Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX amžiaus II pusės palaikai. Nuotrauka iš įvykio vietos

Vilniuje rasti galimai 1863–1864 metų sukilimo dalyvių kūnai

72
(atnaujinta 14:50 2017.02.06)
Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX amžiaus II pusės palaikai, sprendžiant iš laidojimo būdo, šalia jų, aptiktų daiktų bei remiantis istoriniais duomenimis galima spėti, kad tai galėtų būti 1863–1864 metų sukilimo dalyvių kūnai.

VILNIUS, vasario 6 — Sputnik. Šių metų sausio 2-25 dienomis Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkymo darbus Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863-1864 metų sukilimo dalyvių kūnai, praneša LNM.

Mirusieji palaidoti nesilaikant tradicijų

Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų skyriaus vyresnysis muziejininkas, archeologas Arūnas Kalėjus pasakoja, kad tyrimų metu buvo aptikti penki griautiniai kapai, bet archeologai visiškai atidengė ir ištyrė du.

"Pirmame kape radome vieno žmogaus palaikus, o kitas kapas — grupinis, jame rasti trijų žmonių palaikai", — sakė Kalėjus.

Archeologo teigimu, mirusysis buvo palaidotas be karsto, apipiltas kalkėmis.

Останки убитых на горе Гедиминаса
Mirusiojo kūno ir drabužių atspaudai kalkėse

Anot archeologo, pirmajame kape rastas vyras buvo palaidotas su drabužiais ir ilgaaule, kelius siekiančia odine avalyne. Drabužiai ir avalynė — sunykę. Geriau išsilaikė tik aprangos detalės — sagos, diržo sagtis, kurios pagamintos iš neorganinių medžiagų. Mirusysis palaidotas ant nugaros, ištiestomis kojomis, sprendžiant iš kaulų padėties — už nugaros surištomis rankomis.

Antrajame kape rasti trijų vyrų palaikai, mirusieji taip pat palaidoti be karstų, apipilti kalkėmis.

Археологи на горе Гедиминаса
Archeologai dirba Gedimino kalno aikštelėje

Kalėjaus teigimu, du mirusieji palaidoti ant nugaros, vienas greta kito. Vienas iš jų, sprendžiant iš kaulų padėties, palaidotas už nugaros surištomis rankomis. Trečias mirusysis aptiktas paguldytas ant pilvo, skersai ant pirmųjų dviejų. Tai rodo, jog mirusieji nebuvo palaidoti deramai.

Mirusiųjų mirties priežastis kol kas lieka nenustatyta. Ištirtuose kapuose kulkų neaptikta.

Rastas medalionas leido iškelti hipotezę

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės teigimu, archeologinių radinių, patvirtinančių, kad ant kalno buvo palaidota žmonių, iki šiol nebuvo.

"Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvuose mes turime Władysławo Zahorskio piešinį, kuriame pavaizduotos tarp dviejų medžių augančios, kryžiaus forma pasodintos našlaitės. Aplink krūmokšniai, o už jų Gedimino pilies bokštas. Buvo žinoma legenda apie slapta palaidotus sukilėlius ir jiems pastatytą kryžių", — sakė Kulnytė.

Šalia vieno mirusiojo palaikų rastas sidabrinis medalionas, pagamintas XIX amžiaus viduryje. Šis radinys archeologams leidžia kelti hipotezę, kad mirusieji buvo palaidoti ne anksčiau kaip XIX amžiaus II pusėje. Remiantis archyviniais duomenimis, šie palaikai jau buvo aptikti 1915-1916 metais.

Детали одежды убитых
Rastas XIX amžiaus vidurio medalionas

Todėl daroma prielaida, kad aptikti palaikai gali būti 1863-1864 metų sukilimo dalyvių, nubaustų mirties bausme Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

Останки убитых на горе Гедиминаса
Bendras perkasos vaizdas iš viršaus

Šiuo metu archeologiniai duomenys yra analizuojami. Tyrimų metu aptikti negausūs radiniai konservuojami. Palaikai perduoti tirti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antropologijos specialistams. Tik bendradarbiaujant įvairių sričių mokslininkams ir atlikus tyrimus bus galima atsakyti į klausimą, ar aptikti palaikai gali būti siejami su 1863-1864 metų sukilimo dalyviais.

Istoriniai duomenys

1863-1864 metais Lukiškių aikštėje mirties bausmė pakariant arba sušaudant buvo įvykdyta 21 sukilimo dalyviui, tarp jų ir vadams — Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui. Sprendimas po egzekucijos sukilėlių kūnus užkasti ant Gedimino kalno nebūtų atsitiktinis — taip galėjo būti siekiama nuo artimųjų ir visuomenės nuslėpti jų palaidojimo vietą.

Po 1831 metų sukilimo imperatoriaus Nikolajaus I nurodymu Vilniaus pilių teritorijoje buvo įrengta tvirtovė. Visuomenėi ji buvo neprieinama iki pat XIX amžiaus 10 dešimtmečio pabaigos.

Versiją, kad Gedimino kalne palaidoti 1863 metų sukilėliai, dar 1904 metais iškėlė Zahorskis. Vėliau leidinyje "Przewodnik po Wilnie" ("Vadovas po Vilnių") jis teigė, jog Gedimino kalne palaidotas 1863 metų sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas, taip pat kunigas Stanislovas Išora, Boleslovas Kolyška.

1917 metų rugpjūčio 17 dieną buvo pastatytas kryžius Išoros ir Sierakausko atminimui įamžinti, tačiau vokiečių valdžia dar tą pačią dieną kryžių pašalino.

Atstatytas jis buvo tik 1921 metais. O 1925 metais šalia kryžiaus buvo atidengtos dvi plokštės: viena — su įrašu lenkų kalba "Nežinomam kareiviui", o kita — su Lukiškių aikštėje mirties bausme nubaustų 1863 metų sukilėlių pavardėmis.

1940 metų birželio mėnesį ant Gedimino kalno stovėjęs 1863 metų sukilėliams skirtas kryžius buvo pašalintas.

72
Tegai:
archeologai, palaikai, Gedimino kalnas, Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM), Arūnas Kalėjus, Lietuva, Vilnius
Dar šia tema
Archeologai rado XVI a Palangos dvarvietės pamatus
Lietuvoje atrastas šaukštais iškastas tunelis
Rasti dingę "miško brolių" dokumentai