Lufthansa lėktuvas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos oro uostai sieks aprėpti skrydžius po visą pasaulį

29
(atnaujinta 14:47 2017.02.16)
Lietuvos oro uostai teikia projektą Maršrutų plėtros fondui dėl naujų skrydžių ne tik po Europą, bet ir į tolimesnes pasaulio šalis

VILNIUS, vasario 13 — Sputnik. Lietuva teikia prašymą Maršrutų plėtros fondui dėl paramos, siekiant didinti skrydžių iš Lietuvos oro uostų skaičių, praneša Susisiekimo ministerijos spaudos tarnyba.

Į naują paramos paketą skrydžių bendrovės pretenduoti gali iki spalio 23 dienos.

Susisiekimo ministro Roko Masiulio teigimu, valstybė suinteresuota naujų krypčių atsiradimu bei intensyvesniais skrydžių tvarkaraščiais, nes taip augs Lietuvos pasiekiamumas, o tai suteiks papildomą impulsą šalies ekonomikos augimui.

"<…> įvertinę keleivių poreikį bei numatę augti galinčias kryptis, sudarėme sąrašą iš kelių dešimčių oro uostų — į juos būtų galima vykdyti skrydžius iš mūsų oro uostų. Taip pat sudarėme sąrašą tų oro vartų, į kuriuos skrydžius norėtume sutankinti", — sako LOU generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Naujajame kvietime oro linijoms siūloma iš Vilniaus oro uosto skraidinti į Tbilisio, Astanos, Pekino, Tokijo, Niujorko, Čikagos, Prahos, Ženevos, Venecijos, Dohos, Dubajaus ir kitus oro uostus. Iš Kauno oro uosto daugiausiai ieškoma naujų skrydžių į Skandinaviją: Helsinkio, Lulėjos, Oulu, Oslo, Tamperės, Trondheimo, Turku, Umėjos oro uostus. Iš Palangos siūloma skraidinti į Bilundą, Diuseldorfą, Hamburgą, Dubliną, Helsinkį, Sankt Peterburgą.

Taip pat siūloma didinti skrydžių skaičių iš Vilniaus į Amsterdamą, Berlyną, Briuselį, Kopenhagą, Helsinkį, Londoną, Milaną, Madridą, Barseloną, Maskvą, Paryžių, Romą, Tel Avivą ir Vieną.

Numatoma, kad ilgiausias paramos teikimo laikas — 3 metai, maksimali vienam vežėjui suteikiamos paramos vertė — 200 tūkstančių eurų. Lėšos galės bus skiriamos naujojo maršruto rinkodarai ir reklamai bei įsikūrimo oro uoste išlaidoms, kurias bendrovė patirs pradėdama naują maršrutą ar tankindama esamą tvarkaraštį.

"Tai yra maksimali suma, kurią Lietuvos oro uostai gali skirti aviakompanijoms dėl valstybės pagalbos ribojimų. Didesnės pagalbos skyrimą Lietuvos oro uostams, kaip valstybės valdomai įmonei, riboja teisės aktai. Ši suma aviakompanijoms yra labiau simbolinė", — pažymi Almantas.

Numatoma, kad naujieji skrydžiai turi būti vykdomi ne rečiau nei dukart per savaitę, o pirmieji keleiviai pradėti skraidinti nė vėliau nei kitų metų gegužės 31 dieną.

Lėšos bus skiriamos iš Maršrutų plėtros fondo — jo investicijomis siekiama didinti šalies pasiekiamumą tiesioginiais skrydžiais, ypač tomis kryptimis, kurios būtinos Lietuvos ekonomikai augti, verslo ryšiams ir tarptautiniams projektams plėsti bei atvykstamajam turizmui skatinti.

2016 metais iš šio fondo buvo skirti 800 tūkstančių eurų, kurie atiteko 5 oro linijų bendrovėms. Dvi iš jų pradėjo skraidinti keleivius iš Palangos į Glazgo ir Borispolio oro uostus, taip pat sutankinti skrydžiai iš Palangos į Minską ir iš Vilniaus į Taliną bei Stambulą. Skatinant maršrutų plėtrą, remiamasi gerąja Vakarų ir Šiaurės Europos šalių patirtimi.

29
Tegai:
skrydžiai, oro uostas, Kaunas, Palanga, Vilnius
Temos:
Po lėktuvo sparnu: Lietuvos oro uostai (74)
Dar šia tema
Lietuvos oro uostai 2016-aisiais pasiekė rekordinį keleivių skaičių
Lietuvos oro uostai: daugėja skrydžių ir keleivių
Kodėl Vilniaus oro uostas vasarą 35 dienas nevykdys jokių skrydžių
Medicinos darbuotojai

Vilniaus miesto klinikinė ligoninė pranešė apie apsaugos priemonių trūkumą

(atnaujinta 15:12 2021.04.13)
Antradienio ryto duomenimis, šioje ligoninėje gydomas 261 pacientas, segantis COVID-19 liga

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje jau baigiasi sukaupti apsaugos priemonių rezervai, pranešė ligoninė savo Facebook paskyroje.

Pažymima, jog šioje ligoninėje gydomas didžiausias kiekis pacientų, sergančių COVID-19 liga.

Šiuo metu labai trūksta ilgaaulių antbačių, 3 kl. respiratorių, didelių (3XL, 4XL, 5XL) dydžių kombinezonų, todėl prašoma turint galimybę padėti.

"Mes praktiškai visą laiką dirbame ties maksimalių galimybių riba ir būsime dėkingi už bet kokią pagalbą", — sako gydytojas, VMKL koordinatorius COVID-19 ligos gydymui Algirdas Pilvelis.

Antradienio ryto duomenimis Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje gydomas 261 pacientas, segantis COVID-19 liga.

Tegai:
apsaugos priemonės, koronavirusas, ligoninė, Vilnius
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje patvirtinti dar 1088 koronaviruso atvejai, mirė 12 žmonių
Indija tapo 60-ąja šalimi, patvirtinusia vakciną "Sputnik V"
Estijoje nustatyta beveik 200 naujų šalutinių poveikių po vakcinacijos
Sputnik V vakcina

Pasitiki "Sputnik V": Lietuvos gyventojai priėmė "nuosprendį" dėl "AstraZeneca"

(atnaujinta 16:21 2021.04.13)
Tyrimas buvo atliktas tarp gyventojų, kurie rusų vartoja kaip kasdienio bendravimo kalbą. Iš viso buvo apklausta daugiau nei 430 respondentų

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Asociacija "Rusakalbė Klaipėda" atliko apklausą tarp miesto gyventojų tam, kad išsiaiškintų, kuri ES šalyse naudojama vakcina nuo koronaviruso jiems kelia didžiausią pasitikėjimą.

Tyrimas buvo atliktas tarp gyventojų, kurie rusų vartoja kaip kasdienio bendravimo kalbą.

Į vakcinų, kurias buvo pasiūlyta vertinti, sąrašą pateko "Pfizer/BioNTech", "Moderna", "Johnson & Johnson", "AstraZeneca", "Sputnik V" ir "Sinopharm". Respondentai galėjo nurodyti, kad nepasitiki nė viena iš šių vakcinų.

Nepaisant to, kad kinų vakcina "Sinopharm" ir rusiškas preparatas "Sputnik V" dar nėra patvirtinti Europos vaistų agentūros (EVA), jie buvo įtraukti į šį sąrašą, nes kai kurios ES šalys jau jais naudoja gyventojams skiepyti. "J&J" vakcina buvo įtraukta, nes Europos reguliavimo institucija patvirtino jos vartojimą Sąjungos šalyse.

Tyrimo duomenimis, 54,4 procentai rusakalbių klaipėdiečių labiausiai pasitiki "Sputnik V" vakcina. Dar 30,3 proc. apklaustųjų teigė nepasitikintys nė viena iš pateiktų vakcinų.

"Visų kitų simpatijos pasiskirstė tarp vakcinų gamintojų "Pfizer/BioNTech", "Moderna" ir "Johnson & Johnson". Pažymėtina, kad nebuvo nė vieno respondento, kuris nurodytų, kad labiausiai pasitiki Kinijos vakcina "Sinopharm" arba Didžiosios Britanijos ir Švedijos "AstraZeneca". Tokiu būdu šie gamintojai buvo nustumti nuo reikalųBent jau rusakalbių klaipėdiečių supratimu — jie priėmė nuosprendį", — savo Facebook paskyroje rašė asociacija.

Pažymima, kad 12,3 proc. respondentų labiausiai pasitiki "Pfizer/BioNTech", 1,6 proc. — "Moderna" vakcina. Dar 1,4 proc. pažymėjo, kad labiausiai pasitiki amerikietišku preparatu "J&J".

Apklausoje dalyvavo 431 žmogus. Daugiau nei 80 procentų jų gyvena Klaipėdoje.

EVA Saugumo komitetas, peržiūrėjęs papildomą informaciją apie "AstraZeneca" vakciną, anksčiau pranešė, kad jos nauda yra didesnė už riziką, tačiau pripažino ryšį tarp vakcinacijos ir labai retų tromboembolinių komplikacijų atvejų pacientams galimybę.

Reguliavimo institucija mano, kad retą tokių komplikacijų tikimybę reikia įtraukti į šios vakcinos šalutinių poveikių sąrašą. Tuo tarpu ekspertai dar negalėjo patvirtinti jokių specifinių rizikos veiksnių, susijusių su "AstraZeneca" ir tromboze. Yra žinoma tik tai, kad dauguma jau užfiksuotų atvejų pasitaikė moterims, jaunesnėms nei 60 metų, per dvi savaites po vakcinacijos.

Kovo mėnesį paaiškėjo, kad Austrijoje paskiepytam asmeniui buvo diagnozuota išsėtinė trombozė, jis mirė praėjus 10 dienų po pirmosios dozės. Kitas buvo paguldytas į ligoninę dėl plaučių embolijos. Vėliau panaši informacija ėmė sklisti iš kitų Europos šalių. Kai kurios ES valstybės nusprendė dėl atsargumo sustabdyti vaisto vartojimą.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas

 

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO vadovas pareiškė apie padidėjusį mirštamumą nuo koronaviruso
Vilniuje beveik šimtas žmonių susirinko į vakarėlį karantino metu
Lietuvoje patvirtinti dar 1088 koronaviruso atvejai, mirė 12 žmonių
Latvijos karinio jūrų laivyno laivas Virsaitis

Nepriklausomos Latvijos jūrų pajėgų 30-metis: rezultatai ir perspektyvos

(atnaujinta 16:29 2021.04.13)
Latvijos karinių jūrų pajėgų apimtys išlieka nedidelės, jos gali atlikti tik pasienio ir policijos funkcijas. Kaip nacionalinių ginkluotųjų pajėgų rūšis, laivynas egzistuoja tik nominaliai ir dėl technologinio atsilikimo negali integruotis į NATO laivyną

Svarbus įvykis antrosios Latvijos Respublikos istorijoje buvo vėliavos pakėlimas pirmajame naujai suformuotų karinių jūrų pajėgų laive 1991 metų balandžio 11 dieną. Ši data laikoma Latvijos karinio jūrų laivyno atgimimo diena.

Po 30 metų į laivyną įeina (pagal pasaulinį karinės galios "Global Firepower"reitingą) vienuolika patrulinių valčių ir šeši minosvaidžiai. Tiksliau tariant, yra penki "Skrunda" klasės patruliniai katamaranai, keturi seni "Imanta" minosvaidžiai, trys "Storm" patruliniai laivai (pastatyti 1960-aisiais, uždaryti iš Norvegijos karinio jūrų laivyno), šeši apdaužyti patruliniai laivai ir pagalbiniai laivai. Šios pajėgos yra pakankamos, kad kontrabandininkai negalėtų pažeisti Latvijos (658 km ilgio) jūros sienų, bet labai mažos, kad apsaugotų beveik 500 kilometrų pakrantę.

Leiskite jums priminti, kad karinis jūrų laivynas yra skirtas užtikrinti saugią šalies jūrinę veiklą, strateginių ir operatyvinių uždavinių sprendimą karinių operacijų jūroje metu ir yra valstybės užsienio politikos instrumentas.

Aukštos kokybės laivyną sudaro koviniai ir priešpovandeniniai laivai, povandeniniai laivai, bazės brigados, reidai ir jūrų minosvaidžiai, oro gynybos sistema, aviacija ir pakrančių kariuomenė. Nė viena iš Baltijos valstybių (įskaitant Lenkiją) negali sau leisti visaverčių laivynų.

Bet kokios kalbos apie sinergistinę galią — dėl Latvijos karinio jūrų laivyno integracijos į bendrą NATO struktūrą — yra ne technologijos, o propagandos elementas. Neįmanoma integruoti senų minosvaidžių ir riboto plaukiojimo 25 metrų patrulinių katerių į Aljanso karinio jūrų laivyno kovinę grupę. Belieka tik imituoti nacionalinio karinio jūrų laivyno efektyvumą, nuolat modernizuoti laivus, eksploatuotus Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse.

Technologinė viršūnė

Pagrindiniai jūrų plėtros etapai atrodo gana kuklūs. 1992 metų rudenį stebėjimo postai buvo įkurti Rojos, Kolkos, Jaunciemo, Oviši, Staldzene, Ozolini, Užavos, Silmalės ir Labragos pakrantės taškuose. Vėliau sekė senų laivų ir minų tralerių pirkimai. 1998 metais Latvija, Lietuva ir Estija nusprendė suvienyti jėgas ir priemones į bendrą Baltijos jūrų eskadrilės vienetą cc su tikslu ieškoti minų, likusių po dviejų pasaulinių karų Baltijos vandenyse.

XXI amžiaus pradžioje Latvija nusprendė radikaliai atnaujinti savo laivyną ir už 75 milijonus dolerių nusprendė penkiais "Skrunda" patruliniais laivais pakeisti senus patrulinius laivus "Storm" ir "KBV 236", anksčiau pirktus iš Norvegijos ir Švedijos."Rigas kugu buvetava / RKB“" (trys vienetai) ir Vokietijos "Lemwerder" (du vienetai). Penktasis katamaranas ("Rėzeknė") su Latvijos laivynu pradėjo tarnybą 2014 metų kovo mėnesį. Jo darbinis tūris yra 127 tonos, ilgis — 25,7 m, plotis — 13 m, jis gali įveikti iki 20 mazgų greitį (šiuolaikiniai karo laivai važiuoja didesniu nei 30 mazgų greičiu). Ginkluotė — du 12,7 mm kulkosvaidžiai. Panašu, kad "Skrunda" gali dislokuoti priešlaivines raketas, bet kas jas Latvijai duos?

Naujieji laivai skirti patruliuoti teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje Latvijos ekonominėje zonoje, vykdyti stebėjimo, paieškos ir gelbėjimo operacijas bei apsaugoti žuvininkystės pramonę. Katamarano lankas pritaikytas tralams ar nardymo įrangai montuoti. Čia baigiasi geroji žinia apie nacionalinių laivynų statybą.

Kovo 30 dieną vizito Latvijoje metu generalinis Europos NATO pajėgų Europoje vadas generolas Todas Waltersas sustiprino Latvijos viltį ir tikėjimą šviesia ateitimi mediniu suvenyru, įteiktu gynybos ministrui Arčiui Pabrikui. Atrodytų, kad tikrai stiprinti Baltijos sąjungininkų pozicijas "fronte" yra akivaizdus aljanso prioritetas. Bet niekas neketina Latvijai dovanoti karo laivų, "antikvariniai" kateriai ir minosvaidžiai tampa balastu.

Augimo perspektyvos

Karo ekspertai vieningai vertina neigiamą vertinimą, atkreipia dėmesį į nepakankamą Latvijos ir kitų Baltijos šalių jūrų pajėgų išsivystymą ir žemą kovinį pajėgumą. Tai natūralu. Net vieno karo laivo pirkimas yra brangus. Pavyzdžiui, Suomija išleido 1,4 mlrd. USD keturioms korvetėms įsigyti, o visas Latvijos karinis biudžetas 2021 metams sudarp 750 mln. USD.

Latvija, Lietuva ir Estija bendradarbiaudamos bando išspręsti savo karinių jūrų pajėgų atnaujinimo problemą kooperacijos būdų, o nuo 2020 metų pagal "Naval Vision 2030" koncepciją. Tačiau nauji koviniai "daliniai" yra pusė mūšio: kariniam jūrų laivynui taip pat reikia modernių bazinių punktų ir laivų remonto bazės. Todėl Latvijai ir kitoms Baltijos šalysims ateityje bus įkandama tik tralerių brigada su ifrastruktūra.

Kalbant apie bazinę sistemą, šiandien Latvijos laivynas turi atramos taškus Liepojoje, Ventspilyje ir Rygoje. Liepojoje yra 35 hektarų ploto infrastruktūros išplėtimo projektas (kurio Rusijos karinis jūrų laivynas galutinai atsisakė 1994 metais). Čia sukoncentruota daugybė Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų struktūrų, įskaitant jūrų pajėgų eskadrilę, nardymo mokyklą, 4-osios namų apsaugos brigados štabą, 44-ąjį krašto apsaugos pėstininkų batalioną, medicinos tarnybos skyrių ir kitus padalinius.

Latvijos jūrų pajėgos, sudarytos iš mažiau nei dviejų dešimčių mažųjų plūduriuojančių laivų — to akivaizdžiai nepakanka realiam gynybos pajėgumui, kuris demonstruojamas Baltijos jūroje, pavyzdžiui, "neutralios" kaimynės — Švedija (apie 30 šiuolaikinių karo laivų) ir Suomija (daugiau nei 30 karo laivų ir valčių).

Tuo atveju, jei ateinančiais metais Baltijos jūroje vyks dideli mūšiai, pažymime, kad Amerikos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos karinės jūrų pajėgos daugiausia dėmesio skiria Atlanto krypties ir jų krantų gynybai.

Rimtos krizės situacijoje jie nepadės Latvijai ir kitoms Baltijos šalims. Regione matome konceptualią, istorinę ir jūrinę aklavietę. Taip pat NATO požiūris į Baltijos sąjungininkus kaip į "mažesnius brolius" ar neišvengiamas (lydinčias) "pasaulinio proceso" aukas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
laivynas, Latvija