Atsiskaitymas išmaniuoju telefonu, archyvinė nuotrauka

Gyventojams bus sudarytos sąlygos atsiskaityti išmaniuoju telefonu

391
(atnaujinta 20:09 2017.02.10)
Atlikta apklausa atskleidė, kad daugiau nei trečdaliui gyventojų būtų patrauklu už prekes ir paslaugas mokėti telefonu, todėl šiemet Lietuvos bankas konkrečiomis priemonėmis skatins momentinių atsiskaitymų atsiradimą Lietuvoje.

VILNIUS, vasario 10 — Sputnik. Galimybė greitai atsiskaityti išmaniuoju telefonu parduotuvėje ar kavinėje būtų patraukli arba greičiau patraukli 36%, o galimybė greitai sumokėti kitiems asmenims priimtina 39% respondentų. Šie duomenys paaiškėjo per naujausią gyventojų apklausą dėl mokėjimo įpročių, praneša Lietuvos bankas.

Daugiausia atsiskaityti išmaniuoju telefonu norėtų didmiesčių ir miestų gyventojai iki 50 metų amžiaus.

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas pabrėžia, kad palankus daugiau kaip trečdalio apklaustųjų požiūris į galimybę telefonu atlikti momentinius mokėjimus kitiems asmenims arba atsiskaityti už prekes ir paslaugas prekybos vietose patvirtina, kad rinkoje yra didelis tokių paslaugų poreikis.

"Jau šiemet įgyvendinsime konkrečias priemones, skatinančias momentinių mokėjimų atsiradimą mūsų šalyje", — sako Jurgilas.

Šių metų sausio pabaigoje Lietuvos bankas ir trys didžiausios mobiliojo ryšio bendrovės sutarė dar 2017 metais sudaryti sąlygas vartotojams ir verslui atsiskaityti greituoju būdu.

Vartotojai šią paslaugą teikiančiose internetinėse parduotuvėse, įprastinėse prekybos vietose, taip pat ir tarpusavyje galės atsiskaityti mobiliuoju telefonu, o lėšos bus įskaitomos per kelias sekundes. Paslauga veiks visą parą, be poilsio dienų.

Lietuvos bankas numato išplėsti savo valdomos mažmeninių mokėjimų sistemos SEPA-MMS galimybes taip, kad sistema galėtų apdoroti momentinius mokėjimus tarp skirtingų mokėjimo paslaugų teikėjų. Nauja tokiems mokėjimams reikalinga infrastruktūra bus prieinama visiems mokėjimo paslaugų teikėjams.

Momentiniai mokėjimai yra viena iš Lietuvos banko strateginių veiklos krypčių, taip pat iškeliamų ir parengtoje Nacionalinėje mokėjimų strategijoje, kuria siekiama didinti elektroninių atsiskaitymų mastą, skatinti konkurenciją mokėjimo paslaugų rinkoje, plėtoti mokėjimų infrastruktūrą, atitinkančią šiuolaikinių naudotojų poreikius.

Lietuvos banko užsakymu apklausą apie gyventojų mokėjimo įpročius atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė UAB "Rotelas".

391
Tegai:
momentiniai mokėjimai, išmanusis telefonas, Lietuvos bankas, Lietuva
Dar šia tema
Karta, priklausoma nuo išmaniųjų telefonų
Seni triukai vis dar veikia — moteris sukčiui atidavė 1050 eurų
Karantinas

Vietinis karantinas gali būti paskelbtas dar 13-oje savivaldybių

(atnaujinta 12:22 2020.10.31)
Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, į raudoną zoną patekusiose savivaldybėse privaloma ne tik laikytis specialistų rekomendacijų bei nurodymų, bet ir gali būti sprendžiama dėl lokalaus karantino paskelbimo

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Nuo lapkričio 2 iki lapkričio 8 dienos imtinai, remiantis naujuoju šviesoforo principu, raudonajai zonai priskiriamos dar trylika šalies savivaldybių, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Karantinas gali būti įvedamas Prienų rajono, Rietavo, Šalčininkų rajono, Šiaulių miesto, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Kauno rajono, Mažeikių rajono, Molėtų rajono, Palangos ir Panevėžio rajono savivaldybėse.

Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, į raudoną zoną patekusiose savivaldybėse privaloma ne tik laikytis specialistų rekomendacijų bei nurodymų, bet ir gali būti sprendžiama dėl lokalaus karantino paskelbimo.

Ar šiose savivaldybėse bus įvestas karantinas bus sprendžiama trečiadienį.

Šiuo metu į raudonąją zoną įtrauktos 34 šalies savivaldybės, geltonąją — 21, žaliąją — 5. 

Vietiniai karantinai jau yra paskelbti 21 savivaldybėje: Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Šilalės rajono, Širvintų rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Raseinių rajono savivaldybėse.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Veryga prabilo apie nacionalinio karantino paskelbimo galimybę
Vilniaus "Akropolis" trumpina parduotuvių darbo laiką
SAM rekomenduoja, jei įmanoma, artimųjų kapus lankyti ne Vėlinių savaitgalio metu
COVID-19 testas

COVID-19 atvejų skaičius per parą Lietuvoje pirmą kartą viršijo 1000

(atnaujinta 12:39 2020.10.31)
Be to, per dieną mirė aštuoni žmonės iš vyresnio amžiaus grupių. Mirtys buvo užfiksuotos Šiaulių, Telšių, Marijampolės apskrityse

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Lietuvoje per parą nustatytų COVID-19 infekcijos atvejų skaičius pirmą kartą nuo pandemijos pradžios viršijo tūkstantį, rašo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

NVSC duomenimis, per praėjusią parą nustatytas 1001 COVID-19 atvejis. Bendras atvejų skaičius per visą laiką — 14 824 žmonės.

325 iš jų registruoti Vilniaus, 184 Klaipėdos, 157 Kauno, 105 Telšių, 103 Šiaulių apskrityse. Dar 36 atvejai registruoti Panevėžio, 35 Marijampolės, 24 Alytaus, 17 Tauragės ir 15 Utenos apskrityse.

Iš šių atvejų didžioji dauguma registruoti, kai asmenys užsikrėtė po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas. Tuo metu, atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, registruoti 187.

Be to, kaip pranešė NVSC, praėjusią parą nuo koronaviruso mirė dar aštuoni žmonės. Taigi bendras aukų skaičius yra 165. Pasak specialistų, vienas asmuo priklausė 60–69 metų amžiaus grupei, dar vienas — 70–79 metų grupei, penki — 80–89 metų ir vienas iš mirusiųjų — 90–99 metų grupei. Visi jie sirgo lėtinėmis ligomis. Mirtys buvo užfiksuotos Šiaulių, Telšių, Marijampolės apskrityse.

Anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad nuo pirmadienio į raudonąją zoną pagal atvejų skaičių pateks dar 13 savivaldybių, įskaitant Šiaulius. Galutinis sprendimas dėl karantino įvedimo jose bus priimtas kitos savaitės viduryje.

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik
Koronavirusas — mitai ir tiesa
Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Vaistininkė parodė, kaip lengvai ir greitai vaikui uždėti kaukę
Vietinis karantinas gali būti paskelbtas dar 13-oje savivaldybių
Nord Stream-2

Vokietija paaiškino "Nord Stream-2" svarbą  

(atnaujinta 09:54 2020.10.31)
Pasak Vokietijos atstovo, šalis dujas laiko labai svarbia technologija bent iki 2050 metų. Be to, Vokietijos vyriausybė remiasi tuo, kad bus baigtas tiesti dujotiekis

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. "Nord Stream-2" projektas yra svarbus Vokietijai, įskaitant perėjimo prie atsinaujinančių energijos šaltinių fone, paaiškino Vokietijos ambasados ​​Rusijoje ekonomikos skyriaus vadovas Matiasas Deneris, praneša RIA Novosti.

Pasak Vokietijos atstovo, šalis dujas laiko labai svarbia technologija bent iki 2050 metų. Be to, Vokietijos vyriausybė remiasi tuo, kad bus baigtas tiesti dujotiekis, sakė jis.

Jis taip pat pridūrė, kad "Nord Stream-2" aktyviai diskutuojama vykdant Vokietijos vidaus politiką, taip pat ir dėl energetikos perėjimo.

Pasak jo, dabar vyriausybė dujas laiko stabilizuojančiu veiksniu.

"Tai yra atsinaujinančios energijos gamybos klausimais yra problema, kad tokių šaltinių pasiūla yra nestabili", — aiškino Vokietijos atstovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad būtent jėgainės, naudojančios gamtines dujas, gali gerai pereiti nuo didelio prie mažo suvartojimo.

Anksčiau Berlyno parlamento narys iš partijos "Alternatyva Vokietijai" Gunaras Lindemanas pagrasino Vokietijai, jei atsisakys statyti "Nord Stream-2". Pasak jo, šis projektas yra būtinas Vokietijai, nes atmetus pigias rusiškas dujas, šalyje labai padidės energijos kainos.

Po incidento su Aleksejumi Navalniu keli Vokietijos politikai paragino taikyti sankcijas visiems, susijusiems su "Nord Stream-2" dujotiekio statybomis. Ši idėja buvo palaikoma JAV, pažymint, kad projektas esą padidina Vokietijos priklausomybę nuo Rusijos.

"Nord Stream-2" statybos

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Aleksejaus Navalno hospitalizacija

Navalnas buvo paguldytas į ligoninę rugpjūčio 20 dieną Omske, kai sunegalavo lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kol kas nėra aišku, kas tai sukėlė, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas lėktuvu buvo nugabentas gydytis į Vokietiją. Po to Vokietijos vyriausybė pareiškė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos ministrų kabinetas teigė, kad Vokietijos ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos. OPCW pranešė, kad Navalno organizme buvo rasta medžiaga, savo charakteristikomis panaši į "Novičiok", tačiau neįtraukta į draudžiamų cheminių medžiagų sąrašus.

Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų pauklausimą dėl šios situacijos. Oficiali Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad per mėnesį Rusija išsiuntė Vokietijai tris teisinės pagalbos prašymus dėl situacijos su Navalnu, atsakymai nebuvo gauti.

Navalno hospitalizavimo dieną prokuratūra ir policija pradėjo atlikti patikrinimus. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad tyrimo veiksmai dėl padėties su Navalnu de facto vykdomi.

Jei pasitvirtins nuodingos medžiagos buvimas, tyrimas bus atviras ir de jure. Pasak jo, Rusija yra pasirengusi bendrauti su Europa dėl situacijos su Navalnu, tačiau jai reikia informacijos iš Paryžiaus ir Berlyno.

Vokietijos valdžia anksčiau neneigė, kad šalies žvalgybos tarnyba BND nuo 1990-ųjų turėjo prieigą prie "Novičiok" nervus paralyžiuojančios medžiagos.

Berlyno "Šaritė" klinika rugsėjo 23 dieną pranešė, kad Navalnas išrašytas iš ligoninės, jo būklė patenkinama, gydantys gydytojai neatmeta, kad pacientas gali visiškai pasveikti. 

Tegai:
Nord Stream-2, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Baidenas pažadėjo Baltijos šalims stiprų atsaką Rusijai pergalės JAV rinkimuose atveju
Ekspertas: Rusija pasirengusi JAV sankcijoms dėl "Nord Stream-2"