Gedulo žvakės, archyvinė nuotrauka

Lietuva pasiūlė Europos Sąjungai grąžinti mirties bausmę

110
(atnaujinta 11:13 2017.03.14)
Frakcijos "Tvarka ir teisingumas" seniūnas Remigijus Žemaitaitis pasisakė už mirties bausmės grąžinimą į ES bausmių sistemą

VILNIUS, kovo 14 — Sputnik. Pirmadienį parlamentaras ir opozicinės partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis Remigijus Žemaitaitis išsiuntė oficialų kreipimąsi Europos Komisijos pirmininkui Jean-Claude Juncker (Žanui Klodui Junkeriui) ir Europos vadovų tarybos pirmininkui Donald Tusk (Donaldui Tuskui) dėl teisinių galimybių grąžinti mirties bausmę Lietuvoje, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Parlamentaras pažymėjo, kad 1998 metų pabaigoje Lietuvoje buvo panaikinta mirties bausmė, nes Konstitucinis Teismas pasisakė, jog pagrindiniame šalies įstatyme, garantuojančiame žmogaus teisę gyventi, nėra prielaidų taikyti tokią bausmę.

"Kadangi mirties bausmės uždraudimas — būtina sąlyga narystei Europos Taryboje bei Europos Sąjungoje, tai mirties bausmės restitucija, atgaivinimas galimas tik Europos lygiu", — pažymėjo Žemaitaitis.

Tik panaikinus ar atsisakius šių įsipareigojimų Europos lygiu, galima būtų kalbėti apie galimybę nacionaliniu lygiu atstatyti mirties bausmę.

Žemaitaitis pabrėžė, kad tokia sankcija turi būti numatyta, nes tai dalinė atgrasymo priemonių daryti nusikaltimus. Šiuo metu visuomenės saugumui ir demokratijai yra reali grėsmė ne tik dėl nusikaltimų, bet ir terorizmo. Todėl, Seimo nario nuomone, kaip 1998 metais taip ir dabar, tokia sankcija turi būti.

Nors visi pagrindai mirties bausmei atkurti yra, bet reikia politinės valios tai padaryti. Ar tai reikia daryti, yra tarptautinio bendradarbiavimo klausimas ir vertybinių diskusijų reikalas, mano Žemaitaitis.

Visgi būtina turėti omeny, kad visuomenės nuomonė yra palanki mirties bausmei ir tai turėtų būti esminis argumentas, kurio negali ignoruoti politikai nei Lietuvoje, nei užsienyje.

"Mirties bausmė nėra panaikinta negrįžtamai. Pasikeitus vertybinėms nuostatoms, teisinei doktrinai ir teisinių gėrių interpretavimui, mirties bausmė be vargo gali būti grąžinta į bausmių sistemą", — pažymėjo Žemaitaitis.

"Pirmiausia reikia suvienyti visų valstybių žmones, kurie nori ginti pamatines žmogaus teises, o ne nusikaltėlių teises. Reikia iškelti tokias diskusijas visuomenėje, o kartu ir tarp politikų, kad jie užuot žmones vedę į pražūtingą liberalizmo, kalinių teisių ir kaltinamųjų teisių gynimą, pradėtų realiai ginti visuomenę nuo tokių niekšų", — pažymėjo frakcijos lyderis.  

110
Tegai:
mirties bausmė, Europos Sąjunga (ES), Tvarka ir teisingumas, Remigijus Žemaitaitis, Lietuva
Dar šia tema
Telšiškiai nepasidalino merginos: vienas į teismą, kitas mirė
Motina sumušė savo 7 mėnesių vaiką — mergaitė yra komos būklės
Atnaujintas tyrimas dėl mažamečio, atvežto į ligoninę komos būsenoje
Koronaviruso tyrimai

ULAC vadovas papasakojo, dar reikia išmokti apie koronavirusą

(atnaujinta 10:12 2020.06.04)
Praėjus šešiems mėnesiams nuo pandemijos pradžios, pasak eksperto, yra dalykų, dėl kurių galima būti tikriems, tačiau liko ir klausimų, kuriuos reikia ištirti

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas įvardijo jau žinomus faktus apie koronavirusą ir dar neištirtus dalykus.

Savo Facebook paskyroje jis išvardijo devynis faktus, dėl kurių galima būti tikriems praėjus šešiems mėnesiams po pandemijos. Pirma, jis nurodė tai, kad su virusu teks ilgai gyventi. Pajutus ligos simptomus ar esant grėsmei užsikrėsti, pavyzdžiui, jei asmuo yra gydytojas, reikia dėvėti kaukę.

Čaplinskas pažymėjo, kad atsakas į virusą yra labai brangus ir dar daug reikia nuveikti viruso diagnostikos srityje. Anot jo, jau žinoma, jog negalima pasikliauti, kad kolektyvinis imunitetas leis likti sveikiems.

Tarp ištirtų dalykų specialistas taip pat paminėjo tai, kad COVID-19 sukelia daugiau simptomų, nei tikėtasi, o dėl viruso mutacijos galima jaudintis mažiau, kaip ir dėl užsikrėtimo nuo paviršių. Galiausiai jis nurodė, kad negalima tikėtis, jog šiltas oras nugalės virusą.

Tarp dalykų, kurie dar turi būti ištirti, Čaplinskas įvardijo bendrą užsikrėtusiųjų skaičių, kada ir kur pradėjo plisti naujasis koronavirusas, kodėl kai kurie žmonės serga sunkiau už kitus, koks yra vaikų vaidmuo plintant virusui ir kiek ilgai po užsikrėtimo išsilaiko imunitetas.

Lietuvoje iki birželio 16 dienos įvestas karantinas. Naujausiais duomenimis, šalyje iš viso nustatyta daugiau kaip 1680 šios ligos atvejų.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 6,2 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 379 tūkstančiai žmonių mirė.

Koronaviruso veikimo laikas įvairiomis sąlygomis
© Sputnik /
Koronaviruso veikimo laikas įvairiomis sąlygomis
Tegai:
Lietuva, koronavirusas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva neturėtų skubėti įvesdama "COVID-19 pasus"
Čaplinskas nesutinka su NVSC teiginiu, kad Lietuvoje nedaug besimptomių atvejų
ULAC vadovas papasakojo, kokiomis sąlygomis baltarusiams gali atidaryti įvažiavimą
Lietuvoje nėra priežasties pratęsti karantiną, pareiškė ULAC vadovas
ULAC vadovas paaiškino, ar galima užsikrėsti COVID-19 per akis
Policijos pareigūnas

Policija sulaikė parduotuvę Vilniuje apvogusius asmenis

Trys įtariamieji pavogė įvairius daiktus, kurių vertė didesnė kaip 1880 eurų. Jie buvo sulaikyti ir uždaryti į areštinę

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Vilniuje trys žmonės apiplėšė prekybos centro parduotuvę, praneša Lietuvos policija.

Incidentas įvyko trečiadienį, birželio 3 dieną, apie 18:00, Ozo gatvėje. Vyras (gimęs 1989 m.) ir dvi merginos (gimusios 1998 ir 1999 metais) iš parduotuvės pavogė įvairių prekių. Vagystės suma sudarė 1881,81 euro.

Policija įtariamuosius sulaikė ir uždarė į areštinę.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Ukmergės rajone buvo meno kūriniai, kurių vertė viršija 15 tūkstančių eurų. Policija surado meno objektus tą pačią dieną.

Tegai:
vagystė, Vilnius, Lietuva
Dar šia tema
Anykščių rajone apvogti trys traktoriai
Vilniaus apskrityje sulaikyti trys vyrai, bandę apvogti parduotuvę
Vilniaus rajone sumušta ir apvogta pagyvenusi pora
Klaipėdoje jaunuolių grupė sumušė pardavėją ir apvogė parduotuvę
Alytuje policijos pareigūnu prisistatęs asmuo apvogė pagyvenusią moterį
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Trampas teigė negalvojantis įvesti sankcijas Kinijai dėl Honkongo

(atnaujinta 10:51 2020.06.04)
JAV prezidentas Donaldas Trampas anksčiau grasino taikyti sankcijas ir panaikinti specialų Honkongo statusą

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas teigė, kad nesvarsto įvesti sankcijas Kinijai dėl padėties Honkonge.

"Aš apie tai negalvojau", — interviu "Newsmax TV" sakė Trampas, atsakydamas į klausimą, ar jis svarsto galimybę įvesti sankcijas Kinijai ir asmeniškai prezidentui Si Dzinpingui.

Būsimas nacionalinio saugumo įstatymo projektas išprovokavo Honkongo antivyriausybinių pajėgų ir daugelio Vakarų šalių valdininkų, kurie matė Pekino norą sugriežtinti autonomijos kontrolę, nepasitenkinimą.

JAV prezidentas Donaldas Trampas anksčiau grasino taikyti sankcijas ir panaikinti specialų Honkongo statusą. Kinija atmetė bet kokią kritiką ir pareiškė, kad Honkongo klausimai buvo išimtinai jos vidaus reikalas.

Į įstatymo projektą bus įtrauktas žlugdančios ir separatistinės veiklos draudimas. Tai reiškia visų rūšių kurstymų, kuriais siekiama nuversti centrinę valdžią, draudimą, terorizmą ir išorės kišimąsi.

Tegai:
Honkongas, Kinija, JAV, Donaldas Trampas
Dar šia tema
JAV užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis šuniui
Žiniasklaida atskleidė informaciją apie naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"