Kelias, archyvinė nuotrauka

Per savaitę keliuose 2 moterys žuvo, 73 žmonės sužeisti

26
(atnaujinta 09:04 2017.03.13)
Lietuvos keliuose praėjusią savaitę įvyko 66 eismo įvykiai, kuriuose žuvo vienas automobilio vairuotojas ir viena pėsčioji, tarp sužeistųjų 16 nepilnamečių

VILNIUS, kovo 13 — Sputnik. Per savaitę, kovo 3-9 dienomis, mūsų šalies keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 66 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės, praneša Policijos departamentas su nuoroda į Lietuvos kelių policijos tarnybą.

Žuvo du eismo dalyviai: vienas automobilio vairuotojas ir vienas pėsčiasis (į įvykį pateko tamsiuoju paros metu). Abi žuvusiosios — moterys, jų amžiaus vidurkis — 63-eji metai.

Sužeisti 73 žmonės, tarp jų 16 nepilnamečių (devyni keleiviai, penki pėstieji, vienas mopedo ir vienas dviračio vairuotojai).

Daugiausia įvykiuose nukentėjo vairuotojų — 29, taip pat 21 keleivis, 20 pėsčiųjų, iš jų 10 — pėsčiųjų perėjose, ir trys dviračių vairuotojai.

Neblaivūs vairuotojai, pirminiais duomenimis, dalyvavo šešiuose eismo įvykiuose: sužeisti septyni žmonės (trys vairuotojai, du keleiviai ir du pėstieji).

Palyginti šios savaitės avaringumo statistiką su praėjusių metų ta pačia savaite, pirminiais duomenimis, įvyko 17 eismo įvykių daugiau, žmonių žuvo 5 mažiau, sužeista 10 daugiau.

Šiais metais (iki kovo 10 dienos) Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 33 žmonės, tai yra tiek pat, kaip praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Daugiausia žuvo pėsčiųjų 14 (10 iš jų tamsiuoju paros metu) ir vairuotojų — 11. Tarp žuvusiųjų 25 vyrai ir aštuonios moterys, jų amžiaus vidurkis — 49-eri metai. 

26
Tegai:
pėstieji, vairuotojas, eismo įvykiai, žuvo keliuose, Lietuva
Temos:
Policijos pareigūnai skuba į pagalbą (127)
Dar šia tema
Per savaitę keliuose žuvo 10 žmonių: tarp jų — vienas nepilnametis
Per savaitę keliuose žuvo du vairuotojai, pėsčiasis ir dviratininkas
Netinkamas lenkimas baudžiamas teisės vairuoti atėmimu
Operacija, archyvinė nuotrauka

Santaros klinikose transplantuoti COVID-19 liga sirgusio donoro inkstai

(atnaujinta 13:30 2021.01.26)
Šiuo metu pacientų būklė gera, abiejų recipientų persodinti inkstai jau veikia, koronaviruso testų rezultatai buvo neigiami

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. VUL Santaros klinikose atliktos išskirtinės transplantacijos: COVID-19 liga sirgusio donoro, kurio nosiaryklės mėginyje vis dar buvo aptinkamas SARS-CoV-2 RNR, inkstai buvo persodinti dviem šio organo transplantacijos laukusiems pacientams, anksčiau persirgusiems koronavirusine infekcija ir turintiems apsauginį antikūnų titrą.

Ši transplantacija yra unikali tuo, kad pandeminio viruso sukelta liga donoras buvo susirgęs prieš dvi savaites. 

"Daugiadalykė komanda aktyviai diskutavo dėl inkstų tinkamumo transplantacijai. Informacijos apie COVID-19 liga sergančio donoro organų persodinimą dar labai maža net ir tarptautinėje literatūroje. Pacientai, supažindinti su informacija apie donoro ligą, šią žinią priėmė ramiai — transplantacijos atliktos", — pasakoja Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė gydytoja nefrologė Eglė Ašakienė.

Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė taip pat pabrėžia šios transplantacijos unikalumą: donoras, konstatavus jo smegenų mirtį, turėjo teigiamą molekulinį koronavirusinės infekcijos nosiaryklėje tyrimo rezultatą, o abu recipientai buvo jau persirgę šia infekcija. 

"Domėjomės, ar buvo kur nors pasaulyje atlikta panaši transplantacija ir šiandien galime teigti, jog vis dėlto buvome pirmieji. Apie tai reikia ir būtina kuo daugiau kalbėti, nes per pandemiją ir taip nukentėjo transplantacijų sritis, o sergančiųjų ir persirgusiųjų šia infekcija pasaulyje vis daugiau", — teigė Jančorienė.

Pasak Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovo prof. Mariaus Miglino, tiek dializuojamų, tiek po inkstų transplantacijos pacientų sergamumas ir mirštamumas nuo COVID-19 ligos, deja, yra didesnis nei bendroje populiacijoje. Dėl to, ypač pandemijos pradžioje, kildavo dilema, ar transplantacijos turėtų būti atliekamos, ar ne. 

Pacientų sveikatos būklė atidžiai stebima

Pasak gydytojos Ašakienės, šiuo metu pacientų būklė gera. Praėjus savaitei po transplantacijos atlikti PGR nosiaryklės mėginių tyrimai — koronaviruso infekciją sukeliančio viruso nenustatyta, abiejų recipientų persodinti inkstai jau veikia ir gydymo dializėmis nebereikia.

Pacientė Raimonda šiandien be galo džiaugiasi, nes tikrai gerai jaučiasi. "Kol kas klostosi viskas gerai, ir norėčiau kuo ilgiau su šiuo inkstu pagyventi, — sako Raimonda. — Neleidžiu sau galvoti, kad bus blogai. Šeima džiaugiasi taip pat, labiausiai — trylikametis sūnus, kad galėsiu skirti jam daugiau laiko. Norėčiau savo pavyzdžiu padrąsinti ir kitus, kuriems gal sunku apsispręsti ar pakeisti požiūrį".

36 metų vyriškis, kuriam teko antrasis šio donoro inkstas, taip pat nusiteikęs optimistiškai, tikisi geriausio. 2008 metais jam buvo diagnozuota nefropatija, bet aštuonerius metus liga neprogresavo. Devintaisiais metais ėmė smarkiai blogėti, 1,5 metų teko daryti peritoninę dializę, dar po metų buvo įrašytas į inksto transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. 

"Jau penktą kartą atvykstu į klinikas, nes pirmuosius keturis kartus donoriniai organai nebuvo man tinkamiausi, — pasakoja pacientas. — Ir šįkart važiavau galvodamas, kad gal bus kaip anais kartais. Tačiau šįkart pasisekė! Mintis, kad inksto donoras persirgęs kovidu, manęs nė kiek neišgąsdino. Ir aš esu persirgęs šia infekcija per antrąją bangą, turėjau antikūnų". 

Dabar vyras mano, kad gyvenimas pasikeis neatpažįstamai, džiaugiasi ir nori kuo greičiau pamatyti savo keturmetį sūnų. 

Tegai:
COVID-19, operacija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
EK pareikalavo "AstraZeneca" paaiškinti vakcinų tiekimo į ES sumažėjimą
PSO papasakojo apie koronaviruso likimą
JT generalinis sekretorius prakalbo apie neonacius COVID-19 epochoje
Miškas

Europos Komisija prigrasino Lietuvai sankcijomis dėl miškų pirkimo

(atnaujinta 11:54 2021.01.26)
Lietuvos parlamentarai anksčiau įvedė pataisą, pagal kurią privatiems asmenims nustatomas didžiausias galimas nuosavybės plotas

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Europos Komisija paragino Lietuvą pagrįsti priimtą pataisą dėl vieno asmens ne daugiau kaip 1,5 hektaro miško įsigijimo, praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.

EK teigimu, pataisa gali prieštarauti ES straipsnio nuostatai, užtikrinančiai laisvą kapitalo judėjimą.

Pakeistas Miškų įstatymas privatiems asmenims nustatė didžiausią galimą įsigyti miško ūkio paskirties žemės sklypų plotą — 1500 ha, nors tokio ar panašaus ribojimo nėra kitose ES šalyse narėse.

EK prašo pateikti informaciją apie įstatymo pataisų priėmimo aplinkybes ir pagrįsti nustatyto ribojimo būtinybę ir proporcingumą. 

Seimas riboti privataus miško dydį nusprendė 2019 m. rugpjūčio 22 d. EK pataisa susidomėjo 2020 m. rugsėjo 10 d.

Aplinkos ministerija paprašė pratęsti atsakymo pateikimo terminą 3 mėnesiams. EK jį atidėjo iki 2021 metų vasario 17 d.

"Dabar turime tik mažiau nei mėnesį išspręsti buvusių valdančiųjų problemą, kurią patys ir sukūrė", — pasakė aplinkos viceministras Danas Augutis.

Viceministro vertinimu, jeigu Miškų įstatymo nustatyti ribojimai miško žemei įsigyti liks nepakeisti, EK greičiausiai pradės oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, be šio galimo pažeidimo, paveldėjo dar tris Aplinkos ministerijai adresuotas pažeidimo procedūras — dėl nuotekų, buveinių, atliekų direktyvų.

Tegai:
Europos Komisija (EK), sankcijos, miškas, Lietuva
Dainininkas Filipas Kirkorovas

Lietuvoje norima sukurti juodąjį sąrašą menininkams Rusijos

Anksčiau respublikoje rusų dainininkas Filipas Kirkorovas buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų, kuriems penkerius metus draudžiama atvykti į šalį, sąrašą. Draudimas įsigaliojo sausio 19 dieną

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys pažadėjo atidžiau įvertinti iš Rusijos atvykstančius menininkus ir kitus asmenis. Apie tai praneša internetinis leidinys "Lenta.ru", remdamasis Rusijos žiniasklaida.

Pasak jo, Lietuvos valdžiai būtų labai naudingas "aiškus sąrašas asmenų, kurie yra nepageidaujami Lietuvoje".

"Tikrai galėtų būti aktyvesnis ir pačios Kultūros ministerijos vaidmuo inicijuojant tokio sąrašo sudarymą, kultūrinės erdvės monitoringas, ar, tarkime, propagandai imliausių kultūros sričių ir veikėjų identifikavimas", — teigė jis.

Anksčiau respublikoje rusų dainininkas Filipas Kirkorovas buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų, kuriems penkerius metus draudžiama atvykti į šalį, sąrašą. Draudimas įsigaliojo sausio 19 dieną.

Respublika teigė, kad "atlikėjų, viešai pateisinančių Krymo okupaciją" negalima "toleruoti" jokioje demokratinėje valstybėje. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad dainininkas "sąmoningai neigė" Ukrainos teritorinį vientisumą.

Menininko advokatai teigė, kad Kirkorovas apskųs Lietuvos valdžios sprendimą Europos teisme. Tuo pat metu EK atsisakė komentuoti situaciją sakydama, kad atskirus atvejus turi įvertinti nacionalinės valdžios institucijos.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija po skandalo ėmė svarstyti galimybę uždrausti Kirkorovui ir Michailui Šufutinskiui atvykti į respubliką dėl to, kad šių dainininkų koncertų organizatoriams buvo paskirta kompensacija už jų atšaukimą. Bendra žala įvertinta daugiau kaip 30 tūkstančių eurų. Patys koncertai buvo nukelti į vėlesnę datą.

Interviu su Sputnik Lietuva politologas, portalo "Sonar-2050" vyriausiasis redaktorius Semionas Uralovas pažymėjo, kad Lietuvos visuomenė ir vyriausybė yra skirtingose realybėse, nes jei Lietuvos piliečiai nenorėtų klausytis Kirkorovo, jis nebūtų vykęs į šią šalį koncertuoti.

Tegai:
Rusija, Lietuva, Filipas Kirkorovas