Žuvų pardavimas. Archyvinė nuotrauka

Lietuviai vis dažniau valgo žuvį, bet renkasi pagal kainą, o ne kilmę

205
(atnaujinta 11:06 2017.01.23)
Eurobarometro tyrimas atskleidė bendrą lietuvių ir kitų ES šalių gyventojų požiūrį ir pasirinkimą vartojant žvejybos ir akvakultūros produktus.

VILNIUS, saus 23 — Sputnik. Lietuviai, kaip ir kitų ES šalių gyventojai, yra linkę vis dažniau valgyti žuvį. Tai parodė Eurobarometro atliktų apklausų apie Europos Sąjungos (ES) vartotojų įpročius dėl žvejybos ir akvakultūros produktų rezultatai, praneša Žemės ūkio ministerija.

Apklausos duomenimis, 38% lietuvių bent kartą per savaitę valgo patiekalus iš žuvies (dažniausiai jais mėgaudamiesi namuose) — taip tik nedaug atsilikdami nuo ES šalių vidurkio (42%).

Žuvininkystės produktus valgo namuose

Namų virtuvė yra populiariausia vieta ir naujiems, neišbandytiems žuvies produktams paragauti — restoranus tokia proga renkasi tik 34% lietuvių. Kitose šalyse daugiau nei kas antras vartotojas naujų žuvies patiekalų ieško restoranuose, tuo tarpu daugiau nei pusė apklaustų lietuvių išvis nėra valgę žuvininkystės produktų restoranuose ar kitose maitinimo įstaigose.

Dažniausiai valgydami žuvininkystės produktus namuose, Lietuvos gyventojai dažniau nei kitose ES šalyse ir informaciją apie šiuos produktus sužino iš draugų ar šeimos narių.

Prekybos centrai ir turgus išlieka pagrindinėmis žuvų įsigijimo vietomis, kuriose lietuviai reguliariai perka šaldytą, šviežią ar konservuotą produkciją. Be to, gerokai labiau nei statistinis europietis mūsų vartotojas yra pamėgęs rūkytus, sūdytus, džiovintus ar marinuotus žuvies produktus.

Renkasi žuvį dėl naudos sveikatai ir gero skonio

Mūsų šalies, kaip ir daugumai Europos gyventojų, žuvies produktų nauda sveikatai yra vienas pagrindinių motyvų, skatinančių pirkti ir valgyti žuvį.

Tačiau įdomu tai, kad tokia pati dalis — net trys iš penkių — apklaustų lietuvių žuvį renkasi ir dėl gero  skonio, kurį kaip svarbiausią priežastį nurodė ir kitų Baltijos regiono šalių (Latvijos, Estijos, Švedijos) bei Austrijos vartotojai.

Laibai svarbu, kokia kaina

Visoje Europoje atliktas tyrimas parodė, kad aukšta kaina yra pagrindinis trukdis pirkti ir valgyti daugiau žuvies, mitybos specialistų pripažįstamos sveiku ir naudingu maisto produktu.

Kainą kaip priežastį įvardino net 84% lietuvių (ES vidurkis — 58%).

Dar du trečdaliai mūsų šalies vartotojų nepatenkinti dabartiniu žuvies ir jo pardavimo vietų pasirinkimu. Šią priežastį, ribojančią dažnesnį žuvies vartojimą, įvardino tik kas antras europietis.

Nenuostabu, kad kaina ir šviežumas net trims ketvirtadaliams mūsų kraštiečių yra svarbiausias kriterijus renkantis žuvų produktus. Šiuo atžvilgiu gerokai skiriamės nuo statistinio europiečio, kurio sprendimą perkant žuvis vis dažniau lemia ir produkto kilmė, prekės ar kokybės ženklai, aplinkosauginiai, socialiniai bei etiniai motyvai. Kainą kaip svarbiausią aspektą įvardino 55% visų ES gyventojų.

Lietuviška žuvis nelabai populiari

Apklausa rodo, kad principas "rinkis žuvį lietuvišką" (ar bent jau europietišką) nėra populiarus: kitų šalių pirkėjai beveik dvigubai dažniau nei Lietuvos gyventojai renkasi savo regiono ar savo šalies žuvininkystės produkciją. Labiausiai lojalūs graikai, slovėnai ir švedai, mažiausiai — lietuviai, olandai ir slovakai.

Net 21 valstybėje iš 28 didesnė dalis pirkėjų pirmenybę teikia savo šalies žuvies produktams. Deja, net 41% lietuvių perkamos žuvies kilmė nėra svarbus pasirinkimo kriterijus (tokių vartotojų vidurkis ES šalyse sudaro tik 23%).

Šiuo aspektu mes išsiskiriame netgi iš savo kaimynų — latviai, estai ar lenkai savo šalies žvejų sugautos ar akvakultūros ūkių išaugintos žuvies parduotuvėse ieško net pusantro karto dažniau negu lietuviai.

Sugauta ar išauginta

Nors lietuviai labiau nei kitų ES šalių gyventojai dėmesį kreipia į žuvies kainą ir mažiau į kilmę, tačiau visų pirkėjų požiūris į laukines (jūrose ar ežeruose sugautas) ir akvakultūros ūkiuose išaugintas žuvis gana panašus — apie 30% labiau mėgsta sužvejotas žuvis, tiek pat vartotojų šiam aspektui neteikia reikšmės.

Įdomu tai, kad net 17% mūsų šalies pirkėjų netgi nežino, ar jų perkamos ir valgomos žuvys yra sužvejotos laisvėje ar išaugintos akvakultūros ūkyje.

Beveik dvigubai daugiau europiečių labiau patinka jūrų žuvies produktai, o lietuviai labiau linkę valgyti gėlavandenes žuvis.

Svarbiausia — tinkamuomo vartoti data

Nuo 2014 metų gruodžio 13 dienos taikomos naujos ES lygiu nustatytos taisyklės dėl informacijos apie vartotojams ir viešojo maitinimo įstaigoms parduodamus žvejybos ir akvakultūros produktus teikimo.

Šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti skaidresnę rinką ir skatinti sąmoningesnį vartotojų pasirinkimą. Todėl Eurobarometro tyrimo metu gyventojų buvo teiraujamasi, ar dabar teikiama informacija apie žuvis yra aiški ir pakankama.

62% apklaustų Lietuvos gyventojų patvirtino, kad jiems informacija apie parduodamus žuvininkystės produktus yra tikrai ar bent iš dalies aiški ir suprantama.

Vartotojai beveik vienbalsiai (97% apklaustų lietuvių ir 94% apklaustų žmonių visoje ES) patvirtino, kad jiems labai svarbu žinoti perkamo produkto tinkamumo vartoti datą.

Beveik 90% pirkėjų aktualus ir produkto bei žuvies rūšies pavadinimas, šiek tiek mažiau (atitinkamai 78% Lietuvoje ir 85% visose ES šalyse) vartotojų domina produkto ankstesnio užšaldymo faktas.

Apklausos metu išryškėjo įdomus skirtumas — net pustrečio karto daugiau (arba 44%) europiečių svarbu ant etiketės (taip pat ir konservuotų ar paruoštų produktų) matyti informaciją apie naudotą žvejybos įrangą (pavyzdžiui, tralai, ūdos), tuo tarpu tokia nuo 2014 metų gruodžio privalomai teikiama informacija aktuali tik 17% apklaustų Lietuvos gyventojų.

Šis tyrimas, atskleisdamas bendrą ES gyventojų požiūrį ir pasirinkimus vartojant žvejybos ir akvakultūros produktus, išryškino ir tam tikrus vartotojų elgsenos atskirose valstybėse narėse skirtumus. Žuvims tampant vis populiaresniu patiekalu ir ant lietuvių stalo, reikia siekti, kad mūsų šalies vartotojai už priimtiną kainą galėtų dažniau mėgautis aukštos kokybės ir įvairesniais vietinės kilmės žuvų produktais.

Eurobarometras — tai 1973 metais įkurta Europos Komisijos tarnyba, tirianti ir analizuojanti viešosios nuomonės tendencijas visose valstybėse narėse bei šalyse kandidatėse. Žinodama plačiosios visuomenės požiūrį, EK gali geriau rengti teisės aktų pasiūlymus, priimti sprendimus ir vertinti savo darbą.

205
Tegai:
žuvų patiekalai, žuvis, apklausa, Eurobarometras, Europos Sąjunga (ES), Lietuva
Dar šia tema
Didelis gaisras Radviliškyje paveikė Pakruojo žuvis
Sumedžiotas žuvis primins įspūdinga bauda
Iki sausio vidurio draudžiama žvejoti vėgėles
Klaipėdos uostas

Klaipėdos uoste išsiliejo naftos produktai

(atnaujinta 14:35 2020.08.09)
Dėmė buvo aptikta ankstyvą sekmadienio rytą. Šiuo metu Uosto direkcija ėmėsi visų priemonių jai likviduoti

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Klaipėdos uoste buvo pastebėta naftos produktų dėmė, praneša Uosto direkcijos spaudos tarnyba.

Vieta buvo aptikta žiemos įlankoje sekmadienį apie 06:00.

Uosto direkcijos dispečeriai informavo atsakingas institucijas apie įvykį ir į išsiliejimo vietą išsiuntė laivą "Zunda", skirtą teršalams surinkti.

Be to, buvo įtraukti narai ir naftos surinkimo laivas iš Uosto direkcijos "Naras". Išsiliejus, uoste buvo pastatytos 350 metrų ilgio užtvaros, kurios kaupia teršalus, lokalizuodamos plitimą.

Tiriama teršalų kilmė ir galimas išplitimas.

Tegai:
nafta, Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Radviliškyje ir Klaipėdoje pro langą ir balkoną iškrito du mažamečiai vaikai
Sinoptikai gyventojams žada 30 laipsnių šilumą
Koronaviruso testas

LMSU profesorius: tikėtina, kad bus matomas nuosaikus COVID-19 atvejų augimas

(atnaujinta 11:33 2020.08.09)
Jo teigimu, koronaviruso atvejų nesumažėjo ir nebuvo žymaus šuolio, kokį buvo galima pamatyti kovo pabaigoje

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Liepos 30 dieną LMSU profesorius Mindaugas Stankūnas rašė, apie COVID-19 situaciją Lietuvoje ir galimus artimos perspektyvos scenarijus teigdamas, kad atvejai aktyviai mažės. Apie tai jis rašė savo Facebook paskyroje.

"Labiausiai tikėtina, kad artimiausiu metu mes matysime nuosaikų COVID-19 atvejų augimą. Galime spėti, kad sekančios savaitės pabaigoje (jei išliks dabartinės tendencijos ir nebus naujų protrūkių bei būsime išlaikę "Jūros šventės" egzaminą) mes galime turėti +/- 420 aktyvių COVID-19 atvejų. Jei mano spėjimai pasitvirtintų, sakyčiau, kad įvertinus visas aplinkybes, tai būtų neblogas rezultatas Lietuvai", —  teigė jis.

Profesorius teigė, kad jo spėjimai pasitvirtino tik iš dalies. Jo teigimu, atvejų nesumažėjo ir nebuvo žymaus šuolio, kokį buvo galima pamatyti kovo pabaigoje. Tuo pačių jis pažymėjo, kad šios dienos duomenimis, Lietuvoje COVID-19 serga 469 asmenys, o tai daugiau nei buvo spėta (apie 420 atvejų).

"Dar prieš tris savaites pradėjau kalbėti apie Lietuvoje besiformuojantį "antrąjį pikiuką", kuris atrodo nusprendė užaugti ir gana greitai. Nuo praeitos savaitės pabaigos stebime gerokai intensyvesnį atvejų augimą, kur atrodo lyg virusas būtų "įjungęs aukštesnę pavarą".

Jo teigimu, šalyje beveik pasiektas didžiausias koronaviruso atvejų skaičius ir priminė, kad pirmąjį piką su 1048 atvejais Lietuva buvo pasiekusi 2020 balandžio 20 dieną ir pridūrė, jog paskutinis panašus vienos dienos atvejų skaičius (35 atvejai) buvo nustatyti 10 dieną.

Patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms — 2231, Sergančių žmonių skaičius — 469.

2885 žmonių yra izoliacijoje. Nuo birželio 1 dienos nustatyta 123 įvežtinių atvejų.

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik /
Koronavirusas — mitai ir tiesa
Tegai:
Lietuva, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkai sužinojo apie galingą imuninį atsaką į koronavirusą
Profesorius pareiškė, kad Lietuvą jau pasiekė antrasis COVID-19 pikas
JAV valstybės departamento pastatas, archyvinė nuotrauka

Kaip JAV atskleidė Rusijos "propagandos ir dezinformacijos ekosistemos" paslaptis

(atnaujinta 13:56 2020.08.09)
Amerikiečiai atskleidė Rusijos taktiką vykdyti pasaulinę dezinformacijos kampaniją. Iš tiesų atskleidimas yra Valstybės departamento bandymas dezinformuoti Amerikos gyventojus ir tuo pačiu išpešti iš vyriausybės daugiau pinigų

Staigmena staigmenoje

Neseniai Visuotinio įsitraukimo centras prie JAV valstybės departamento paskelbė pranešimą "Rusijos propagandos ir dezinformacijos ekosistemos pagrindai" Šio darbo autoriai laikė savo tikslu "atskleisti Rusijos taktiką, kad mūsų partneriai, sąjungininkų vyriausybės, pilietinės visuomenės organizacijos, mokslininkai, spauda ir viso pasaulio visuomenė galėtų atlikti tolimesnę analizę ir sustiprinti kolektyvinį atsaką į dezinformaciją ir propagandą".

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo solidu — 75 puslapiai teksto, 313 nuorodų, grafikos ir lentelės. Aš sąžiningai sugaišau laiką, kad perskaityčiau šį tyrimą.

Ir jis iš tiesų turintis proveržį. Pavyzdžiui, pasakojama, kad Rusijos valdžia bando pasitelkti žiniasklaidą, kad pareikštų savo požiūrį (!) — žinoma, tai genialus Kremliaus išradimas, kitos šalys turėtų pasimokyti iš to.

Dar vienas "atradimas" yra tas, kad Rusijos valstybinės žiniasklaidos skelbiama informacija (pavyzdžiui, tos pačios  "Zvezda") pasigaunama daugybės kitų leidinių ir toliau platinama tinkle. Autoriai, matyt, dar tik pradeda atrasti interneto ir dabartinės informacijos perdavimo terpės ypatybes (per kurias būtina ne reflektuoti ir tikrinti jos patikimumą, bet greitai perpasidalinti naujienomis ir įgyti peržiūrų).

Ataskaitoje pateikti svarbiausių Rusijos žiniasklaidos ir jų savininkų aprašymai taip pat turi kolosalią vertę bet kuriam analitikui — galų gale, dėl tam tikrų priežasčių paaiškėja, kad provalstybiniams kanalams, leidiniams ir interneto svetainėms vadovauja žmonės, besivadovaujantys provalstybine ideologija. Tik pamanyk!

Be to, nustebau sužinojęs, kad angliškuose "Rusijos propagandos ekosistemos" elementuose skelbiami užsienio autoriai, kurie dalijasi Rusijos pažiūrą apie Vakarų užsienio politikos strategijos trūkumus. Tai tiesiog nuostabu!

Na ir, pagaliau, pagrindinę vertę tyrėjams suteikia centrinė visos ataskaitos idėja: bet koks Maskvos požiūris į pasaulio problemas, bet kokia šio požiūrio publikacija yra nėra žodžio laisvės pasireiškimas, o klastingas Rusijos propagandos ir melo pavyzdys, apniaukiantys dievobaimingų vakariečių sąmonę.

Galima, žinoma, būtų pasakyti, kad vien ši mintis nuvertina mokslinę pranešimo vertę — vis dėlto ji tiesiog neturi šios vertės.

Iš esmės šie 75 puslapiai — minčių srautas ir banalumų išvardijimas. Kurių tikslas yra ne atskleisti, o iš esmės sustiprinti valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjaus prašymą dvigubai padidinti Visuotinio įsitraukimo centro finansavimą. Kaip tik kovai su Rusijos ir kitų šalių dezinformacija.

Piniguose laimė

Nenuostabu, kad Rusijos politikų ir ekspertų reakcija į šią ataskaitą buvo kažkas tarp pasityčiojimo ir paniekos. Joje  pateikti argumentai nebuvo vertinami rimtai, pavadino eiline rusofobine rašliava. Tačiau tuo tarpu pripažinta, kad ataskaitos autoriai turėjo gana pagrįstą pagrindą ją publikuoti.

"Nauja antirusiškų sapaliojimų porcija, pateikta valstybinio departamento rusofobų pranešime, aiškiai demonstruoja panišką amerikietiškų politikų baimę prieš alternatyvų požiūrį į tai, kas vyksta šalies viduje ir pasaulyje", — sako, pavyzdžiui, Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto narys Sergejus Železniakas. RT ir Sputnik turi mažiau pinigų nei didžiausios Vakarų žiniasklaidos — tačiau jos turi tą patį alternatyvų požiūrį.

Kai kuriems vis dar gali atrodyti, kad Vakaruose egzistuoja žodžio laisvė, tačiau taip nėra. Dėl daugelių klausimų (pirmiausia ideologinio pobūdžio) Amerikos žiniasklaida primena sovietinius laikraščius — jie transliuoja vieningą, politiškai korektišką požiūrį.

Ir šis požiūris - į juodaodžių ir kairiųjų rengiamus pogromus JAV, apie Amerikos istorinio paveldo sunaikinimo teisingumą, apie nekaltumo prezumpcijos panieką (prisimink daugybės garsių žmonių persekiojimus dėl kaltinimų priekabiavimu), taip pat apie Rusijos demonizavimą — pradeda blaškyti Vakarų skaitytojus. Jie ieško alternatyvaus požiūrio — ir randa jį rusiškoje anglų kalbos žiniasklaidoje.

Ir tai jau yra rimta problema JAV, nes pasaulinės informacinės sferos kontrolė yra Amerikos dominavimo pagrindas. Štai kodėl, kaip pažymėta Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, "Vašingtonas kritikuoja bet kokius informacijos šaltinius, skleidžiančius jiems alternatyvius požiūrius, bando užtildyti bet kokį balsą, prieštaraujantį Amerikos požiūriams ir nuostatoms". Ir kai kritika nepadeda, įvedamos sankcijas ir (kaip Kinijos "TikTok" atveju) bandoma jas perimti per reiderių technologijas.

Toks persekiojimas iš tikrųjų silpnina JAV geopolitinę galią. Pavyzdžiui, apie Rusijos naudojimą Kinijos nulaikyme, taip pat sprendžiant kitas globalias problemas. Vis daugiau Amerikos ekspertų ragina Vašingtoną laikytis pragmatiškesnio požiūrio į dialogą su Maskva. To pavyzdys — atviras 103 garsių Amerikos ekspertų, įskaitant buvusius diplomatus ir politikus, laiškas, paskelbtas "Politiko".

"Tačiau tokiais už vandenyno oponentų dokumentais, kaip Visuotinio įsitraukimo centro ataskaita, galima pasiekti tik vieną tikslą — įkalti galutinį pleištą Rusijos ir Amerikos dialoge globaliais klausimais ir atmesti galimybę per ateinančius metus įveikti mūsų šalių nepasitikėjimo krize", — sako Železniakas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
dezinformacija, propaganda, Rusija, JAV