Lietuvos karinių jūrų pajėgų gelbėjimo centras, archyvinė nuotrauka

Gelbėjomo operacija Baltijos jūroje baigta: žvejo surasti nepavyko

66
(atnaujinta 08:01 2017.02.06)
Karinių jūrų pajėgų gelbėtojai tris kartus viršydami tokiomis oro ir vandens temperatūrų sąlygomis paieškos operacijoms skiriam1 laiką, baigė žmogaus paieškas.

VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. Baigta Baltijos jūroje dingusio žvejo paieškos operacija, pranešė Krašto apsaugos spaudos tarnyba.

Vasario 5 dieną, 17:00 valandą Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, įvertinęs realias galimybes išgyventi šaltame Baltijos jūros vandenyje, baigė apie 18 valandų trukusią vieno iš dviejų dingusių žvejų paieškos operaciją. Nuo vidurnakčio vykdytos operacijos metu, šį rytą, apie 8:00 valandą gelbėtojai aptiko apvirtusį katerį ir vieną iš dviejų dingusių asmenų. Sušalęs vyras buvo nuskraidintas į Klaipėdos Universitetinę ligoninę medicinos apžiūrai, jo būklė yra stabili.

"Remdamiesi tarptautine jūrų paieškos ir gelbėjimo praktika bei žmogaus galimybėmis išgyventi tokiame šaltame vandenyje, esame priversti konstatuoti, kad padarėme viską, ką galėjome, ieškodami vieno iš dviejų dingusių katerio įgulos narių. Skaudu pripažinti, bet tokiomis sąlygomis, kokios dabar yra Baltijos jūroje, taip ilgai išgyventi neįmanoma", — sakė paieškos operacijai vadovavęs Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininkas komandoras Eugenijus Valikovas.

Šiuo metu Baltijos jūros temperatūra siekia 0 — +2 laipsnius, žmogus tokiomis sąlygomis be specialių priemonių gali išgyventi iki 1 valandos, o mūvint specialius, šilumą sulaikančius kombinezonus — iki 6 valandų.

Pasak Valikovo, ieškodami dingusio žvejo gelbėtojai tris kartus viršijo tokiomis oro ir vandens temperatūrų sąlygomis skiriamą paieškos operacijų laiką, taip pat kelis kartus nuodugniai patikrino paieškos rajoną.

Pirmas pranešimas apie žvejų dingimą gautas vasario 4 dieną, 22:50 valandą, tačiau paieškos operacijai vadovavęs Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras atskaitos momentu laikė vasario 5 dienos, 8:20 valandą, kada buvo išgelbėtas vienas iš dviejų katerio įgulos narių.

Nuo pat vidurnakčio vykdytai paieškos ir gelbėjimo operacijai buvo sutelkti visi reikalingi pajėgumai — dingusio katerio ir dviejų asmenų ieškojo Karinių oro pajėgų sraigtasparnio AS365N3+ "Dauphin" ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnio "Eurocopter" bei Karinių jūrų pajėgų laivų N42 "Jotvingis" ir "Šakiai" įgulos.

Centro atstovai, vykdydami paieškos ir gelbėjimo operaciją, nuolat bendravo su artimaisiais. Apie operacijos pabaigą juos asmeniškai informavo Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininkas. 

Per 2016 metus Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras užfiksavo 66 įvykius. Buvo vykdomos 26 paieškos ir gelbėjimo operacijos, kurių metu išgelbėti 136 asmenys, 2 žmonės žuvo.

66
Tegai:
žvejai, gelbėjimas, Lietuva
Dar šia tema
Du rusai žuvo nelaimingos žvejybos metu
Žvejai, ant ledo laikykitės saugumo reikalavimų
Nelegaliai palaidotos asbesto turinčios atliekos Vilniuje

Vilniuje aptikta 10 tūkst. tonų asbesto statybinių atliekų

(atnaujinta 17:23 2021.05.11)
Aplinkosaugininkų vertinimu, netoliese Vilniaus oro uosto neteisėtai iki 6 metrų gylyje gali būti palaidota apie 10 tūkst. tonų asbesto turinčios senų stogų dangos

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Vilniaus miesto pakraštyje aptikta 10 tūkst. tonų užkastų asbesto statybinių atliekų. Aplinkos apsaugos ministerija ketina kreiptis į prokuratūrą kaltininkams surasti, praneša spaudos tarnyba. 

Be leidimo pašalintas šiferio atliekas atkasė industrinį parką plėtojanti UAB "Liepgerta". 

Aplinkos apsaugos departamento vertinimu, netoliese oro uosto neteisėtai iki 6 metrų gylyje gali būti palaidota apie 10 tūkst. tonų asbesto turinčios senų stogų dangos. Palyginimui, Vilniaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyne per metus leidžiama pašalinti ne daugiau kaip 2,5 tūkst. tonų asbesto turinčių atliekų. 

Toks aplinkoje pašalintų pavojingų atliekų kiekis sukuria apie 30 mln. eurų žalą aplinkai. 

Teritorijoje antradienį apsilankęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas pranešė, kad nelegalaus sąvartyno problemą Aplinkos ministerija spręs keliais lygiais. 

"Pirma išsiaiškinsime su Vilniaus miestu, kaip tokia padėtis nemokamai suteiktame sklype apskritai galėjo susidaryti. Antra, Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centro prašysime lengvatinio tarifo šioms asbesto atliekoms civilizuotai pašalinti sąvartyne. Ir trečia, rengsime ieškinį prokuratūrai", – sakė Gentvilas.

Министр окружающей среды Симонас Гентвилас Вильнюс
Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas

Sostinėje atradus kenksmingas medžiagas, dabartinis sklypo valdytojas turės pateikti AAD geoinžinerinių tyrimų ataskaitą ir atliekomis užterštos teritorijos sutvarkymo planą.

Pirmiausia bus išmatuoti taršos rodikliai, vietomis atkasant žemę ir nustatant, kokiame plote palaidotos šiferio atliekos, o tuomet pašalinta pati tarša. Preliminari tokių darbų sąmata – apie 2 mln. eurų. 

Tegai:
atliekos, Vilnius
Dar šia tema
"Litgrid" rekonstruoja pastotę už beveik 900 tūkstančių eurų
Iš IAE pirmojo bloko išvežtas paskutinis konteineris su branduoliniu kuru
Vilnius

NVSC: daugėja protrūkių įvairiuose gamybos ir transporto bei logistikos sektoriuose

(atnaujinta 16:02 2021.05.11)
Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 365 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš jų buvo 364

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusi savaitė, palyginus su prieš tai buvusia, neišsiskyrė ryškiomis tendencijomis ir šiuo metu išlieka stabili, rašo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) spaudos tarnyba.

Tačiau pastebėta, jog didėja protrūkių skaičius įvairiuose gamybos ir transporto bei logistikos sektoriuose, o nežymiai, tačiau mažėja paslaugų sektoriuje.  

Pažymima, jog praėjusi savaitė pasižymėjo nežymiu aktyvių protrūkių prieaugiu maisto gamybos, siuvimo, baldų gamybos sektoriuose. Prie jų prisideda logistikos ir transporto sektorius. Statybos sektoriuje protrūkių skaičius išaugo labai minimaliai – nuo 17 užpraėjusią savaitę iki 18 praėjusią savaitę.

Tuo tarpu protrūkių mažėjimas stebimas paslaugų sektoriuje — nuo 16 iki 9 protrūkių praėjusią savaitę. Mažiau aktyvių protrūkių per praėjusią savaitę užfiksuota gydymo sektoriuje, socialinėse įstaigose — aktyvių protrūkių nebuvo fiksuota.

Pasak specialistų, naujų tendencijų nestebima ir vertinant užsikrėtimo atvejus šeimose. NVSC duomenimis, apie 25,6 proc. užsikrėtusiųjų COVID-19 pastarąją savaitę nurodė, jog susirgo po sąlyčio su šeimos nariu.

Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 365 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš jų buvo 364.

Tegai:
koronavirusas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
VVKT: sulaukta daugiau nei 2,5 tūkst. pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas
Klaipėdoje kviečiami skiepytis 45+ amžiaus grupės gyventojai
Paaiškėjo, kaip bus galima gauti Galimybių pasą