Šalmas darbuotojo rankoje, archyvinė nuotrauka

Darbo inspekcija: saugios darbo sąlygos nėra tuščias formalumas

85
(atnaujinta 10:40 2017.02.20)
Valstybinė darbo inspekcija ragina darbdavius atidžiau žiūrėti į saugių darbo sąlygų darbuotojams užtikrinimą. Šiais metais užfiksuoti jau penki žūties darbo metu atvejai

VILNIUS, vasario 20 — Sputnik. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) išanalizavo 2017 metais žūties darbo vietoje atvejus ir padarė išvadą, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbus, nesiėmė pakankamų priemonių saugai darbo vietoje užtikrinti, nekontroliavo darbų eigos ir pavaldžių darbuotojų veiksmų.

VDI skelbia, kad šiemet darbo vietoje žuvo penki žmonės, ir tai vos ne per pusę daugiau nei pernai tuo pačiu metu (tada žuvo tik trys darbuotojai).

Metų pradžioje UAB "Dominari logistika" krautuvo vairuotojas nukrito nuo sandėliavimo konteinerio iš apytiksliai 5-6 metrų aukščio ir mirtinai susižalojo: žaliavų sandėlyje elektriniu krautuvu privažiavęs prie konteinerių krovėjas J. J. pakėlė konteinerį, pusiau pripildytą latekso lapų, kartu su jame buvusiu krautuvo vairuotoju M. V., iki sandėliavimo konteinerio aukščio. Nuo šio konteinerio, kraudamas latekso lapus į kitą konteinerį, esantį ant elektrinio krautuvo, vairuotojas M. V. nuo latekso lapų nuslydo, nukrito ant betoninių grindų ir mirtinai susižalojo.

Vos po kelių savaičių, taip pat darbus atlikdamas krautuvu, dėl netinkamos darbo saugos žuvo UAB "Baltic home" darbuotojas: krautuvu pakeltas pamatų blokas atsilaisvino, krito ir prispaudė po pakeltu bloku drožles valiusį pagalbinį darbininką.

Astravo AE statyba. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Виктор Толочко

Dar vienas darbuotojas — Eglės Navikaitės IĮ kvalifikuotas miško darbininkas ― žuvo, dirbdamas VĮ Šilutės miškų urėdijos Žemaitkiemio girininkijoje: darbuotojams kraunant sortimentus į krūvą po plynėje palikta drebule, jos šaka lūžo ir iš dešimties metrų aukščio krito ant vieno iš darbuotojų galvos. Nors darbuotojas buvo su šalmu, patyrė mirtiną traumą. Manoma, kad ruošiniams krauti pasirinkta netinkama vieta, nes esant ir silpnam vėjo gūsiui, papuvusi šaka galėjo lūžti.

Šiemet taip pat mirtinai susižalojo darbo vietoje, virtuvėje, nugriuvęs UAB "Vikšris" virėjas.

Dar vienas mirtinas atvejis įvyko su UAB "Tolimojo keleivinio transporto kompanija" autobuso vairuotoju, kai buvus blogoms eismo sąlygoms bei atsiradus netikėtai kliūčiai kelyje Klaipėda-Kaunas autobusas nuvažiavo nuo kelio ir apvirto.

Dėl šių nutikimų VDI ragina darbdavius atidžiai susipažinti su teikiamomis rekomendacijomis ir jų laikytis bei primena, kad įstatymo nesilaikančiam darbdaviui gresia ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė.

85
Tegai:
žūtis, darbdavys, darbuotojai, darbas, Valstybinė darbo inspekcija
Dar šia tema
Minimalus darbo užmokestis Lietuvoje ir Latvijoje — vienas mažiausių ES
Lietuvoje 30% darbo vietų priklauso nuo eksporto
Astravo AE darbuotojus iš užsienio tikrins Baltarusijos saugumo tarnyba
Vyriausybė: Naujasis Darbo kodeksas įsigalios 2017-ųjų liepos
Альгирдас Палецкис

"Tai yra absoliuti fikcija": Paleckis pakomentavo įtariamųjų parodymus savo byloje

(atnaujinta 18:18 2020.10.20)
Paleckis teigia, kad jis nekaltas, tačiau neatsisakė duoti parodymų. Jis reikalavo, kad teismo posėdžiai būtų atviri, nes mano, kad byla yra sufabrikuota, ir yra įsitikinęs, kad tai įrodys

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Šiaulių apygardos teismas antradienį pradėjo nagrinėti parodymus, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu davė buvęs Socialistų populiaraus fronto partijos lyderis Algirdas Paleckis ir verslininkas Deimantas Bertauskas, skelbiama Šiaulių apygardos teismo pranešime.

Posėdžiai prokuratūros prašymu, atsižvelgiant į nagrinėjamų aplinkybių, susijusių su nacionaliniu saugumu, ypatingą pobūdį, vyksta už uždarų durų.

Maždaug 200 lapų surašytus Paleckio ir Bertausko duotus parodymus pasikeisdamos skaito bylą nagrinėjanti teisėja, valstybės kaltinimą šioje byloje palaikanti prokurorė. Šiems parodymams perskaityti gali prireikti dar kelių teismo posėdžių. Siekdamas užtikrinti proceso dalyviams saugią aplinką teismas skelbia trumpas pertraukas, per kurias vėdinamos, dezinfekuojamos patalpos. Kaltinamasis D. Bertauskas teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, garso ir vaizdo konferencijos priemonės pasitelktos siekiant tarp proceso dalyvių užtikrinti saugų atstumą.    

"Tai yra absoliuti fikcija. Kažkam prireikė tokio teismo, kad būtų galima parodyti savo audringą darbą. Tiesą sakant, prokurorai bando ištirti mano, kaip žurnalisto, politiko, socialinio aktyvisto, veiklą", — naujienų agentūra TASS cituoja Paleckio žodžius.

Jam ir Bertauskui pareikšti įtarimai dėl dviejų epizodų. Vienas iš jų yra susijęs su tariamai Rusijos specialiųjų tarnybų nurodymu rinkta informacija apie Sausio 13-osios bylą nagrinėjusius teisėjus ir prokurorus, antrasis — su gydytojų, kurie sutiktų išduoti tariamai fiktyvų šioje byloje nuteistojo Rusijos Federacijos piliečio Jurijaus Melio, sergančio cukriniu diabetu, sveikatos būklės liudijimą.

Paleckis teigia, kad jis nekaltas, tačiau neatsisakė duoti parodymų. Jis reikalavo, kad teismo posėdžiai būtų atviri, nes mano, kad byla yra sufabrikuota, ir yra įsitikinęs, kad tai įrodys. Kaltinamasis Bertauskas savo kaltės neneigia.

Paleckio byla

Kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl Paleckio bylos. Be jo, byloje taip pat kaltinamas Deimantas Bertauskas. Istorikas Valerijus Ivanovas yra liudytojas. Kaltinamieji byloje kaltinami "dalyvavimu organizuotoje grupėje kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnu ir kitais Rusijos piliečiais" ir "šnipinėjimu Rusijos žvalgybai".

Paleckis ne kartą yra deklaravęs savo nekaltumą. Kaip arešto priežastį jis nurodė tai, kad Lietuvos valdžia jam keršijo dėl jo susidomėjimo 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, taip pat dėl ​​jo bendravimo su rusais.

Jis taip pat teigia, jog prokuratūra daro viską, kad jo byloje būtų išvengta atvirų teismo posėdžių.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau pabrėžė, kad Lietuva visiškai pamina demokratines vertybes, kurias deklaravo stodama į Europos Sąjungą ir NATO.

Tegai:
byla, šnipinėjimas, Algirdas Paleckis
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje
Vilniuje užfiksuotas Saulės halas

Antradienį sostinėje užfiksuotas Saulės halas

(atnaujinta 17:33 2020.10.20)
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje pranešama, kad Saulės halas šalyje yra gana dažnas reiškinys

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Antradienį Vilniuje užfiksuotas optinis atmosferos reiškinys — Saulės halas, apie tai savo Facebook paskyroje pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Sniegas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Кряжев

Šis reiškinys susidaro tada, kai lūžtantys saulės spinduliai atsispindi iš ledo kristalų sudarytuose plunksniniuose sluoksniniuose debesyse.

"Halas — tai danguje susidarantys lankai bei dėmės, dažnai silpnai nuspalvinti vaivorykštės spalvomis. Yra daug halo rūšių (lankai apie Saulę, netikros saulės ar Saulės stulpai). Dažniausiai nuotraukose užfiksuojama halo forma — 22° kampinio dydžio spindulio ratas apie Saulės diską. Vidinis rato pakraštys yra gan ryškaus raudono atspalvio, išorinis — daug blankesnio, violetinio. Tokiam halui susidaryti palankiausios sąlygos yra tada, kai debesis yra sudarytas iš panašaus dydžio atsitiktinai orientuotų šešiabriaunių prizmių, tuomet sklisdama šviesa lūžta tarp prizmės šonų ir sudaro lanką", — rašoma įraše.

Pabrėžiama, kad Saulės halas Lietuvoje yra gana dažnas reiškinys.

Tegai:
Vilnius, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba
Dar šia tema
Šalyje sudarytas lapų pageltimo žemėlapis
Šalies gyventojams priminta apie prieš 53 metus praūžusį cikloną
Elektros energijos sąnaudos Lietuvoje buvo didžiausios Baltijos šalyse
Таблетки иодида калия

Jodo tabletės prieš Astravo AE

(atnaujinta 18:10 2020.10.20)
Sostinės savivaldybė paskelbė nemokamą jodo tablečių platinimą visiems be išimties vilniečiams. Norint jų gauti pakanka vaistinėje pateikti asmens tapatybės kortelę, patvirtinančią gyvenamąją vietą sostinės apylinkėse

Jodo dalijimas vyks mėnesį — iki lapkričio 17 dienos. Gavę informacijos apie avariją Baltarusijos atominėje elektrinėje, kurioje jau buvo pradėta branduolinė reakcija, reikia išgerti tabletes.

— Jonai, pasiimk asmens dokumentą ir bėk į vaistinę. Žiūrėk, sprogs Baltarusijos atominė elektrinė, o mes — be tablečių! Ar prisimeni, kaip 1986 metais sprogo Černobylio atominė elektrinė ir visi Baltarusijos bei Lietuvos gyventojai gavo savo radiacijos dozę?

— Tu taip užtikrintai šneki, kad atominė elektrinė Astrave tikrai sprogs. Iš kur ištraukei šią beprotišką informaciją?

— Jokia ji ne beprotiška! Ar nežiūri televizoriaus ir neskaitai laikraščių? Net pats profesorius Landsbergis nuolat kartoja, kad Baltarusijos atominė elektrinė buvo pastatyta su šiurkščiais techniniais pažeidimais, o jos reaktoriai yra Černobylio dvyniai. Net vyriausybė ir Seimas jau priėmė įstatymus, draudžiančius pirkti ir naudoti elektrą iš Astravo AE Lietuvoje. Ji tokia kenksminga, kad gali skleisti radiaciją net per elektros lizdus butuose.

Įsivaizduok, kad vaikštai po savo butą ir net nepastebi, kaip esi apšvitinamas! Vilniaus valdžia jau pasirūpino mūsų sveikata — jodo tabletes gausime nemokamai. Koks puikus mūsų meras Remigijus Šimašius!

— Artūrai, tu, matyt, visiškai nesupranti pagrindinių ne tik atominės elektrinės, bet ir elektros paskirstymo tinklais iki tavo bute esančio elektros lizdo veikimo principų. Pati branduolinio reaktoriaus sukurta elektra jokiu būdu negali būti radioaktyvi. Astravo atominę elektrinę visos priežiūros struktūros iki TATENA pripažino saugia.

— Bet ją pastatė "Rosatom", o mūsų politikai garsiai ir ne kartą yra pareiškę, kad rusai iš tikrųjų nieko negali pastatyti. Jau nekalbant apie atominę elektrinę. O Baltarusijos atominė elektrinė yra pati pavojingiausia, nes ją pastatė rusai!

— Noriu tau priminti avariją Fukušimos elektrinėje Japonijoje. Atrodo, kad tai technologiškai pažangiausia šalis pasaulyje. O mūsų politikai, kurie šiandien rėkia apie Rusijos atominės pramonės nepažangumą, patys ketino statyti naują atominę elektrinę Lietuvoje pagal "Hitachi" bendrovės, kurios reaktorius sprogo Fukušimoje, projektą. Taigi, įjunk smegenis ir pagalvok, kam naudingas šis vajus aplink Baltarusijos atominę elektrinę. Mūsų politikai tiesiog kelia ažiotažą, saugodami Europos energetikos sektorių nuo pavojingo konkurento, kuris netrukus pradės tiekti rinkai pigią elektrą.

Įsivaizduok, kiek tu ir aš mokėtume už elektrą ir komunalines paslaugas, jei mūsų elektros tiekėjai pradėtų pirkti pigią Astravo elektrą. Dabar prisimink, kad pati Lietuva kadaise turėjo savo Ignalinos atominę elektrinę, kuri aprūpindavo visą šalį pigia elektra ir dar parduodavo kaimynams, o tai užpildė biudžetą. Na, neliūdėk... Eime į vaistinę ir gaukime nemokamų jodo tablečių. Gal kam nors parduosime už alaus skardinę.

Tegai:
Astravo AE