Lietuvos Taryba pirmininkaujant Jonui Basanavičiui, archyvinė nuotrauka

Surask Nepriklausomybės Akto originalą gauk 1 mln eurų

148
(atnaujinta 14:42 2017.02.16)
Koncernas "MG Baltic" skelbia Nepriklausomybės Akto originalo paieškos akciją ir laimingajam žada sumokėti milijoną eurų

VILNIUS, vasario 15 — Sputnik. Nuo šiandien prasideda prasideda Nepriklausomybės Akto originalo paieškos.

Koncernas "MG Baltic" pradeda metus truksiančią iniciatyvą, kuria siekiama Lietuvai sugrąžinti 1918 metais pasirašyto Nepriklausomybės Akto originalą, praneša interneto tinklalapis madeinvilnius.com.

Asmeniui ar asmenų grupei, perdavusiai dokumentą, kurio autentiškumą patvirtins nepriklausomi ekspertai, koncernas įsipareigoja sumokėti vieną milijoną eurų, o patį Nepriklausomybės Aktą neatlygintinai perduoti Lietuvos valstybei.

Dokumento originalas laikomas dingusiu maždaug nuo 1940 metų.

Į atlygį gali pretenduoti bet kuris asmuo, nėra jokių su tautybe, pilietybe ar gyvenamąja vieta susijusių apribojimų.

MG Baltic" prezidentas Darius Mockus, pristatydamas iniciatyvą, pabrėžė, kad didelę istorinę vertę turintis dokumentas yra laikomas dingusiu jau 70 metų. Jeigu per tokį didelį laikotarpį niekas nesurado Nepriklausomybės Akto originalo, tai, anot Mockaus, dokumentas arba negrįžtamai dingęs, arba buvo blogai ieškomas. Būtent dėl šių priežasčių „MG Baltic" ir skelbia akciją, siekdamas grąžinti valstybei vertybę.

Pasak Mockaus, į paieškas kviečiami ne tik istorijos mėgėjai bei profesionalai, bet ir visi azartiški, mėgstantys iššūkius žmonės.

Nepriklausomybės Aktas buvo pasirašytas 1918 metų vasario 16 dieną ir tapo svarbiausiu Lietuvos Valstybės atkurimo dokumentu. Aktas buvo pasirašytas Vilniuje, Pilies gatvėje 26. Vasario 16-osios akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, o pasirašė 20 tarybos narių.

Lietuvos Valstybės atkūrimo diena
© Sputnik
Lietuvos Valstybės atkūrimo diena
148
Tegai:
Nepriklausomybės Aktas, Vasario 16-oji, MG Baltic, Lietuva
Temos:
Lietuvos Valstybės atkūrimo diena (23)
Dar šia tema
Visus metus Lietuvos sostinėje skambės "Lietuva brangi"
Vasario 16-ajai skirti renginiai Neringoje šurmuliuos visą savaitgalį
Lietuvos valstybės atkūrimo dienai išleisti šventiniai atvirlaiškiai
Medicininės kaukės

Visose "Maximos" parduotuvėse pirkėjams bus nemokamai išduodamos kaukės

(atnaujinta 11:31 2020.10.28)
Kaukės pirkėjams bus išskiriamos informacijos kasose. Mažesnėse parduotuvėse, kuriose informacijos kasų nėra, kaukės bus dalijamos vienoje iš įprastų kasų

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Visiems į "Maxima" parduotuves atėjusiems apsipirkti nemokamai bus suteiktos vienkartinės apsauginės veido kaukės, rašo prekybos tinklo spaudos tarnyba.

"Praėjusią savaitę priėmėme sprendimą ten, kur įvedamas lokalus karantinas, pirkėjams kaukes išskirti nemokamai. Matydami auganti susirgimų COVID-19 skaičių, šią savaitę nusprendėme tokį sprendimą taikyti visose šalies parduotuvėse", — sakė "Maximos" komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Taip pat ji paragino pirkėjus teisingai dėvėti kaukes, laikytis saugaus atstumo, dezinfekuoti rankas bei į parduotuves stengtis eiti kaip galima rečiau.

Kaukės pirkėjams bus išskiriamos informacijos kasose. Mažesnėse parduotuvėse, kuriose informacijos kasų nėra, kaukės bus dalijamos vienoje iš įprastų kasų.

"Maxima" parduotuvėse šiuo metu laikomasi sugriežtintų higienos reikalavimų: reguliariai dezinfekuojami vežimėliai ir krepšeliai bei kiti įvairūs paviršiai, padidinta šviežio oro cirkuliacija, kad būtų geriau vėdinamos parduotuvių patalpos.

Tegai:
Maxima LT, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Nuomonė: rizika užsikrėsti koronavirusu yra labai reali
Apklausa parodė, kad pandemija paveikė beveik pusės Lietuvos gyventojų finansus
"Šikšnosparniai taip pat nekalti?": Putinas pajuokavo apie COVID-19 atsiradimą
Teisėjo plaktukas

Vilniaus mokyklos direktorei skirta 3,5 tūkst eurų bauda dokumentų klastojimą

(atnaujinta 11:01 2020.10.28)
Ugdymo įstaigos vadovė suklastojo moksleivių tėvų prašymus skirti gyventojų pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir, žmonėms nežinant, jų pajamų mokesčio dalį skyrė politinei partijai

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Vilniaus miesto apylinkės teismas vieno sostinės darželio-mokyklos direktorę pripažino kalta dėl dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo bei skyrė jai 3500 eurų baudą, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Be to, direktorei skirta baudžiamojo poveikio priemonė — vieneriems metams atimta teisė būti paskirtai į savivaldybės institucijų skiriamas pareigas.

Teismas nustatė, kad vienos Vilniaus ugdymo įstaigos direktorė 2018 metais suklastojo keturis prašymus pervesti gyventojų pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms. Moksleivių tėvams grąžinus į mokyklą užpildytas popierines prašymų formas pervesti 2 procentus pajamų mokesčio paramos gavėjui — jos vadovaujamam darželiui-mokyklai, įstaigos direktorė į keturis prašymus įrašė ir antrąjį pajamų mokesčio gavėjo kodą, kuris priklauso vienai politinei partijai, taip pat įrašė ir mokesčio dalies dydį — 1 procentą. Šie suklastoti prašymai vėliau buvo perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedvydo Vaivados, ši nusikalstama įstaigos vadovės veikla paaiškėjo moksleivių tėvams gavus VMI ataskaitas, kuriose buvo nurodyta, kad 1 procentas jų pajamų mokesčio lėšų buvo skirtas vienai politinei partijai, nors iš tikrųjų tokios paramos jie neskyrė.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 metų spalį, iš VMI gavus mokesčių mokėtojų skundus dėl jų vardu užpildytų prašymų skirti pajamų mokesčio dalį politinei partijai.

Teismas konstatavo, kad ugdymo įstaigos direktorė pati papildė iš mokinių tėvų surinktas keturias popierines prašymų formas dėl paramos skyrimo, įrašydama į jas politinės partijos kodą bei skiriamą mokesčio dalį, taip suklastodama tikrą dokumentą.

Šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. 

Tegai:
mokyklos, dokumentų klastojimas, Vilnius, Lietuva
Aleksandras Lukašenka

"Štai jums ir reformos". Kodėl Lukašenka prabilo apie terorizmą Baltarusijoje

(atnaujinta 11:58 2020.10.28)
Visuotinis streikas, kuriuo Svetlana Tichanovskaja grasino oficialiajam Minskui, neįvyko. Baltarusija išėjo į darbą. Tuo tarpu Aleksandras Lukašenka grįžo prie savo įprastinės retorikos: jis sako, kad ekonominė sėkmė yra svarbesnė už žadėtas ​​reformas

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Pasitikėjimo jam suteikė JAV valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjaus skambutis. RIA Novosti autorius Antonas Lisicinas aiškinosi, kas vyksta respublikoje.

Nieko neįvyko

Tichanovskajos ultimatumo terminas baigėsi pirmadienio vakarą. Opozicionierė reikalavo Lukašenkos atsistatydinimo iš respublikos vadovo posto, smurto gatvėse nutraukimo ir visų dėl politinių priežasčių sulaikytų asmenų paleidimo. Ji grasino masiniais nepaklusnumo veiksmais.

Tačiau spalio 26 dienos rytą praktiškai nieko neįvyko. Minsko gatvėse rinkosi nedidelės grupės su baltos-raudonos-baltos spalvos vėliavomis. Kaip įprasta, dirbo būsto ir komunalinių paslaugų teikimo bendrovės, važiavo viešasis transportas, darželiai priėmė vaikus, mokiniai skubėjo į mokyklas, o įmonės pranešė, kad darbas vyksta įprasta tvarka. Masinių protestų veiksmų nebuvo pastebėta ir kituose miestuose.

Nors buvo bandyta streikuoti. Gardine, prie "Gardino azoto" gamyklos įėjimo, teisėsaugos pareigūnai sulaikė apie penkiasdešimt žmonių, kurie ragino streikuoti. Įmonės darbas nebuvo sutrikdytas, piketo iniciatoriai neturėjo nieko bendro su gamyba, tvirtino koncerno "Belneftechim", kuriam priklauso ir "Gardino Azotas", atstovas Aleksandras Tiščenka. "Mes dirbame įprastu režimu", — pabrėžė jis.

"Belorusneft" nepavykusio streiko organizatoriai buvo atleisti — korporaciniame pokalbyje buvo suburta streiko grupė. Penkiolika žmonių pareiškė norą protestuoti, šeši iš jų įrašė vaizdo įrašus su atitinkamais raginimais.

Bendrovės vadovybė bandė įtikinti aktyvistus nusiraminti, tačiau jie liko nepalaužiami. Vakare jie buvo atleisti iš darbo.
Antradienį tapo žinoma apie įvykį su Minsko kardiologinio centro gydytojais. Pirmadienio rytą gydytojai išsirikiavo į vadinamąją solidarumo grandinę sostinės Dzeržinskio prospekte. Jie buvo sulaikyti, paskui paleisti ir nuvyko į darbą. Jie paaiškino, kad išėjo į protesto akciją, bet patys neorganizavo streiko.

Sprogimai, padegimai ir kiti veiksmai

Tuo tarpu Valstybės saugumo komitetas perspėjo, kad į kai kuriuos protestuotojų smurto veiksmus bus reaguojama kaip į terorizmą. Tai įvyko po pranešimo, kad Gomelyje buvo nukenksmintas "panašus į naminę bombą" įtaisas. "Įtaisas" buvo paslėptas po baltos-raudonos-baltos spalvos vėliava.

"Sprogimai, padegimai ir kiti veiksmai, keliantys mirties ar kitų sunkių padarinių pavojų, vykdomi siekiant destabilizuoti viešąją tvarką, yra kvalifikuojami kaip teroro išpuolis", — pažymėjo KGB Tyrimų skyriaus vadovas Konstantinas Byčekas.

Lukašenka taip pat kalbėjo: "Kaip įvertinti tai, kad žmonės jau pasiekė geležinkelį, blokavo automatiką, uždarė bėgius. Tai gali sukelti rimtų geležinkelio avarijų, katastrofų ir žmonių aukų, tai yra organizuotų nusikalstamų grupių veiksmai su terorizmo požymiais".

Tuo tarpu Svetlana Liubeckaja, Atstovų rūmų Nuolatinės teisėkūros komisijos pirmininkė, priminė, kad priimami pasiūlymai dėl Konstitucijos pataisų. Jie turėtų būti siunčiami parlamentui. Galima tik spėlioti, kokie bus šie pokyčiai.

Opozicija reikalavo grįžti prie 1994 metų normų, kai parlamentas turėjo daugiau įgaliojimų, o valstybine kalba buvo laikoma tik baltarusių kalba. Lukašenka prieš tam tikrą laiką paminėjo reformas. Apie tai jis taip pat kalbėjo per pokalbį su opozicijos atstovais KGB kardomojo kalinimo centre. Bet detalių nuo to laiko nepadaugėjo.

Susitikime dalyvavęs Lukašenkos oponentas Jurijus Voskresenskis priminė, kad prezidentas "oponavo labai efektyviai". Respublikos vadovas taip pat atsakė į priekaištus dėl didelės, kritikų manymu, priklausomybės nuo Rusijos. "Kai kurie mano kolegos parodė visišką nekompetenciją, — sakė Voskresenskis. — Pavyzdžiui, jie klausia: "Kaipgi taip, mes dabar dar labiau priklausome nuo Rusijos?" Prezidentas atsako: "Kaip tu taip kalbi, jei nežinai skaičių? Kai atėjau 1994 metais, eksportas į Rusiją sudarė 87 proc., 2019 metų pabaigoje — 47 proc."

Akivaizdu, kad ateityje Baltarusijos lyderis planuoja sumažinti ekonomikos reformas. Aptardamas medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus pramonės plėtrą, Lukašenka nepamiršo opozicijos reikalavimų: "Rinkimų proceso metu atkreipiau dėmesį į tai, kaip mūsų "zmagarai" ir "sviadomija" šaukė: "Duok reformų!" Tai yra reformos — turime vystytis ir, svarbiausia, gilinti miško ištekliais pagrįstą gamybą."

Ilgas Europos žaidimas

Tuo tarpu, kaip paaiškėjo, Lukašenka visiškai ne diplomatinėje izoliacijoje, kuria grasino Europa. Savaitgalį, prieš ultimatumo pabaigą, jis telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi. Pokalbis vyko Vašingtono iniciatyva ir truko apie pusvalandį.

Šalys sutarė, kad "per tą laiką, kuris praėjo nuo Maiko Pompėjaus vizito vasario mėnesį Minske, padėtis smarkiai pasikeitė ir atsiranda naujų iššūkių".

Be to, kaip sakė Baltarusijos prezidento spaudos tarnyba, "valstybės sekretorius pabrėžė, kad jis visada išlieka mūsų šalies suvereniteto ir nepriklausomybės šalininkas". Lukašenka diplomatui pasakojo apie nacionalinį dialogą, kurį jis palaiko Baltarusijoje.

Baltarusijos lyderis taip pat pabrėžė, kad Minskas ir Maskva bus priversti reaguoti į Lenkijos, Lietuvos ar kitų šalių agresijos atvejus. Pompėjas patikino, kad nereikia bijoti tokio įvykių vystymosi, nėra jokios grėsmės iš Varšuvos ir Vilniaus.

Nacionalinės strategijos instituto tarptautinių programų direktorius Jurijus Solozobovas aiškina, kad svarbiau nutraukti diplomatinę ES, o ne JAV blokadą.

"Europa, visų pirma, Lenkija, žaidžia ilgai. Yra civilinio protesto patirties. Pavyzdžiui, devintojo dešimtmečio "Solidarumas", kai molekulinis pasipriešinimas kenkė režimui kiekvieną dieną. Ir, svarbiausia, bendri veiksmai galiausiai sukuria pilietinę tautą, kurios anksčiau nebuvo. Be to, tai įvyksta pagal istorinius standartus, akimirksniu", — sako ekspertas.

Pasak jo, visos šalies streiko akcijų paketas buvo per didelis, todėl nesuveikė. Opozicija užsienyje negali pasikliauti veiksmingu masinių protestų organizavimu. "Labiausiai tikėtina, kad jie bandė išbalansuoti padėtį, paskatinti Lukašenką imtis naujų jėgos veiksmų. Nepavyko", — sako Solozobovas.

Tačiau jis pažymi: šis taktinis pralaimėjimas nepakeičia ilgalaikės strategijos dėl Lukašenkos legitimumo. "Baltarusijos prezidentas iššvaistė didelę paskolos, kurią jam suteikė tiek Rusijos vadovybė, tiek Rusijos visuomenė, dalį. Vašingtono dėmesys yra vertingas. Tačiau po ketverių metų bet kuriuo atveju bus naujas prezidentas ir nauja administracija. Ir ES, kartoju, yra pasirengusi žaisti šį žaidimą daugelį metų. Tai nėra klasikinis greitas valstybės perversmas — užgrobiant pastatus, paperkant sargybinius ir artimiausią aplinką, kaip parašyta Edvardo Lutvako vadovėlyje. Tai yra sistemingas ilgalaikis darbas siekiant pakeisti civilizacinį pasirinkimą. Ir tai vykdantieji yra labai aiškūs: laikas Lukašenkai yra ribotas išteklis; varijantų pas jį nedaug".

Pasak Nacionalinės strategijos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Kostino, pavojus Baltarusijai kyla dėl tolesnio protestų radikalėjimo. Tai daro įtaką oficialiems Maskvos ir Minsko santykiams ir net Rusijos įvaizdžiui Baltarusijos visuomenės akyse.

"Demonstrantų skaičius sumažėjo, tačiau protestų intensyvumas išaugo. Tai įtvirtina neigiamą prezidento reputaciją gyventojų ir tarptautinės bendruomenės akyse. Tai taip pat suteikia protestuotojams ir pasyviems valdžios oponentams priežastį sieti Maskvos integracijos planus su neigiama Lukašenkos figūra. Ir tai jau yra Rusijos problema", — daro išvadą Kostinas.

Projekto "SONAR-2050" analitikos biuro vadovas Ivanas Lizanas mano, kad masiniai mitingai Baltarusijoje "labiau primena norą šokti vorele dėl pačių šokių". "Bandymus sustiprinti protestus sukelia sunkumai opozicijos stovykloje. Vyksta užsienio įtakos centrų mūšiai, ginčai tarp lyderių".

Tichanovskaja buvo paskirta "kovos" veidu, tačiau yra ir Cepkalos šeima (kandidato į respublikos vadovo postą Valerijaus Cepkalos — Sputnik), yra lenkų, dalyvaujančių NEXTA projekte, kurį Minskas pripažino ekstremistiniu. Ultimatumai ir streiko paskelbimas yra siekis parodyti naudingumą, galimybę paveikti situaciją Baltarusijos viduje", — įsitikinęs Lizanas.

Ekspertas pabrėžia: Lukašenkos derybos su Pompėjumi, taip pat prezidento pareiškimai vidaus auditorijai rodo, kad valdžia, atsigavusi po pirmojo sukrėtimo, nori atidėti žadėtą ​​reformą ir įšaldyti padėtį vidaus politikoje. O išorėje — grįžti prie įprasto "daugiavektoriškumo".

Tegai:
protestai, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja papasakojo apie savo gyvenimo sąlygas Lietuvoje
Tichanovskajos atstovė spaudai nesugebėjo paneigti, kad ji gavo pinigų iš Lukašenkos
Ekspertas: Tichanovskajos žodžiai apie "milijardus" iš Lietuvos — įprastas masalas