Teisėjo plaktukas. Archyvinė nuotrauka

Teismas pripažino buvusį omonininką Vladimirą Razvodovą kaltu

58
(atnaujinta 16:25 2017.01.24)
Razvodovui dėl karo nusikaltimų skirta 12 metų laisvės atėmimo pataisos namuose, o Makutynovičiaus byla buvo nutraukta dėl jo mirties.

VILNIUS, saus 24 — Sputnik. Šiandien Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą dėl nuosprendžio buvusiems TSRS OMON vadams Vladimirui Razvodovui ir Boleslavui Makutynovičiui 1991 metų įvykių prie Televizijos bokšto Vilniuje byloje.

Michailas Gorbačiovas. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Песня

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį buvusį omonininką Vladimirą Razvodovą pripažino kaltu dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimo žmoniškumui. Jam skirta 12 laisvės atėmimo pataisos namuose.

Teismas konstatavo, kad Razvodovas padarė sunkius tyčinius nusikaltimus, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimai padaryti su bendrininkų grupe visuotinai pavojingu būdu, naudojant šaunamuosius ginklus.

Teismas skyrė tokią bausmę, kokios prašė prokuratūra. Taip pat patenkinti nukentėjusiųjų ieškiniai — nuteistasis turės atlyginti daugiau kaip 14 tūkstančių eurų turtinės ir neturtinės žalos.

Makutynovičius yra miręs, jis mirė 2015 metų rudenį, jo byla nutraukta. Lietuva Rusijos Interpolo nacionaliniam biurui siuntė užklausas, taip pat kitoms Rusijos institucijoms, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Teismas liudytoja apklausė išteisintojo seserį, kuri gyvena Lietuvoje. Ji teigė, kad buvo gavusi pranešimą iš brolio giminaičių, kad jis mirė.

2015 metų birželį Lietuvos generalinė prokuratūra kreipėsi į apeliacinį teismą, prašydama apskųsti Vilniaus apygardos teismo išteisinamąjį verdiktą Makutynovičiaus ir Razvodovo atžvilgiu. Prokurorai prašė teismą abu buvusius OMON vadus pripažinti kaltais ir kiekvienam paskirti bausmę, numatančią laisvės atėmimą dvylikai metų.

Buvę omonininkai buvo nuteisti už akių.

Sovietų Vidaus kariuomenės Vilniaus Ypatingos paskirties milicijos būrio vadai Makutynovičius bei Razvodovas kaltinami dėl veiksmų prieš Lietuvą 1991-ųjų pirmąjį pusmetį.

Sovietų Vidaus kariuomenės Vilniaus Ypatingos paskirties milicijos būrio vadams inkriminuojami 1991 metų nusikaltimai anksčiau buvo perkvalifikuoti į karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

2015 metų birželį Vilniaus apygardos teismas pateisino abu kaltinamuosius visais punktais. Prokuratūra nesutiko su šitu išteisinimu ir pateikė skundą.

Lietuvos Auksčiausiasis teismas 1990 metų kovo 11 paskelbė apie respublikos nepriklausomybę, bet TSRS valdžia nusprendė, kad šis sprendimas prieštarauja Konstitucijai. 1991 metų sausį Lietuvoje prasidėjo nesankcionuotos protesto akcijos ir į respubliką buvo įvesti specialiųjų padalinių kariai, kurie užėmė strateginius objektus. Sausio 13-osios naktį Sovietų šarvuočių kolona važiavo Vilniaus centro link.

1991 metų sausio 13-osios naktį TSRS daliniams puolant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą žuvo 14 žmonių. Liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni Lietuvos policijos ir muitinės pareigūnai.

Specialiųjų tarnybų pareigūnai teigė, kad susirėmimai tapo stambaus masto provokacijos rezultatu, o visus žuvusius  nušovė snaiperiai.

58
Tegai:
nuosprendis, Sausio 13-osios įvykiai, Lietuvos apeliacinis teismas, OMON, Boleslavas Makutynovičius, Vladimiras Razvodovas, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla (90)
Dar šia tema
Gorbačiovas oficialiai pakviestas į Sausio 13-osios bylą
Prasideda nukentėjusiųjų apklausa Sausio 13-osios byloje
Televizoriaus ekranas

Lietuvos televizijos programose ir toliau mažėja rusiškos produkcijos

(atnaujinta 14:33 2020.10.01)
Tyrimo metu nustatyta, kad, palyginti su 2019-aisiais, šiemet rusiškos produkcijos kiekis nacionalinėse televizijos programose dar labiau sumažėjo

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Lietuvos radijo ir televizijos komisija atliko kasmetinį tyrimą, kad nustatytų, kiek ir kokios kilmės programų transliuoja televizijos Lietuvoje, rašoma komisijos pranešime.

Komentuodamas tyrimo išvadas Komisijos pirmininkas Mantas Martišius pastebėjo, kad rusiškos produkcijos kiekis mūsų šalyje matomose televizijos programose nuosekliai mažėja, o daugumoje rodytų televizijų programų Europos kūrinių proporcija yra didesnė nei 50 proc. televizijos produkcijos kiekio.

"Džiugu, kad europietiški kūriniai vis ryškiau randa kelią į visų lietuviškų televizijų programas, taip stiprindami ir puoselėdami bendrijos pamatines vertybes bei skatindami platesnį Europoje sukurtų produktų pažinimą", — sakė Martišius.

Tyrimo metu nustatyta, kad, palyginti su 2019-aisiais, šiemet rusiškos produkcijos kiekis nacionalinėse televizijos programose dar labiau sumažėjo.

"Viliuosi, kad pozityviosios tendencijos vis drąsiau skiepysis į lietuviškų televizijų programas, kartu leisdamos geriau pažinti savo artimus ir tolimus bendrosios erdvės kaimynus", — pridūrė Martišius.

Anksčiau konservatoriai inicijavo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis nustatyta, kad televizijos programos ir radijo transliacijos ne oficialiomis ES kalbomis negali užimti daugiau nei 10 % eterio laiko.

Lietuva reguliariai bando riboti Rusijos televizijos kanalų transliavimą. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) ketino apriboti televizijos "Rossija 24" transliaciją dėl Rusijos Valstybės Dūmos deputato Vladimiro Žirinovskio pareiškimų. Visos Rusijos valstybinės televizijos ir radijo transliavimo bendrovės Tarptautinių santykių direktorato vadovas Piotras Fedorovas pabrėžė, kad tokie Vilniaus veiksmai nėra pagrįsti.

LRTK taip pat metams sustabdė Rusijos "RTR-Planeta" televizijos kanalo transliaciją. 

Šiemet šalyje taip pat buvo uždrausta transliuoti penkis RT kanalus. Lietuva savo sprendimą pagrindė tuo, kad jie priklauso MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui, kuriam taikomos ES sankcijos. Tačiau "RT" vyriausioji redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos, o bendrovės MIA "Rossija segodnia" ir "RT" yra atskiri juridiniai asmenys.

Rusija ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos valdžios veiksmai yra ir neleistini.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad Baltijos šalių valdžios iniciatyvos pirmiausia palies rusakalbę auditoriją, jos "neapsaugotus sluoksnius". Ji priminė, kad specializuotos tarptautinės organizacijos ne kartą smerkė tokių draudimų ir apribojimų taktiką ir ragino žiniasklaidos pliuralizmą bei visuomenės prieigos prie įvairių informacijos šaltinių užtikrinimą.

Tegai:
tyrimas, televizija
Dar šia tema
Lietuvoje mažėja rusiškų televizijos laidų apimtys
Moteris parduotuvėje, archyvinė nuotrauka

Parduotuvių tyrimas parodė, kaip pasikeitė pigiausių maisto produktų krepšelis

(atnaujinta 14:06 2020.10.01)
Rugsėjo mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis buvo 0,19 euro brangesnis nei pernai

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse krenta 5 mėnesį iš eilės ir, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, sumažėjo -1,33 eurų (-2,3 proc.), rodo rugsėjo Pricer.lt kainų analizė.

Tuo tarpu pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis buvo tik 0,19 euro brangesnis nei praeitų metų rugsėjo mėnesį.

"Maximos" tinklo krepšelis — pigiausias: jis atpigo 0,62 euro. "LIDL" užima antrąją vietą, "Norfa" — trečiąją. Toliau — "RIMI", "IKI" ir "E-RIMI".

Populiarių ir gerai žinomų Pricer.lt produktų vidutinio krepšelio kainų rugsėjo mėnesio analizė rodo, kad, palyginti su 2020 rugpjūčio mėnesiu, kainos krenta -1,74 euro (4,3 proc.). 2020 rugsėjo mėnesio žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina buvo -0,58 euro mažesnė už 2019 rugpjūčio mėnesio krepšelį.

Žinomų prekių ženklų krepšelio kainų reitinge pigiausiu tapo IKI, krepšelio kainą sumažinusi -4,17 euro. "Barbora" — antrojoje vietoje, "Rimi" — trečiojoje, "Maxima" užima ketvirtąją vietą, penktojoje vietoje palikdama "e-Rimi".

"Rugsėjis — mėnuo, kai mažmeninėje maisto prekyboje jaučiamas štilis. Vartotojas, išleidęs pinigus atostogoms, vaikų paruošimui mokyklai, daro pauzę ir pradeda elgtis atsakingiau. O čia dar COVID19 "antroji banga", skatinanti pavasarį stebėtą elgesį — lankytis parduotuvėse rečiau ir pirkti daugiau — viskas veda prie to, kad pirkėjas renkasi tas parduotuves, kurios geriau sprendžia jo poreikius ir atsisako apsilankymų antro pasirinkimo parduotuvėse", — rašo analizės autoriai.

Taip pat tyrimo autoriai pažymi, kad kaip patikimiausią būdą pritraukti pirkėjus mažmeninės prekybos tinklai mato kainų mažinimą.

Kaip rodo anksčiau atlikta Lietuvos banko apklausa, namų ūkiai patyrė negatyvių pasekmių dėl COVID-19 ir vartojimo klausimu bus atsargesni. 

Daugiau nei pusė (52 %) apklaustų namų ūkių teigė pajutę dėl COVID-19 įvesto karantino pasekmes, beveik trečdalis (29 %) respondentų nurodė dėl to patyrę pajamų sumažėjimą. 

Pastaroji priežastis buvo įvardijama dažniausiai — ją nurodė daugiau nei pusė (62 %) karantino poveikį jautusių namų ūkių. Kiek rečiau nurodytas išlaidų sumažėjimas (29 %) ar jų padidėjimas (24 %), darbdavio paskelbta prastova (15 %).

Tegai:
tyrimas
Dar šia tema
Ekonomistas papasakojo apie sėkmingą koronaviruso krizės įveikimą  
Vienam iš "Lietuvos geležinkelių" konduktorių nustatytas koronavirusas
Klaipėdoje dėl COVID-19 bus tikrinamos kavinės, parduotuvės ir pramogų vietos
Duobė vietoj parduotuvės: Estija liko be didžiausio prekybos centro
Edita Rudelienė

VTEK informavo, kad šiurkštų pažeidimą Rudelienei gali tekti sumokėti baudą

(atnaujinta 14:38 2020.10.01)
Šiurkštus Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo pažeidimas konstatuojamas tuomet, kai jo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Netinkamai derinusiai viešuosius ir privačiuosius interesus Trakų rajono savivaldybės merei Editai Rudelienei gali tekti sumokėti iki 1600 eurų siekiančią baudą, rašo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

VTEK nustatė, kad, nepraėjus metams po paskutinį kartą valstybės politikei konstatuoto pažeidimo, ji vėl pateko į interesų konfliktą. Tokiu elgesiu Rudelienė šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo reikalavimus (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Taip pat nustatyta, kad merė pakartotinai sprendė su savo bendraturčiu susijusius klausimus.

"Šių metų sausį Rudelienė pasirašė atsakymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašiusiai suteikti informacijos apie šį asmenį, kaip pretenduojantį vadovauti vienai Vilniaus gimnazijai. Anksčiau merės bendraturtis ėjo vienos Trakų rajono gimnazijos direktoriaus pareigas, todėl prašyta charakterizuoti jį kaip vadovą", — rašoma pranešime.

Politikės šeima ir minėtas asmuo lygiomis dalimis valdo du žemės sklypus. Pagal Civilinį kodeksą, buvimas bendraturčiais — tai civilinis teisinis santykis, dėl kurio kyla tam tikros teisės ir pareigos. Todėl nepasibaigusiais turtiniais santykiais tiesiogiai su Rudeliene susijęs asmuo laikytinas tokiu, kuris merei kelia interesų konfliktą.

Valstybės politikams ir kitiems deklaruojantiems asmenims draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu jos susijusios su jų privačiais interesais.

Esant tokiam atvejui asmuo privalo nusišalinti ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant minėtąsias tarnybines pareigas. Todėl merė turėjo nusišalinti, bet to nepadarė.

Klausimus dėl interesų konfliktą keliančio bendraturčio Rudelienė sprendė ne pirmą kartą. Praėjusių metų spalio pradžioje VTEK nustatė, kad jo vadovavimo vienai Trakų rajono gimnazijai metu merė pasirašydavo jo darbo sutarties pakeitimus, sprendė klausimus dėl jo atostogų, algos koeficiento ir kita. Tuomet ji taip pat nenusišalino.

Priminta, kad šiurkštus Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo pažeidimas konstatuojamas tuomet, kai jo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą.

Toks pažeidimas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą užtraukia baudą nuo 600 iki 1600 eurų. Surašytą administracinio nusižengimo protokolą VTEK pateiks nagrinėti teismui, kuris spręs, kokio dydžio baudą skirti merei.

Tyrimą VTEK atliko suabejojusi Trakų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimu. Pastaroji buvo nusprendusi, kad merė minėtoje situacijoje į interesų konfliktą nepateko.

Tegai:
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), merai, Trakų rajonas
Dar šia tema
Vilniuje įrengs vaizdo kameras, skirtas nustatyti atliekų tvarkymo pažeidėjus
Neteisėta medžioklė medžiotojams kainavo beveik 4000 eurų ir visureigį
Lietuvoje startavo akcija "Garažiukas": tikrinami automobilius remontuojantys asmenys