AirBaltic Boingas 737-53S, archyvinė nuotrauka

Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos metu veiks dažnas susisiekimas su Kaunu

83
Kol Vilniaus oro uostas aviacinės veiklos nevykdys, skrydžiai bus perkelti į Kauno oro uostą, su kuriuo keleivių patogumui bus užtikrintas reguliarus tarpmiestinis susisiekimas

VILNIUS, kovo 8 Sputnik. Liepos 14 dieną prasidėsianti Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija Lietuvos aviacijos centru iki rugpjūčio 18 dienos taps Kaunas. Tam, kad kelionė iki Kauno oro uosto neapkarstų, Lietuvos oro uostai pakvietė vežimo kompanijas aktyviai užsiimti keleivių vežimu į ir iš Kauno oro uosto, kad užtikrintų patogų, reguliarų ir dažną tarpmiestinį susisiekimą, praneša Vilniaus oro uostas.

"Svarbu, kad tiek pirmą sykį mūsų šalyje viešintys užsienio svečiai, tiek atostogų ar verslo reikalais keliausiantys Lietuvos gyventojai galėtų paprastai ir patogiai pasiekti Kauno oro uostą tuo metu, kai Vilniaus oro uostas bus uždarytas tako rekonstrukcijai", — teigia Lietuvos oro uostų tinklo vadovas Donatas Voveris.

Voveris pažymėjo, kad nors patys Lietuvos oro uostai ir nėra atsakingi už klientų vežimą į ir iš oro uosto, tačiau, siekdami geriausių keleivių įspūdžių, jaučia atsakomybę už jų komfortą.

Savo ruožtu, Lietuvos oro uostai žada visokeriopą pagalbą vežėjams teikiant informaciją apie skrydžių tvarkaraščius bei informuojant keleivius apie susisiekimo tarp Vilniaus ir Kauno oro uosto galimybes.

"Visus transporto tarp Vilniaus ir Kauno oro uosto tvarkaraščius bus galima pamatyti Vilniaus ir Kauno oro uostų interneto svetainėse, juos aktyviai komunikuosime socialiniuose tinkluose. Vežėjai gali būti ramūs — keleiviai apie jų siūlomus maršrutus tikrai sužinos", — tikino Voveris.

35 dienas — nuo liepos 14 dienos iki rugpjūčio 17 dienos truksiančios Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos metu bus keičiama senoji tako danga, sutvirtinamas ir apšiltinamas jo pagrindas, įrengiamos naujos drenažo ir lietaus surinkimo sistemos bei rekonstruojama žiburių ir jų valdymo sistema.

Kol Vilniaus oro uostas aviacinės veiklos nevykdys, 14 iš 16 Lietuvos sostinėje veikiančių aviakompanijų savo skrydžius perkels į Kauno oro uostą.

83
Tegai:
skrydžiai, keleiviai, Kauno oro uostas, Vilniaus oro uostas, Kaunas, Vilnius
Temos:
Po lėktuvo sparnu: Lietuvos oro uostai (74)
Dar šia tema
Lietuvos oro uostai pirmauja visame Baltijos regione
Vilnių ir Palangą su Sankt Peterburgu sujungs "RusLine" lėktuvai
Lietuvos oro uostai sieks aprėpti skrydžius po visą pasaulį
Medicinos darbuotojai

Vilniaus miesto klinikinė ligoninė pranešė apie apsaugos priemonių trūkumą

(atnaujinta 15:12 2021.04.13)
Antradienio ryto duomenimis, šioje ligoninėje gydomas 261 pacientas, segantis COVID-19 liga

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje jau baigiasi sukaupti apsaugos priemonių rezervai, pranešė ligoninė savo Facebook paskyroje.

Pažymima, jog šioje ligoninėje gydomas didžiausias kiekis pacientų, sergančių COVID-19 liga.

Šiuo metu labai trūksta ilgaaulių antbačių, 3 kl. respiratorių, didelių (3XL, 4XL, 5XL) dydžių kombinezonų, todėl prašoma turint galimybę padėti.

"Mes praktiškai visą laiką dirbame ties maksimalių galimybių riba ir būsime dėkingi už bet kokią pagalbą", — sako gydytojas, VMKL koordinatorius COVID-19 ligos gydymui Algirdas Pilvelis.

Antradienio ryto duomenimis Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje gydomas 261 pacientas, segantis COVID-19 liga.

Tegai:
apsaugos priemonės, koronavirusas, ligoninė, Vilnius
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje patvirtinti dar 1088 koronaviruso atvejai, mirė 12 žmonių
Indija tapo 60-ąja šalimi, patvirtinusia vakciną "Sputnik V"
Estijoje nustatyta beveik 200 naujų šalutinių poveikių po vakcinacijos
Sputnik V vakcina

Pasitiki "Sputnik V": Lietuvos gyventojai priėmė "nuosprendį" dėl "AstraZeneca"

(atnaujinta 14:52 2021.04.13)
Tyrimas buvo atliktas tarp gyventojų, kurie rusų vartoja kaip kasdienio bendravimo kalbą. Iš viso buvo apklausta daugiau nei 430 respondentų

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Asociacija "Rusakalbė Klaipėda" atliko apklausą tarp miesto gyventojų tam, kad išsiaiškintų, kuri ES šalyse naudojama vakcina nuo koronaviruso jiems kelia didžiausią pasitikėjimą.

Tyrimas buvo atliktas tarp gyventojų, kurie rusų vartoja kaip kasdienio bendravimo kalbą.

Į vakcinų, kurias buvo pasiūlyta vertinti, sąrašą pateko "Pfizer/BioNTech", "Moderna", "Johnson & Johnson", "AstraZeneca", "Sputnik V" ir "Sinopharm". Respondentai galėjo nurodyti, kad nepasitiki nė viena iš šių vakcinų.

Nepaisant to, kad kinų vakcina "Sinopharm" ir rusiškas preparatas "Sputnik V" dar nėra patvirtinti Europos vaistų agentūros (EVA), jie buvo įtraukti į šį sąrašą, nes kai kurios ES šalys jau jais naudoja gyventojų skiepijimui. "J&J" vakcina buvo įtraukta, nes Europos reguliavimo institucija patvirtino jos vartojimą bendrijos šalyse.

Tyrimo duomenimis, 54,4 procentai rusakalbių klaipėdiečių labiausiai pasitiki "Sputnik V" vakcina. Dar 30,3 proc. apklaustųjų teigė nepasitikintys nė viena iš pateiktų vakcinų.

"Visų kitų simpatijos pasiskirstė tarp vakcinų gamintojų "Pfizer/BioNTech", "Moderna" ir "Johnson & Johnson". Pažymėtina, kad nebuvo nė vieno respondento, kuris nurodytų, kad labiausiai pasitiki Kinijos vakcina "Sinopharm" arba Didžiosios Britanijos ir Švedijos "AstraZeneca". Tokiu būdu šie gamintojai buvo nustumti nuo reikalųBent jau rusakalbių klaipėdiečių supratimu — jie priėmė nuosprendį", — savo Facebook paskyroje rašė asociacija.

Pažymima, kad 12,3 proc. respondentų labiausiai pasitiki "Pfizer/BioNTech", 1,6 proc. — "Moderna" vakcina. Dar 1,4 proc. pažymėjo, kad labiausiai pasitiki amerikietišku preparatu "J&J".

Apklausoje dalyvavo 431 žmogus. Daugiau nei 80 procentų jų gyvena Klaipėdoje.

EVA Saugumo komitetas, peržiūrėjęs papildomą informaciją apie "AstraZeneca" vakciną, anksčiau pranešė, kad jos nauda yra didesnė už riziką, tačiau pripažino ryšį tarp vakcinacijos ir labai retų tromboembolinių komplikacijų atvejų pacientams galimybę.

Reguliavimo institucija mano, kad retą tokių komplikacijų tikimybę reikia įtraukti į šios vakcinos šalutinių poveikių sąrašą. Tuo tarpu ekspertai dar negalėjo patvirtinti jokių specifinių rizikos veiksnių, susijusių su "AstraZeneca" ir tromboze. Yra žinoma tik tai, kad dauguma jau užfiksuotų atvejų pasitaikė moterims, jaunesnėms nei 60 metų, per dvi savaites po vakcinacijos.

Kovo mėnesį paaiškėjo, kad Austrijoje paskiepytam asmeniui buvo diagnozuota išsėtinė trombozė, jis mirė praėjus 10 dienų po pirmosios dozės. Kitas buvo paguldytas į ligoninę dėl plaučių embolijos. Vėliau panaši informacija ėmė sklisti iš kitų Europos šalių. Kai kurios ES valstybės nusprendė dėl atsargumo sustabdyti vaisto vartojimą.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas

 

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO vadovas pareiškė apie padidėjusį mirštamumą nuo koronaviruso
Vilniuje beveik šimtas žmonių susirinko į vakarėlį karantino metu
Lietuvoje patvirtinti dar 1088 koronaviruso atvejai, mirė 12 žmonių