Lietuvos Respublokos baudžiamasis kodeksas, archyvinė nuotrauka

Aplinkosaugininkai reikalauja baudžiamosios atsakomybės didelę žalą aplinkai

153
Aplinkos ministerija pateikė Vyriausybei Baudžiamojo įstatymo pataisas, pagal kurias atsiras galimybė sumažinti nebaudžiamumą už nusikaltimus aplinkai

VILNIUS, kovo 17 — Sputnik. Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos pasiūlytoms Baudžiamojo kodekso skyriaus apie nusikaltimus aplinkai pataisoms ir teiks jas Seimui, pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

Priėmus šias pataisas, gerokai sumažėtų nebaudžiamumas už tokius nusikaltimus.

Nėra vieningo apibrėžimo

Viena svarbiausių priežasčių, kodėl dabar vangiai atliekami ar nutraukiami nusikaltimų aplinkai ikiteisminiai tyrimai, — tai, kad įstatymas neapibrėžia, kas yra didelė žala aplinkai.

Šią žalą reikia įrodyti beveik visais nusikaltimų aplinkai atvejais, bet dėl skirtingo jos traktavimo gana dažnai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ir už nusikaltimą nėra nubaudžiama.

Didelę žalą aplinkai gali skirtingai traktuoti ir aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai, teikiantys medžiagą baudžiamajai bylai iškelti, ir prokurorai, kurie iškelia bylą, ir ikiteisminį tyrimą atliekantys policijos pareigūnai, ir teismai.

Didelės žalos aplinkai apibrėžimo požymiai

Siekiant išspręsti šią problemą, siūloma Baudžiamąjį kodeksą patikslinti ir didelę žalą aplinkai apibrėžti pagal du alternatyvius požymius. Pirmasis — kai nustatoma, kad atitinkamam elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai. Tokio poveikio kriterijus nustato Aplinkos apsaugos įstatymas.

Paprastai tai būna atvejai, kai kyla grėsmė rūšies išlikimui, žmonių sveikatai, dėl užterštumo keičiasi cheminė vandens ar žemės sudėtis. Jeigu padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, žala neskaičiuojama pinigine išraiška. Ją teršėjas privalo savo lėšomis atkurti iki pirminės būklės. Tačiau tai išskirtiniai, pavieniai atvejai, ir reikšmingumo kriterijai numatyti tik saugomoms rūšims ir jų buveinėms, vandeniui ir žemei.

Žmonėms, teršiantiems aplinką srutomis, gresia kelių šimtų eurų bauda >>

Alternatyvus ar papildantis požymis — kai žala viršija 250 MGL (minimalusis gyvenimo lygis). Šis dydis pasirinktas pagal analogiją su nusikaltimais nuosavybei ir finansų sistemai. Tokio dydžio žala Baudžiamajame kodekse pripažįstama didele, kai ji padaryta asmens turtui ir valstybės interesams. 

153
Tegai:
baudžiamoji atsakomybė, Baudžiamasis kodeksas, aplinkos tarša, aplinkosaugininkai, žala, pataisos, Aplinkos ministerija, Lietuva
Dar šia tema
Baudžiamasis kodeksas ― ne įsakas: neblaivių vairuotojų skaičius auga
Grybauskaitė siūlo Baudžiamojo proceso kodekso pataisas — teisti už akių
Neblaiviems vairuotojams 2017 metais gresia baudžiamoji atsakomybė
Gėlių laukai

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 11-osios šventės

(atnaujinta 16:12 2020.08.10)
Rugpjūčio 11 diena  yra 223-a metų diena pagal  Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 224-a)

Rugpjūčio 11 yra 223-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 224-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 142 dienos.

Vardadienį švenčia Butenis, Filomena, Klara, Severas, Zuzana, Visgaldas, Visvilė, Ligija.

1940 metais šią dieną TSRS vyriausybė informavo kitas valstybes, kad Lietuvos tarptautinis atstovavimas pereina į Sovietų Sąjungos kompetenciją.

Katalikai mini Šv. Klarą (1194–1253) – klarisių vienuolijos įkūrėją. Būdama 18 metų, ji apsigyveno itin skurdžiame vienuolyne prie Šv. Damijono koplytėlės, savo gimtojo Asyžiaus pašonėje. Taip elgtis ją paskatino šv. Pranciškaus Asyžiečio pavyzdys.

Tegai:
kalendorius
Dviratininkas miške, archyvinė nuotrauka

Lietuviai įvertino sveikos gyvensenos "svarbą"

(atnaujinta 16:03 2020.08.10)
Lietuvos gyventojams sveikata tampa vis svarbesne gyvenimo dalimi, todėl jie pradeda laikytis sveikos gyvensenos būdo

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Lietuvos gyventojai dešimtbalėje sistemoje įvertino, kiek jiems svarbi sveika gyvensena, praneša Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento spaudos tarnyba.

Tyrimų bendrovės "Rait" duomenimis, vidutiniškai lietuviai sveikos gyvensenos "svarbą" įvertino 7,8 balo iš dešimties.

Šiek tiek daugiau nei penktadalis (21 proc.) respondentų sveikos gyvensenos svarbą įvertino mažesniu balu nei 7, o aukščiausią balą — dešimt — skyrė ketvirtadalis.

Kam svarbesnė?

Vidutiniškai didesnę reikšmę sveikai gyvensenai teikia moterys ir vyresni nei 55 metų apklausos dalyviai.

Paprašyti įvardinti, kokių sveikos gyvensenos praktikų jie asmeniškai laikosi, didžiausia dalis (89 proc.) respondentų nurodė asmeninę higieną, 7 iš 10-ies minėjo saikingą alkoholio vartojimą arba jo atsisakymą, du trečdaliai (66 proc.) išskyrė sveiką mitybą, dar beveik tiek pat — fizinį aktyvumą.

Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo vadovė Gražina Belian pažymėjo, kad sveika gyvensena tampa vis svarbesnė Lietuvos gyventojams.

"Tikėtina, kad jos aktualumą sustiprino ir šiuo metu visame pasaulyje kilusi sveikatos krizė, tačiau pastaraisiais metais augantis visuomenės rūpestis sveika mityba, fiziniu aktyvumu, žalingų įpročių atsisakymu", — sakė Belian.

Visgi tuo pačiu ji pažymi, kad kai kurie tyrimo dalyvių atsakymai atspindi rimtas visuomenės sveikatos problemas. Pavyzdžiui, mažiausiai respondentų apklausoje minėjo, kad rūpinasi savo psichine sveikata.

"Su emocine sveikata susijusios temos Lietuvoje išlieka skaudi problema — kai kuriose visuomenės grupėse kalbėtis apie tai vis dar tabu. To pasekmes, deja, matome sergamumo depresija, savižudybių statistikoje. Tai sveikatos aspektas, kuriam privalome skirti daug dėmesio", — pabrėžė ji.

Pasitikėjimas gydytojais

Tyrime taip pat siekta išsiaiškinti, kiek šalies gyventojai pasitiki įvairių sveikatos ekspertų patarimais ir rekomendacijomis.

Daugiau nei pusė —56 proc. — apklausoje dalyvavusių žmonių teigė, kad pasitiki šalies sveikatos apsaugos sistemoje dirbančių specialistų (medikų, mokslininkų, sveikatos srities tarnautojų) pateikiama su sveikata susijusia informacija.

Tai, kad tokia informacija nepasitiki, sakė tik kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.). Trečdalis laikėsi neutralios pozicijos. 

Didžiausią visuomenės pasitikėjimą sveikatos klausimais yra įgiję gydytojai ir medicinos specialistai — jų pateikiamų rekomendacijų sakė klausantys 79 proc. apklausos dalyvių. 60 proc. pasitiki mokslininkais ir akademikais, 38 proc. —šeimos draugais ir artimaisiais.

Tegai:
sveikata, lietuviai