Gedulo žvakės, archyvinė nuotrauka

Lietuva pasiūlė Europos Sąjungai grąžinti mirties bausmę

113
(atnaujinta 11:13 2017.03.14)
Frakcijos "Tvarka ir teisingumas" seniūnas Remigijus Žemaitaitis pasisakė už mirties bausmės grąžinimą į ES bausmių sistemą

VILNIUS, kovo 14 — Sputnik. Pirmadienį parlamentaras ir opozicinės partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis Remigijus Žemaitaitis išsiuntė oficialų kreipimąsi Europos Komisijos pirmininkui Jean-Claude Juncker (Žanui Klodui Junkeriui) ir Europos vadovų tarybos pirmininkui Donald Tusk (Donaldui Tuskui) dėl teisinių galimybių grąžinti mirties bausmę Lietuvoje, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Parlamentaras pažymėjo, kad 1998 metų pabaigoje Lietuvoje buvo panaikinta mirties bausmė, nes Konstitucinis Teismas pasisakė, jog pagrindiniame šalies įstatyme, garantuojančiame žmogaus teisę gyventi, nėra prielaidų taikyti tokią bausmę.

"Kadangi mirties bausmės uždraudimas — būtina sąlyga narystei Europos Taryboje bei Europos Sąjungoje, tai mirties bausmės restitucija, atgaivinimas galimas tik Europos lygiu", — pažymėjo Žemaitaitis.

Tik panaikinus ar atsisakius šių įsipareigojimų Europos lygiu, galima būtų kalbėti apie galimybę nacionaliniu lygiu atstatyti mirties bausmę.

Žemaitaitis pabrėžė, kad tokia sankcija turi būti numatyta, nes tai dalinė atgrasymo priemonių daryti nusikaltimus. Šiuo metu visuomenės saugumui ir demokratijai yra reali grėsmė ne tik dėl nusikaltimų, bet ir terorizmo. Todėl, Seimo nario nuomone, kaip 1998 metais taip ir dabar, tokia sankcija turi būti.

Nors visi pagrindai mirties bausmei atkurti yra, bet reikia politinės valios tai padaryti. Ar tai reikia daryti, yra tarptautinio bendradarbiavimo klausimas ir vertybinių diskusijų reikalas, mano Žemaitaitis.

Visgi būtina turėti omeny, kad visuomenės nuomonė yra palanki mirties bausmei ir tai turėtų būti esminis argumentas, kurio negali ignoruoti politikai nei Lietuvoje, nei užsienyje.

"Mirties bausmė nėra panaikinta negrįžtamai. Pasikeitus vertybinėms nuostatoms, teisinei doktrinai ir teisinių gėrių interpretavimui, mirties bausmė be vargo gali būti grąžinta į bausmių sistemą", — pažymėjo Žemaitaitis.

"Pirmiausia reikia suvienyti visų valstybių žmones, kurie nori ginti pamatines žmogaus teises, o ne nusikaltėlių teises. Reikia iškelti tokias diskusijas visuomenėje, o kartu ir tarp politikų, kad jie užuot žmones vedę į pražūtingą liberalizmo, kalinių teisių ir kaltinamųjų teisių gynimą, pradėtų realiai ginti visuomenę nuo tokių niekšų", — pažymėjo frakcijos lyderis.  

113
Tegai:
mirties bausmė, Europos Sąjunga (ES), Tvarka ir teisingumas, Remigijus Žemaitaitis, Lietuva
Dar šia tema
Telšiškiai nepasidalino merginos: vienas į teismą, kitas mirė
Motina sumušė savo 7 mėnesių vaiką — mergaitė yra komos būklės
Atnaujintas tyrimas dėl mažamečio, atvežto į ligoninę komos būsenoje
Palanga, archyvinė nuotrauka

Čaplinskas papasakojo ar reikia veido kaukių paplūdimyje

3
(atnaujinta 17:46 2020.08.09)
ULAC vadovo manymu, tikimybė užsikrėsti koronavirusu pliažo sąlygomis nors ir egzistuoja, bet nėra didelė

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas savo Facebook paskyroje papasakojo ar reikia veido kaukių pliaže.

"Ar reikia pliaže kaukių? Ir ne ir taip. Taip, nes koronaviruso plitimui svarbu atstumas, ekspozicijos laikas ir apsauga. Dėl apsaugos — t.y. dėl kaukių: jeigu artimam kontakte ilgesnį laiką (>15 min.) šalia būna dvi skirtingos kompanijos užsikrėtimo tikimybė išlieka, nes nežinia ar tose kompanijose yra besimptomių koronavirusų nešiotojų, kurie į aplinką išskiria virusus", — rašo jis.

Tačiau, ULAC vadovo manymu, tikimybė užsikrėsti pliažo sąlygomis nors ir egzistuoja, bet nėra didelė.

Jis paaiškino, jog tikėtina, kad nemažai žmonių šalyje yra susidūrę su virusu, bet to nežino, nes neturėjo ir neturi kur išsitirti laisvanoriškai, anonimiškai dėl COVID-19 ligos antikūnų.

"Todėl, norint sušvelninti antrą bangą, būtina nedelsiant keisti testavimo strategiją. Tai leistų greičiau diagnozuoti užsikrėtusius ir simptomų nejaučiančius žmones, bei išvengti persirgusių žmonių perteklinės izoliacijos", — pabrėžė Čaplinskas.

Patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius konkretiems žmonėms siekia 2231, sergančių žmonių skaičius — 469, 2885 žmonių yra izoliacijoje. Nuo birželio 1 dienos nustatyta 123 įvežtinių atvejų.

3
Tegai:
koronavirusas, paplūdimys, kaukės
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Patvirtinti trisdešimt septyni COVID-19 atvejai: 29 iš jų registruoti Kauno apskrityje
Mokslininkai sužinojo apie galingą imuninį atsaką į koronavirusą
Šalyje per parą patvirtintas 21 koronaviruso atvejis
Vaistai, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kokie vaistai dažniausiai vartojami Lietuvoje

(atnaujinta 18:04 2020.08.09)
Naujausias VLK tyrimas parodė, kad per ketverius metus — 2016-2019-aisiais — kompensuojamųjų vaistų vartojimas padidėjo apie 8 proc., kasmet — beveik po 3 procentus

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Lietuvoje daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, praneša Valstybinės ligonių kasos (VLK) spaudos tarnyba.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pernai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, rodo ligonių kasų atlikta analizė. Toliau seka virškinimo traktą, metabolizmą bei nervų sistemas veikiantys preparatai.

Naujausias VLK tyrimas parodė, kad per ketverius metus — 2016-2019-aisiais — kompensuojamųjų vaistų vartojimas padidėjo apie 8 proc., kasmet — beveik po 3 procentus.

VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė pabrėžė, kad visų pernai suvartotų vaistų kompensuojamųjų dalis sudarė kiek daugiau nei pusę – 54 procentus.

Pasak patarėjos, širdį ir kraujagysles veikiančius kompensuojamuosius preparatus pernai kasdien vartojo šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų, metabolizmą bei nervų sistemą — vienas iš dešimties. Iš PSDF buvo kompensuota 82 proc. kardiologinių, 36 proc. virškinimo bei 35 proc. nervų sistemas veikiančių preparatų.

Pernai per dieną 1000 Lietuvos gyventojų teko 632 vidutinės terapinės kompensuojamųjų vaistų dozės, 2018 metais — 591, 2017 metais — 601, 2016 metais — 583.

Šiuo metu Kompensuojamųjų vaistų kainyne yra per 2 tūkst. vaistų. VLK duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus Lietuvos vaistinėse pernai iš viso sumokėta 325 mln. eurų. Didžioji dalis – 303 mln. eurų – šios sumos buvo padengta iš PSDF.

Gyventojai kompensuojamųjų vaistų priemokoms iš viso išleido 22 mln. eurų — 17 mln. eurų mažiau nei 2018-aisiais. Daugiausia priemokų praėjusiais metais gyventojams teko sumokėti įsigyjant kardiologinių vaistų — 13 mln. eurų, nervų sistemą veikiančių — 1,9 mln. eurų ir virškinimo traktą veikiančių vaistų — 1,6 mln. eurų.

Tegai:
kompensuojamieji vaistai, Valstybinė ligonių kasa (VLK)