% punktų, IDEA duomenis skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Duomenys buvo surinkti iš 60 valstybių, kuriose 2016 metais vyko prezidento ar parlamento rinkimai.

Balsavimas — privalomas ar ne 

VRK pažymi, kad mažesnį aktyvumą Lietuvoje lėmė objektyvios priežastys, nes įtakos tam turi ir rinkėjų sąrašų sudarymo tvarka bei tai, ar balsavimas nacionaliniuose rinkimuose šalyje yra privalomas, ar ne.

Yra valstybių, kuriose dalyvavimas rinkimuose yra privalomas (Austrija, Belgija, Graikija, Italija, Prancūzija, Šveicarija, daugumoje Pietų Amerikos valstybių), o už nedalyvavimą rinkimuose yra taikomos sankcijos, ir rinkėjų aktyvumas čia būna didesnis.

IDEA paskelbto sąrašo penketuke esančioje Australijoje kiekvienas pilietis, sulaukęs 18 metų, privalo užsiregistruoti rinkėjų sąraše ir dalyvauti rinkimuose, jei dėl pagrįstos pateisinamos priežasties asmuo to nepadarė, jam skiriama bauda.

Taip pat, pavyzdžiui, JAV rinkėjų sąrašai sudaromi ne automatiškai įtraukiant visus turinčius teisę rinkti asmenis kaip Lietuvoje, bet pagal pačių rinkėjų išankstinį užsirašymą. Pasak VRK, tai irgi garantuoja didesnį statistinį rinkėjų aktyvumą.

Kaip pažymi VRK, pasaulinė praktika taip pat rodo, kad nedemokratinėse arba itin jaunos demokratijos šalyse, kurioms yra būdinga vienpartinė sistema, irgi fiksuojamas didelis rinkėjų aktyvumas. IDEA paskelbtame sąraše pirmosiose pozicijose yra Vietnamas su 99,3% aktyvumu, Laose aktyvumas siekė 97,9%.

110
Tegai:
Seimo rinkimai, rinkėjai, rinkimai, Tarptautinis demokratijos ir rinkimų paramos institutas, Lietuva
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Lietuviai aktyviai dalyvauja išankstiniame balsavime
Paksas: tai yra nedemokratiškiausi rinkimai Lietuvos istorijoje
Rinkimai pasibaigė: dalyvavo 49,9% rinkėjų
Dalios Grybauskaitės inauguracija, 2009 metų liepos 12

Kokia šiandien diena: liepos 12-osios šventės

(atnaujinta 14:17 2020.07.11)
Liepos 12 dieną savo vardadienius mini Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas

Liepos 12 yra 193-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais, keliamaisiais metais — 194-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 172 dienos.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1909 metais Čikagoje pradėtas leisti pasaulio lietuvių dienraštis "Draugas".  Tarp emigrantų iš Lietuvos pradėtas leisti laikraštis tapo visų lietuviškų periodinių spaudinių rekordininku — tai ilgiausiai be pertraukos leidžiamas lietuviškas laikraštis pasaulyje. Šiuo metu laikraštis, kurio redakcija įsikūrusi Čikagoje, išeina tris kartus per savaitę.

1990 metų liepos 12 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas paskelbė kreipimąsi į TSRS Aukščiausiąją Tarybą, kuriuo kvietė "panaikinti neteisėtą 1940 metų rugpjūčio 3 dienos TSRS įstatymą dėl Lietuvos įjungimo į TSRS ir derybomis atkurti tarpvalstybinius santykius, kurių pagrindus padėjo 1920 metų taikos sutartis".

Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje ši diena svarbi tuo, kad 2009 metais buvo inauguruota pirmoji Lietuvos Prezidentė moteris Dalia Grybauskaitė.  Simboliška  tai, kad per tūkstantį Lietuvos metų (tuo metu buvo švenčiamas Lietuvos vardo tūkstantmetis jubiliejus) tai pirmoji sava moteris prie mūsų šalies vairo. Iki tol Lietuvą ir lietuvius yra valdžiusi viena moteris — Rusijos valdovė Jekaterina II, kuri nukariautą Lietuvos-Lenkijos valstybę valdė 1795-1796 metais Lietuvoje taip pat būta stiprių ir įtakingų moterų, bet nei Lietuvos-Voluinės sutartyje (1219 metais) minima kunigaikštienė Plikienė, nei karalienės Morta ir Bona Sforca ar Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio (1920 metais) pirmininkė Gabrielė Petkevičaitė–Bitė niekados nebuvo faktinėmis Lietuvos vadovėmis.

Vardadienius šią dieną švęs Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas.

Tegai:
šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Vilnius

Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše

(atnaujinta 15:42 2020.07.11)
Lietuva ir Latvija pateko į šalių, kuriuose natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo didžiausias ES šalyse, sąrašą

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. "Eurostatas" paskelbė naujausius ES gyventojų duomenis.

2020 metais sausio 1 dieną ES gyveno 447,7 mln. žmonių, tai yra 12,3% mažiau nei pernai. Tačiau taip yra dėl britų pasitraukimo iš ES. Be "Brexit" padarinių, ES gyventojų skaičius padidėjo 0,9 milijono žmonių. Tiesa, tai įvyko dėl migracijos, natūralus ES gyventojų augimas išliko neigiamas nuo 2012 metų. 2019 metais buvo užregistruota 4,7 mln. mirčių ir 4,2 mln. gimimų.

Tarp visų ES šalių daugiausia gyventojų — Vokietijoje (83,2 mln. žmonių, 18,6 proc. visų ES gyventojų), Prancūzijoje (67 mln., 15 proc.), Italijoje (60 mln., 13,5 proc.), Ispanijoje (47,3 mln., 10,6 proc.) Ir Lenkijoje (38 mln., 8,5 proc.). Mažiausiai  gyventojų — Maltoje.

Per praėjusius metus gyventojų skaičius išaugo aštuoniolikoje ES šalių ir sumažėjo devyniose. Labiausiai išaugo Maltos gyventojų skaičius — 41,7 proc. punktu, taip pat daugiau žmonių tapo Liuksemburge (+ 19,7%), Airijoje (+ 12,1%) ir Švedijoje (+ 9,5%). Labiausiai sumažėjo Bulgarijos (–7 proc.), Latvijos (–6,4 proc.), Rumunijos (–5 proc.), Kroatijos (–4,4 proc.) ir Italijos (–1,9 proc.) gyventojų.

2019 metais ES gimė 2,2% mažiau vaikų nei pernai. Vidutinis gimstamumas yra 9,3 vaiko tūkstančiui gyventojų. Didžiausias gimstamumas buvo Airijoje (12,1 vaiko tūkstančiui gyventojų), Prancūzijoje (11,2), Švedijoje (11,1), Kipre (10,9) ir Estijoje (10,6). Mažiausias — Italijoje (7), Ispanijoje (7,6), Graikijoje (7,8), Suomijoje (8,3) ir Portugalijoje (8,4).

Mirštamumas ES sumažėjo 0,9%, palyginus su praėjusiais metais, ir sudarė 10,4 tūkstančiui žmonių. Žemiausias mirtingumas yra Airijoje (6,3 tūkst. žmonių), Kipre (6,8), Maltoje (7,3) ir Švedijoje (8,6). Daugiausia — Bulgarijoje (15,5), Latvijoje (14,5), Lietuvoje (13,7), Rumunijoje (13,4) ir Vengrijoje (13,3).

Taigi 2019 metais didžiausias gimstamumas, palyginus su mirštamumu buvo Airijoje, kurioje natūralus gyventojų prieaugis siekė 5,8 proc. Natūralus augimas taip pat buvo pastebimas Kipre (+ 4,1%), Liuksemburge (+ 3,1%), Švedijoje (+ 2,5%) ir Prancūzijoje (+ 2,1%).

Šalis, kurioje natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo didžiausias, buvo Bulgarija (- 6,7%), po jos eina Latvija (- 4,7%), Lietuva, Graikija ir Kroatija (kiekviena po 3,9%).

 

Tegai:
Eurostatas, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva atsidūrė tarp antilyderių ES pagal išlaidas šeimos pašalpoms
Lietuva aplenkė Latviją pagal darbinį amžių ES
Tarp Baltijos šalių pigiausias maistas Lietuvoje