Vilnių ir Palangą su Sankt Peterburgu sujungs "RusLine" lėktuvai
VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Rusijos oro linijų bendrovė "RusLine" skelbia, kad jau nuo pavasario pabaigos Rusijos kultūros sostinė Sankt Peterburgas iš Lietuvos vėl bus pasiekiamas oru. Be to "RusLine" paskelbė ir apie naują skrydžių kryptį iš Palangos.
Aviakompanijos "RusLine" skrydžiai į Sankt Peterburgą iš Vilniaus oro uosto bus pradėti vykdyti gegužės 22 dieną, o iš Palangos — birželio 10 dieną, pranešė portalas madeinvilnius.com.
Nuo 2011 metų vasaros aviakompanija "RusLine" skraidina keleivius į Maskvos Domodedovo oro uostą. Ši skrydžių kryptis išliks ir šią vasarą, skrydžiai pradedami gegužės 22 dieną.
Palanga — Sankt Peterburgas
Lietuvos oro uostų Komercijos direktorė Jūratė Baltrušaitytė tikisi, kad naujoji kryptis ne tik palengvins susisiekimą šalies keleiviams, bet ir vasaros sezono metu pritrauks turistų tiek į Vilnių, tiek ir į vasaros sostine vadinamą Palangą.
Į Lietuvos pajūrį — Palangos oro uostą — Rusijos oro linijų bendrovė keliautojus skraidins kartą per savaitę — šeštadieniais. Tą pačią dieną orlaivis iš Palangos kils Sankt Peterburgo link.
Bilietai šia kryptimi kainuos nuo 125 Eur į vieną pusę.
Sankt Peterburgas taps jau 10-ąja kryptimi, kuria vasarą bus galima oro transportu pasiekti Palangą.
Vilnius — Sankt Peterburgas
Skrydžiai į Sankt Peterburgą iš Lietuvos sostinės sugrįžta po sezono pertraukos — aviakompanija "RusLine" šiuo maršrutu skraidino nuo 2015 metų gegužės iki 2016 metų spalio.
Dabar jie bus vykdomi visomis savaitės dienomis, išskyrus penktadienį ir šeštadienį.
Tokio paties skrydžių tvarkaraščio aviakompanija laikysis ir nuo liepos 14 iki rugpjūčio 18 dienos, kai bus rekonstruojamas Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo takas — tuomet "RusLine" skrydžius vykdys iš Kauno oro uosto.
Tiek iš Vilniaus, tiek iš Palangos Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostą bus galima pasiekti per 1 valandą 20 minučių.
"RusLine" Palangą ir Vilnių su Sankt Peterburgu oro keliu sujungs "Bombardier CRJ100/CRJ200" lėktuvais, kuriuose gali skristi 50 keleivių.
Lietuva išlieka ES šalių pagal mirštamumą nuo COVID-19 dešimtuke
(atnaujinta 21:02 2021.02.25)
Remiantis ECDC duomenimis, per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje buvo nustatyta 79,81 atvejo milijonui gyventojųVILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje per pastarąsias 14 dienų sergamumas COVID-19 buvo žemesnis už ES vidurkį, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys.
ES šalių vidurkis buvo 283,62 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų, o Lietuvoje — 261,05 atvejo.
Lietuva užima 15 vietą tarp ES šalių. Latvijoje sergamumas yra 509,47 atvejo, o Estijoje — 703,47.
Kalbant apie mirštamumą, per pastarąsias 14 dienų Lietuvoje buvo nustatyta 79,81 atvejo milijonui gyventojų. Taigi, pagal šį rodiklį Lietuva užima 9 vietą.
Latvijoje mirčių skaičius yra 106,41, Estijoje — 51,92.
Čekija pirmauja pagal sergamumą ES (1 120,03 atvejo 100 tūkst.), o didžiausias mirštamumas užfiksuotas Slovakijoje — 239,29 atvejo.
Tegai:
Šiaulių meras nepatenkintas mokykliniu eksperimentu Vilniuje
(atnaujinta 20:40 2021.02.25)
Meras pabrėžė, kad Lietuvos sostinėje padėtis su COVID-19 sergamumu yra du kartus blogesnė nei jo miesteVILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Šiaulių meras Artūras Visockas paklausė Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, kodėl jo miesto mokyklos negali grįžti į darbą anksčiau nei kitos.
"Atviras klausimas Švietimo ministrei. Kodėl Šiauliai negalėtų anksčiau grįžti į klases ir pavyti prarastą laiką? Negana to grįžimo į mokyklą eksperimentas daromas Vilniuje?" — Facebook paskyroje parašė meras.
Visockas pateikė duomenis apie sergamumą per pastarąsias dvi savaites 100 tūkstančių gyventojų. Šiaulių mieste sergamumas — 176, Panevėžyje — 267, Kauno mieste — 268, Klaipėdos mieste — 313, Vilniaus mieste — 344.
Meras priminė, kad Šiauliai buvo pirmieji iš didžiųjų miestų, kuriuose išplito koronavirusas, ir pirmieji sustabdė švietimo įstaigų darbą. Vis dėlto dabar situacija mieste yra dvigubai geresnė nei Vilniuje, tačiau būtent Lietuvos sostinėje nuspręsta atlikti eksperimentą dėl mokyklų darbo atnaujinimo, sakė Visockas.
Vienoje iš sostinės mokyklų atnaujintas darbas, mokymas vyksta tiek nuotoliniu, tiek kontaktiniu būdu, periodiškai testuojant mokinius dėl koronaviruso. Remiantis eksperimento rezultatais, bus priimtas sprendimas, ar grąžinti mokinius į mokyklas.
Lietuvoje nuo pandemijos pradžios nustatyti daugiau nei 196 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau nei 181 tūkstantis žmonių, mirė 3 209. Visiškai paskiepyti daugiau nei 70 tūkstančių žmonių.
Šalyje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos. Judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos. Tačiau dabar gyventojams leidžiama keliauti tarp žiedinių savivaldybių.
Pasak Lietuvos ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės, dabar Lietuvoje yra "įstrigimo" situacija, kai nėra staigių sergamumo šuolių ar staigaus jo nuosmukio.