Kazino. Archyvinė nuotrauka

Savanoriškai atsisakusių lošti asmenų neįleis vieni lošimų namai

105
(atnaujinta 09:08 2017.01.20)
Vyriausybė, siekdama padėti asmenims, kenčiantiems dėl priklausomybės nuo azartinių lošimų, sugriežtino patekimo į azartinių lošimų vietas tvarką.

VILNIUS, saus 19 — Sputnik. Nuo šiol azartinių lošimų organizatoriai privalės užtikrinti, kad asmenys, savanoriškai atsisakę lošti, bei tie, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais, į tokias vietas nebūtų įleidžiami, praneša Finansų ministerija.

Finansų ministerijos siūlymui griežtinti patekimo į azartinių lošimų vietas tvarką sausio 18 dieną pritarė Vyriausybė, siekdama padėti asmenims, kenčiantiems dėl priklausomybės nuo azartinių lošimų.

Nustatyta, kad savanorišką atsisakymą lošti ir būti lošimo vietose asmuo, kaip ir iki šiol, turės pateikti Lošimų priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui. Atsisakymas galios asmens prašyme nurodytą laikotarpį, kuris negalės būti trumpesnis nei šeši mėnesiai. Tais atvejais, kai laikotarpio asmuo nenurodys — dvejus metus nuo prašymo pateikimo dienos.

Be to, asmenys, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje, iš viso nebus įleidžiami į lošimų organizavimo vietas.

Pagal iki šiol galiojusią Lošimų priežiūros tarnybos inicijuotą ir savanoriškumo pagrindais veikusią programą, lošėjai šiai tarnybai arba lošimų organizatoriui taip pat galėjo pateikti prašymą apriboti jų galimybę patekti į lošimų vietas ir lošti. Tačiau joje dalyvavo tik dalis lošimų organizatorių, o bendrovėms, pažeidusioms susitarimą, atsakomybė nebuvo nenumatyta. Be to, asmuo, net ir pateikęs prašymą, turėjo teisę persigalvoti bet kuriuo metu.

Dabar šios prievolės nepaisantiems lošimų organizatoriams numatyta administracinė atsakomybė.

Visi savanoriškai atsisakę lošti asmenys nemokamai bus registruojami nuo gegužės 1 dienos pradėsiančiame veikti žinybiniame Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre, kuriuo neatlygintinai naudosis lošimų organizatoriai. Registro kūrimas ir jo veikla bus finansuojami iš Finansų ministerijai numatytų valstybės biudžeto asignavimų.

Finansų ministerijos duomenimis, iki šių metų pradžios buvo gauta 4 518 asmenų prašymų apriboti jų patekimą į lošimų organizavimo vietas.

105
Tegai:
azartiniai lošimai, Lošimų priežiūros tarnyba, Finansų ministerija, Vyriausybė, Lietuva
Dar šia tema
Noras prabangiai gyventi privedė iki kalėjimo
Dalios Grybauskaitės inauguracija, 2009 metų liepos 12

Kokia šiandien diena: liepos 12-osios šventės

(atnaujinta 14:17 2020.07.11)
Liepos 12 dieną savo vardadienius mini Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas

Liepos 12 yra 193-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais, keliamaisiais metais — 194-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 172 dienos.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1909 metais Čikagoje pradėtas leisti pasaulio lietuvių dienraštis "Draugas".  Tarp emigrantų iš Lietuvos pradėtas leisti laikraštis tapo visų lietuviškų periodinių spaudinių rekordininku — tai ilgiausiai be pertraukos leidžiamas lietuviškas laikraštis pasaulyje. Šiuo metu laikraštis, kurio redakcija įsikūrusi Čikagoje, išeina tris kartus per savaitę.

1990 metų liepos 12 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas paskelbė kreipimąsi į TSRS Aukščiausiąją Tarybą, kuriuo kvietė "panaikinti neteisėtą 1940 metų rugpjūčio 3 dienos TSRS įstatymą dėl Lietuvos įjungimo į TSRS ir derybomis atkurti tarpvalstybinius santykius, kurių pagrindus padėjo 1920 metų taikos sutartis".

Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje ši diena svarbi tuo, kad 2009 metais buvo inauguruota pirmoji Lietuvos Prezidentė moteris Dalia Grybauskaitė.  Simboliška  tai, kad per tūkstantį Lietuvos metų (tuo metu buvo švenčiamas Lietuvos vardo tūkstantmetis jubiliejus) tai pirmoji sava moteris prie mūsų šalies vairo. Iki tol Lietuvą ir lietuvius yra valdžiusi viena moteris — Rusijos valdovė Jekaterina II, kuri nukariautą Lietuvos-Lenkijos valstybę valdė 1795-1796 metais Lietuvoje taip pat būta stiprių ir įtakingų moterų, bet nei Lietuvos-Voluinės sutartyje (1219 metais) minima kunigaikštienė Plikienė, nei karalienės Morta ir Bona Sforca ar Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio (1920 metais) pirmininkė Gabrielė Petkevičaitė–Bitė niekados nebuvo faktinėmis Lietuvos vadovėmis.

Vardadienius šią dieną švęs Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas.

Tegai:
šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Vilnius

Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše

(atnaujinta 15:42 2020.07.11)
Lietuva ir Latvija pateko į šalių, kuriuose natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo didžiausias ES šalyse, sąrašą

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. "Eurostatas" paskelbė naujausius ES gyventojų duomenis.

2020 metais sausio 1 dieną ES gyveno 447,7 mln. žmonių, tai yra 12,3% mažiau nei pernai. Tačiau taip yra dėl britų pasitraukimo iš ES. Be "Brexit" padarinių, ES gyventojų skaičius padidėjo 0,9 milijono žmonių. Tiesa, tai įvyko dėl migracijos, natūralus ES gyventojų augimas išliko neigiamas nuo 2012 metų. 2019 metais buvo užregistruota 4,7 mln. mirčių ir 4,2 mln. gimimų.

Tarp visų ES šalių daugiausia gyventojų — Vokietijoje (83,2 mln. žmonių, 18,6 proc. visų ES gyventojų), Prancūzijoje (67 mln., 15 proc.), Italijoje (60 mln., 13,5 proc.), Ispanijoje (47,3 mln., 10,6 proc.) Ir Lenkijoje (38 mln., 8,5 proc.). Mažiausiai  gyventojų — Maltoje.

Per praėjusius metus gyventojų skaičius išaugo aštuoniolikoje ES šalių ir sumažėjo devyniose. Labiausiai išaugo Maltos gyventojų skaičius — 41,7 proc. punktu, taip pat daugiau žmonių tapo Liuksemburge (+ 19,7%), Airijoje (+ 12,1%) ir Švedijoje (+ 9,5%). Labiausiai sumažėjo Bulgarijos (–7 proc.), Latvijos (–6,4 proc.), Rumunijos (–5 proc.), Kroatijos (–4,4 proc.) ir Italijos (–1,9 proc.) gyventojų.

2019 metais ES gimė 2,2% mažiau vaikų nei pernai. Vidutinis gimstamumas yra 9,3 vaiko tūkstančiui gyventojų. Didžiausias gimstamumas buvo Airijoje (12,1 vaiko tūkstančiui gyventojų), Prancūzijoje (11,2), Švedijoje (11,1), Kipre (10,9) ir Estijoje (10,6). Mažiausias — Italijoje (7), Ispanijoje (7,6), Graikijoje (7,8), Suomijoje (8,3) ir Portugalijoje (8,4).

Mirštamumas ES sumažėjo 0,9%, palyginus su praėjusiais metais, ir sudarė 10,4 tūkstančiui žmonių. Žemiausias mirtingumas yra Airijoje (6,3 tūkst. žmonių), Kipre (6,8), Maltoje (7,3) ir Švedijoje (8,6). Daugiausia — Bulgarijoje (15,5), Latvijoje (14,5), Lietuvoje (13,7), Rumunijoje (13,4) ir Vengrijoje (13,3).

Taigi 2019 metais didžiausias gimstamumas, palyginus su mirštamumu buvo Airijoje, kurioje natūralus gyventojų prieaugis siekė 5,8 proc. Natūralus augimas taip pat buvo pastebimas Kipre (+ 4,1%), Liuksemburge (+ 3,1%), Švedijoje (+ 2,5%) ir Prancūzijoje (+ 2,1%).

Šalis, kurioje natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo didžiausias, buvo Bulgarija (- 6,7%), po jos eina Latvija (- 4,7%), Lietuva, Graikija ir Kroatija (kiekviena po 3,9%).

 

Tegai:
Eurostatas, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva atsidūrė tarp antilyderių ES pagal išlaidas šeimos pašalpoms
Lietuva aplenkė Latviją pagal darbinį amžių ES
Tarp Baltijos šalių pigiausias maistas Lietuvoje