Sputnik logotipas. Archyvinė nuotrauka

Baltic News Service nutraukė sutartį su Sputnik dėl alternatyvaus požiūrio

242
(atnaujinta 12:00 2017.01.26)

MASKVA, sausio 26, Sputnik spaudos tarnyba, — Informacinė agentūra ir radijas Sputnik Lietuva iš naujienų agentūros BNS (Baltic News Service) vadovo Tomo Balžeko gavo oficialų laišką, kuriame pranešama apie naujienų srauto pardavimo Sputnik sutarties nutraukimą. Oficialiame laiške rašoma, kad "BNS vienašališkai, nepasibaigus terminui nutraukia BNS naujienų srauto pardavimo sutartį". Remiantis gautu laišku, informacinių paslaugų teikimas Sputnik Lietuva bus nutrauktas 2017 metų vasario 1 dieną.

Anksčiau portale lzinios.lt pasirodė BNS direktoriaus pavaduotojo Vaidoto Benišiaus komentaras, kuriame sakoma: "BNS naujienų srauto pardavimo sutartį pasirašė iki Sputnik lietuviškos versijos atsiradimo. Atsiradus interneto svetainei lietuvių kalba, pastebėjome, kad nors BNS medžiaga neiškraipoma, šalia skelbiami netikslūs ir propagandiniai pranešimai. Atsižvelgdami į turinį ir savininkus nusprendėme artimiausiu metu sutartį su Sputnik nutraukti. BNS biuras Lietuvoje ateityje neketina turėti jokių ryšių su Sputnik".

Informacinės agentūros ir radijo Sputnik spaudos tarnyba pareiškė, kad "bendradarbiavimo nutraukimas tapo staigmena, Sputnik Lietuva visus įsipareigojimus vykdė tinkamai ir laiku. BNS veiksmų teisėtumą Sputnik teisininkai ketina patikslinti teisme, kol kas sutarties nutraukimas, atrodo, politiškai motyvuotas".

BNS sprendimas atsirado po Sputnik Lietuva išplatinto laidos "Vesti nedeli" vedėjo ir agentūros "Rossija segodnia" generalinio direktoriaus Dmitrijaus Kiseliovo interviu, kuriame jis pareiškė, kad "Vakarų Europos, Europos Sąjungos žodžio laisvės diapozonas daug siauresnis nei Rusijoje. Jis apribotas politiniu korektiškumu ir atvira rusofobija…". Šie žodžiai, akivaizdu, tapo Vilniaus reakcijos priežastimi.

Teisėta Sputnik veikla buvo daug kartų apribojama Baltijos šalių vietos valdžios institucijų. Estijos gynybos ministerija spalio 6 dieną atsisakė suteikti Sputnik Estija akreditaciją į spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorka ir kiti valdžios atstovai. 2016 metų pavasarį Sputnik Latvija buvo užblokuotas domenų zonoje.lv. Pasak oficialaus kovo 29 dienos domenų registratoriaus laiško, kuris rėmėsi Latvijos URM užklausa, "domenų vardo sputniknews.lv registracija pažeidžia ES Tarybos Nutarimo sąlygas apie apribojimo priemones dėl grėsmės Ukrainos teritorijos vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei".

Sputnik (sputniknews.com) — naujienų agentūra ir radijas su įvairialypėmis redakcijomis dešimtyse pasaulio šalių. Sputnik apima tinklalapius, analoginę ir skaitmeninę radijo transliaciją, mobiliąsias programėles ir socialinių tinklų paskyras. Sputnik visą parą transliuoja naujienas anglų, arabų, ispanų ir kinų kalbomis.

242
Tegai:
BNS, Sputnik, Vaidotas Benišius, Tomas Balžekas
Vilniaus oro uostas

Sostinės oro uoste VSAT pareigūnai sulaikė teisingumo vengusį vilnietį

(atnaujinta 12:09 2020.06.05)
Pasieniečių duomenimis, pažeidėjo paiešką Vilniaus policija buvo paskelbusi praėjusių metų gruodį

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Sostinės oro uoste oro uoste VSAT pareigūnai sulaikė iš Austrijos atvykusį ir teisingumo vengusį Lietuvos pilietį, apie tai pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Ketvirtadienį Vilniaus oro uoste dirbę pasieniečiai patikrino iš Austrijos per Taliną atskridusio 33 metų sostinės gyventojo dokumentus. Paaiškėjo, kad jis yra nuteistas arešto bausme ir vengia ją atlikti. Vilniaus policija vyro paiešką buvo paskelbusi praėjusių metų gruodį.

Apie ieškomojo sulaikymą pasieniečiai pranešė policijai, atlikus visus formalumus pažeidėjas perduotas į Vilniaus oro uostą atvykusiems policijos pareigūnams.

Tegai:
policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), oro uostas, Vilnius
Dar šia tema
Pasieniečiai sulaikė du rusus, įplaukusius į Lietuvą su gumine valtimi
Ukrainietė mėgino atvykti į Lietuvą su padirbtu vairuotojo pažymėjimu
URC neblaivų prieglobsčio prašytoją VSAT pareigūnai tramdė antrankiais ir elektros šoku
Kalėjimas, archyvinė nuotrauka

Teisingumo ministerija papasakojo apie naują nuteistųjų resocializacijos sistemą

(atnaujinta 11:53 2020.06.05)
Lietuvoje net 62 procentai į laisvę išėjusių asmenų vėl padaro nusikaltimus ir grįžta į pataisos įstaigas

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Seimas priėmė Bausmių vykdymo įstatymų paketą, skirtą skatinti nuteistuosius dirbti ir prisidėti prie jų išlaikymo pataisos įstaigoje. Apie tai praneša Teisingumo ministerija.

"Nauja nuteistųjų resocializacijos sistema, sukurta pagal geriausią užsienio valstybių praktiką, skatins įkalinimo įstaigose kalinčius nuteistuosius dirbti, įgyti profesiją, išėjus į laisvę padės geriau adaptuotis visuomenėje. Nuteistųjų elgesio teigiami pokyčiai didins mūsų visų saugumą", — sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Šiuo metu nuteistieji, kurie savo asmeninėse sąskaitose neturi lėšų, kas mėnesį gauna pinigines pašalpas. Pataisose numatyta, kad tokias išmokas gaus tik tie, kurie įkalinimo įstaigoje dirbo numatytą valandų skaičių. Atsisakiusieji dirbti negaus lengvatų — nebus išleidžiami už įkalinimo įstaigos ribų, gaus mažiau pasimatymų su artimaisiais, negalės apsipirkti pataisos namuose esančioje parduotuvėje ir kt.

Gerai besielgiantys nuteistieji turės galimybę lengviau įsidarbinti už įkalinimo įstaigos ribų, visi bus drausti socialiniu draudimu. Jie galės užsidirbti lėšų pragyvenimui laisvėje, greičiau atlyginti padarytą žalą nukentėjusiesiems ir prisidėti prie valstybės išlaidų jų išlaikymui pataisos įstaigose. 

Tikimasi, kad šie nuteistieji, išėję į laisvę, lengviau susiras darbą, bus labiau motyvuoti rinktis kitą gyvenimo kelią.  

Ši sistema sudaro sąlygas kurti dviejų pakopų — lengvo ir griežto režimų sistemą, motyvuojančią nuteistuosius dirbti, dalyvauti socialinėse programose, keisti gyvenimo būdą.  

Lengvo režimo grupėje esantys nuteistieji įgis daugiau lengvatų, galės palaikyti glaudesnius ryšius su artimaisiais, pagerinti savo buitį. Pavyzdžiui, turės teisę dažniau pasimatyti su artimaisiais, neribotai jiems skambinti, apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje už didesnę sumą.

"Bus kuriama labai aiški ir tik nuo paties nuteistojo asmeninių pastangų priklausanti jo teisinės padėties švelninimo sistema, — pažymi ministras Jankevičius. — Žmogus daugiau lengvatų įgis tik tada, kai akivaizdžiai mažės nusikalstamo elgesio rizika, neturės nuobaudų, dirbs pasiūlytą darbą".

Tokia praktika, kai gerai besielgiantys ir resocializacijos programose dalyvaujantys nuteistieji gauna lengvatų, pasiteisino užsienio valstybėse, nes atlikę bausmę jie retai vėl nusikalsta. Lietuva pagal šį rodiklį yra pirmojoje vietoje tarp Europos Sąjungos šalių — net 62 procentai į laisvę išėjusiųjų vėl padaro nusikaltimus ir grįžta į pataisos įstaigas.

Dar šia tema
Lietuva pasirengusi bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu dėl CŽV kalėjimo
Palangoje šeši žmonės karantino metu surengė vakarėlį