Karių savanorių nauja tradicija - diena su uniforma. Archyvinė nuotrauka

Minint Savanorių pajėgų įkūrimą diena su uniforma

188
(atnaujinta 09:26 2017.01.17)
Savanorių pajėgų įkūrimo metinių proga vyks tradiciniai iškilmingi renginiai, be to bus įvesta nauja tradicija — karius savanorius šią dieną ragina apsivilkti uniforma ir ne tarnybos metu, pasidaryti asmenukę ir pasidalinti ja KASP Facebook paskyroje.

VILNIUS, saus 17 — Sputnik. Antradienį minimos 26-osios Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo metinės. Ta proga kariai savanoriai raginami dėvėti uniformą, kurią paprastai apsivelka per pratybas, praneša krašto apsaugos ministerija.

Savanorių pajėgų įkūrimo dieną skelbiama nauja tradicija — diena su uniforma. Kariai savanoriai įprastai dėvi karinę uniformą tik dalyvaudami pratybose, dažniausiai savaitgaliais, tačiau sausio 17-ąją atrodys kariškai ir ne tarnybos metu: ją užsivilks eidami į darbą, paskaitas, leisdami laisvalaikį.

Visoje Lietuvoje išsidėsčiusių KASP padalinių kariai dalyvaudami šioje iniciatyvoje, siekia stiprinti karių ir visuomenės ryšį, skleisti žinią apie savanorių pajėgas.

"Kviečiame Lietuvos žmones, sausio 17-ąją sutikus uniformą dėvintį karį savanorį, padėkoti jam už tarnybą, paspausti ranką ir pasveikinti su Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo diena", — ragina KASP vyriausiasis puskarininkis seržantas majoras Darius Masiulis.

KASP įkūrimo metinių renginiai

26-ųjų Savanorių pajėgų įkūrimo metinių renginiai prasidės 10:00 Šventomis Mišiomis Lietuvos kariuomenės įgulos Šventojo Ignoto bažnyčioje Vilniuje.

Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje numatyta iškilminga karių rikiuotė. Renginyje vyks iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija — ketvirtį amžiaus, nuo pat 1991-ųjų, tarnavusią kovinę KASP vėliavą pakeis naujai pasiūta kovinė vėliava.

Tradiciškai renginyje bus apdovanota KASP kuopa, parodžiusi geriausius kovinio rengimo ir karių savanorių lankomumo rezultatus. Jai bus įteiktas pereinamasis geriausios kuopos apdovanojimas — atkurtas istorinis XIV amžiaus kalavijas.

Ceremonijoje Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (po mirties) bus apdovanotas pulkininkas Jonas Semaška-Liepa. Lietuvos kariuomenės karininkas ir partizanas Jonas Semaška kovodamas su sovietų ginkluotosiomis pajėgomis žuvo 1947 metų sausio 21 dieną.

Po iškilmingos rikiuotės, minėjimo renginiai persikels į Vilniaus įgulos karininkų ramovę, bus atidaryta autentiškų Valstybinių simbolių, KASP/SKAT ženklų, plakatų, fotografijų ir kitų darbų paroda, surinkta iš įvairių Lietuvos savanorių kuopų (16:00).

Ramovėje bus pasirašytas metinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos savanorių pajėgų bendradarbiavimo kasmetinis planas, numatantis bendrą karių dalyvavimą kovinio rengimo, veiklos ir sporto renginiuose.

KASP — Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų sudėtis

1991-ųjų sausio 17-ąją po Sovietų sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti Lietuvos valdžią Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo.

Remiantis šiuo įstatymu oficialiai pradėjo veikti Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba, 1998 metais ji reorganizuota į KASP. Įstatymas įteisino ir juridiškai legalizavo jau veikiančias savanorių formuotes, sudarė prielaidas paskirti vadovybę, formuoti dalinius. 2003 metais Krašto apsaugos savanorių pajėgos integruotos į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų sudėtį.

KASP rengia karius savanorius, siekdamos vystyti ir išlaikyti parengtus, perdislokuojamus, nustatytą laiką nustatytoje vietovėje išlaikomus pajėgumus, gebančius savarankiškai ir Lietuvos kariuomenės ar sąjungininkų sudėtyje, užtikrinti nacionalinių poreikių bei Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.

Военнослужащие Добровольных сил охраны края
KASP kariai

Krašto apsaugos savanorių pajėgas sudaro štabas ir šešios rinktinės, apimančios visą Lietuvos teritoriją. Šiuo metu KASP tarnauja daugiau nei 4 600 karių savanorių ir daugiau nei 500 profesinės karo tarnybos karių, kurie yra rengiami Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, tarptautinėms operacijoms, treniruojami kolektyvinei sąveikai su reguliariosiomis pajėgomis, rengiasi šalies gynybai teritoriniu pagrindu, taip pat teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.

Stiprinant šalies gynybinius pajėgumus 2016-2017 metais steigiamos naujos kuopos. 2016 metais savanorių pajėgos pasipildė kuopomis Šalčininkuose, Biržuose ir Kalvarijoje, o 2017 metais — Klaipėdoje.

188
Tegai:
kariai, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP), Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos kariuomenės arsenalą papildė nauji snaiperiniai ginklai
Pertvarkoma Lietuvos kariuomenės karo prievolės administravimo sistema
Balsavimas

Radviliškio mero rinkimuose vienas kandidatų nesurinko balsų daugumos

(atnaujinta 09:33 2021.04.12)
Preliminariais duomenimis, daugiausiai rinkėjų balsų surinko Jolanta Margaitienė ir Vytautas Simelis

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario– mero rinkimuose nė vienas iš pirmajame rinkimų ture dalyvavusių kandidatų nesurinko Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatytos balsų daugumos, praneša Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK).

Dėl to balandžio 25 dieną bus organizuojamas pakartotinis balsavimas.

"Jame varžysis du pirmajame rinkimų ture daugiausiai rinkėjų balsų surinkę kandidatai", — rašoma pranešime.

Preliminariais duomenimis, daugiausiai rinkėjų balsų surinko Jolanta Margaitienė ir Vytautas Simelis.  

Tegai:
rinkimai, balsavimas, Radviliškis, Vyriausioji rinkimų komisija
Dar šia tema
Prasidėjo išankstinis balsavimas Radviliškio rajono savivaldybės mero rinkimuose
Vyriausioji rinkimų komisija pirmąjį pusmetį paskirstė finansavimą politinėms partijoms
Radviliškyje vyksta mero rinkimai — iš anksto balsavo 10,53 procentų rinkėjų
Atleidimas iš darbo

Lietuva tapo viena lyderių ES pagal nedarbą

(atnaujinta 09:23 2021.04.12)
Kaimyninėse Baltijos šalyse nedarbo lygis taip pat didelis. Visų trijų šalių rodiklis yra didesnis nei ES vidurkis

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Lietuva pagal nedarbo rodiklį tapo trečia Europos Sąjungoje, praneša "Eurostatas".

2021 metų vasario mėnesį nedarbo lygis siekė 9,6 proc. — tai yra 2,9 proc. daugiau nei 2020 metų vasario mėnesį, kai jis sudarė 6,7 proc. Tuo tarpu 2021 metų sausio mėnesį nedarbas siekė 9,6 proc., tai yra, rodiklis per mėnesį nepakito.

"Eurostato" duomenimis, šių metų vasarį Lietuvoje buvo 143 tūkst. bedarbių.

Didžiausias nedarbo lygis Ispanijoje — 16,1 proc., tai yra 3,7 mln. žmonių. Antroje vietoje Italija — 10,2 proc. (2,5 mln. žmonių).

Kaimyninėje Latvijoje nedarbas 2021 metų vasario mėnesį sudarė 8,7 proc. (83 tūkst. žmonių), o Estijoje — 7,2 proc. (50 tūkst. žmonių).

Vidutiniškai Europos Sąjungoje nedarbas siekė 7,5 proc. — apie 16 mln. žmonių.

Mažiausiai bedarbių Portugalijoje — 3,1 proc., antroje vietoje Čekija — 3,2 proc., trečioje vietoje Nyderlandai — 3,6 proc.

Anksčiau finansų ministerija prognozavo, kad nedarbo lygis šiek tiek sumažės 2022 metais. Manoma, kad vyriausybės paramos priemonės ir įmonių gebėjimas prisitaikyti prie neįprastų COVID-19 pandemijos sąlygų, kol ji yra kontroliuojama, darys švelninantį poveikį užimtumui.

Tegai:
Eurostatas, ES, nedarbas, Lietuva
Dar šia tema
Finansų ministerija pranešė, kada sumažės nedarbas Lietuvoje
Paaiškėjo, kokioje darbo srityje nepakanka sezoninių darbuotojų
Užimtumo tarnyba fiksuoja nedarbo lygio mažėjimą