Lietuvos Respublokos baudžiamasis kodeksas, archyvinė nuotrauka

Aplinkosaugininkai reikalauja baudžiamosios atsakomybės didelę žalą aplinkai

114
Aplinkos ministerija pateikė Vyriausybei Baudžiamojo įstatymo pataisas, pagal kurias atsiras galimybė sumažinti nebaudžiamumą už nusikaltimus aplinkai

VILNIUS, kovo 17 — Sputnik. Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos pasiūlytoms Baudžiamojo kodekso skyriaus apie nusikaltimus aplinkai pataisoms ir teiks jas Seimui, pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

Priėmus šias pataisas, gerokai sumažėtų nebaudžiamumas už tokius nusikaltimus.

Nėra vieningo apibrėžimo

Viena svarbiausių priežasčių, kodėl dabar vangiai atliekami ar nutraukiami nusikaltimų aplinkai ikiteisminiai tyrimai, — tai, kad įstatymas neapibrėžia, kas yra didelė žala aplinkai.

Šią žalą reikia įrodyti beveik visais nusikaltimų aplinkai atvejais, bet dėl skirtingo jos traktavimo gana dažnai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ir už nusikaltimą nėra nubaudžiama.

Didelę žalą aplinkai gali skirtingai traktuoti ir aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai, teikiantys medžiagą baudžiamajai bylai iškelti, ir prokurorai, kurie iškelia bylą, ir ikiteisminį tyrimą atliekantys policijos pareigūnai, ir teismai.

Didelės žalos aplinkai apibrėžimo požymiai

Siekiant išspręsti šią problemą, siūloma Baudžiamąjį kodeksą patikslinti ir didelę žalą aplinkai apibrėžti pagal du alternatyvius požymius. Pirmasis — kai nustatoma, kad atitinkamam elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai. Tokio poveikio kriterijus nustato Aplinkos apsaugos įstatymas.

Paprastai tai būna atvejai, kai kyla grėsmė rūšies išlikimui, žmonių sveikatai, dėl užterštumo keičiasi cheminė vandens ar žemės sudėtis. Jeigu padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, žala neskaičiuojama pinigine išraiška. Ją teršėjas privalo savo lėšomis atkurti iki pirminės būklės. Tačiau tai išskirtiniai, pavieniai atvejai, ir reikšmingumo kriterijai numatyti tik saugomoms rūšims ir jų buveinėms, vandeniui ir žemei.

Žmonėms, teršiantiems aplinką srutomis, gresia kelių šimtų eurų bauda >>

Alternatyvus ar papildantis požymis — kai žala viršija 250 MGL (minimalusis gyvenimo lygis). Šis dydis pasirinktas pagal analogiją su nusikaltimais nuosavybei ir finansų sistemai. Tokio dydžio žala Baudžiamajame kodekse pripažįstama didele, kai ji padaryta asmens turtui ir valstybės interesams. 

114
Tegai:
baudžiamoji atsakomybė, Baudžiamasis kodeksas, aplinkos tarša, aplinkosaugininkai, žala, pataisos, Aplinkos ministerija, Lietuva
Dar šia tema
Baudžiamasis kodeksas ― ne įsakas: neblaivių vairuotojų skaičius auga
Grybauskaitė siūlo Baudžiamojo proceso kodekso pataisas — teisti už akių
Neblaiviems vairuotojams 2017 metais gresia baudžiamoji atsakomybė