Centai, archyvinė nuotrauka

Lietuviai vis dar neužmiršo litų

45
(atnaujinta 12:34 2017.04.03)
Visuomeninis tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė pirkėjų jau praėjus trejiems metams nuo euro įvedimo, vis tiek konvertuoja kainas į litus

VILNIUS, balandžio 3 — Sputnik. Prekybos tinklo "IKI" užsakymu bendrovės "Spinter tyrimai" atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė (54%) pirkėjų Lietuvoje neatsisako įpročio kainų eurais perskaičiuoti į atitinkamas vertes litais, pranešė "IKI" spaudos tarnyba.

Prekybininkai sako, kad toks žmonių elgesys gali išlikti dar kelerius metus, nes pirkėjų įpročiai su litu formavosi dešimtmečiais.

Tyrimo duomenimis, apsipirkdami eurus į litus nuolat verčia 17% gyventojų, retkarčiais tai daro trečdalis, o tik galutinę apsipirkimo sumą į buvusią valiutą konvertuoja 5% pirkėjų. Eurų į litus nebeverčia 46% Lietuvos gyventojų.

Vyresnio amžiaus žmonės

Taip pat tyrimo metu paaiškėjo, kad apsipirkdami kainas eurais į litus dažniau verčia vyresnio amžiaus pirkėjai. Nuolat tai daro 26% vyresnių nei 56 metų amžiaus gyventojų ir 24% 46-55 metų amžiaus lietuvių. Nuolat kainas konvertuoja tik 7% 18-25 metų amžiaus pirkėjų, 8% 26-35 metų amžiaus gyventojų ir 12% vidutinio (36-45 metų) amžiaus gyventojų. 

Žemesnės pajamos — dažniau konvertuoja

Atliktas tyrimas taip pat parodė, kad kainas eurais perskaičiuoti į litus labiau linkę žemesnes pajamas gaunantys lietuviai.

Pirkėjas parduotuvėje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Daugiau nei penktadalis gyventojų, kurių šeimos nariui per mėnesį tenka iki 200 eurų pajamų, apsipirkdami visuomet kainas konvertuoja į litus. Tą patį daro tik 14% aukščiausias pajamas — daugiau nei 500 eurų vienam šeimos nariui per mėnesį — gaunančių gyventojų.

Tyrimo duomenimis, iš skirtingų socialinių grupių ir profesijų atstovų dažniausiai kainas nuolatos perskaičiuoja pensininkai (25%), nedirbantys asmenys (19%) ir techniniai darbuotojai (19%). Taip elgiasi ir 16% namų šeimininkių, 15% smulkiųjų verslininkų, 14% specialistų ir tarnautojų, 13% ūkininkų, 7% studentų ir moksleivių bei 6% aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų.

Atliekant tyrimą šių metų vasario mėnesį buvo apklausta daugiau nei tūkstantis 18-75 metų amžiaus gyventojų visoje Lietuvoje.

Populiarūs pinigai Lietuvoje
© Sputnik
Populiarūs pinigai Lietuvoje
45
Tegai:
litai, eurai, pinigai, grynieji pinigai, kainos, Lietuva
Dar šia tema
Ekonomistai: 2017-ais augs prekių ir paslaugų kainos
Kuro kainos Lietuvoje gerokai padidėjo
Vakcina Pfizer/BioNTech, archyvinė nuotrauka

EK pritaria 1,8 mlrd. vakcinos dozių sutarčiai su "Pfizer"

(atnaujinta 10:44 2021.05.09)
EK pirmininkė Ursula von der Leyen išreiškė viltį, kad tai atvers kelią kitoms sutartims ir technologijoms

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Europos Komisija patvirtino susitarimą su "BioNTech" ir "Pfizer" tiekti 1,8 mlrd. vakcinų dozių. Apie tai šeštadienį, gegužės 8 dieną, pranešė EK vadovė Ursula von der Leyen.

"Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad Europos Komisija ką tik patvirtino sutartį su "BioNTech" ir "Pfizer" dėl garantuoto 900 mln. vakcinos dozių tiekimo (pridėjus 900 mln. dozių rezerve) 2021–2023 metams", — parašė ji Twitter.

Taip pat EK pirmininkas išreiškė viltį, kad tai atvers kelią kitoms sutartims ir technologijoms.

Europos Sąjungos rinkoje dabar leidžiama centralizuotai naudoti keturias vakcinas — "Pfizer" ir "BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca", "Johnson & Johnson". Be to, EK su "Sanofi-GSK" ir "CureVac" yra sudariusi vakcinų tiekimo į ES sutartis. Tačiau skiepijimo kampanija nevyksta sklandžiai. Visų pirma, buvo ir yra kai kurių preparatų tiekimo sutrikimų.

Tegai:
ES, vakcina, Pfizer/BioNTech, Europos Komisija
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Alkesejus Isakovas, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasadorius Lietuvoje pasveikino veteranus su Pergalės diena

(atnaujinta 11:38 2021.05.09)
Jis pažymėjo, kad šiuo metu ypač svarbu užkirsti kelią fašistinės ideologijos atgimimui ir nacių nusikaltėlių reabilitacijai

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas pasveikino veteranus ir tautiečius minint 76-ąsias Pergalės Didžiajame Tėvynės kare metines. Sveikinimai skelbiami diplomatinės atstovybės svetainėje.

Putinas Pergalės parade, nuotrauka iš įvykio vietos
© Sputnik / Михаил Метцель

"Nuoširdžiai sveikinu jus su Didžiosios pergalės 76-osiomis metinėmis! Gegužės 9-oji yra šventa data mums visiems. Šią dieną lenkiame galvas atmindami milijonus, žuvusius žiauriausiame ir kruviniausiame žmonijos istorijos kare", — sakoma pranešime.

Isakovas teigė, kad niekada nebus pamiršta, jog "mūsų šalis patyrė didžiausias aukas tais baisiais metais, vaidindama lemiamą vaidmenį nugalint nacizmą, sužlugdant planus užkariauti visą pasaulį, išvaduoti ne tik mūsų Tėvynę, bet ir Europą".

Jo teigimu, svarbu užkirsti kelią fašistinės ideologijos atgimimui ir nacių nusikaltėlių reabilitacijai, taip pat kovoti su bandymais klastoti istoriją ir patikslinti Antrojo pasaulinio karo rezultatus.

"Norėčiau palinkėti visiems geros sveikatos, geros nuotaikos ir dar daugelio gyvenimo metų! Jūs esate mums ryškus nesavanaudiško atsidavimo pareigai, neprilygstamo didvyriškumo, atsidavimo ir patriotizmo pavyzdys. Gražios šventės, mieli draugai! Laimingos pergalės dienos!" —  sakoma sveikinime.

Pergalės diena Rusijoje minima gegužės 9 dieną. Šią dieną šalies miestuose vyksta tradiciniai šventiniai renginiai: paradai, procesijos, gėlių padėjimas prie memorialų, koncertai. Didžioji dalis švenčių baigiasi fejerverkais. Daugelyje šalių šią dieną taip pat vyksta atminimo renginiai.

Lietuva kartu su Europa Pergalės dieną oficialiai gegužės 8 dieną, toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad būtent šią dieną buvo pasirašytas Nacių Vokietijos besąlygiško pasidavimo aktas.

Interviu su Sputnik Lietuva politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto (MPGU) Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas pabrėžė, kad Europos šalyse, taip pat ir Baltijos šalyse, atmintis apie Antrąjį pasaulinį karą yra neryški.

Tegai:
Aleksejus Isakovas, Rusijos ambasadorius, Pergalės diena
Baltijos šalių ir ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Europos dieną Baltijos šalių premjerai paragino kurti bendrą Europos ateitį

(atnaujinta 15:48 2021.05.09)
Bendru politikų pareiškimu Europos institucijos taip pat raginamos atsakingai įvertinti žmonių idėjas ir paversti jas konkrečiais veiksmais

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Šiandien, Europos dienos proga Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrai pirmininkai Kajai Kallas, Krisjanis Karinis ir Ingrida šimonytė  pasirašė bendrą kreipimąsi, kuriame pabrėžė, kad Europai reikia drąsių ir vizionieriškų idėjų bei ryžto jas įgyvendinti. Informaciją patvirtina Vyriausybės spaudos tarnyba.

Jų pareiškimas paskelbtas Europos dienos proga. Jame ministrai pirmininkai pakvietė visus, ypač Baltijos šalių gyventojus, aktyviai dalyvauti kuriant bendrą ateitį.

"Bendrame kreipimesi Estijos, Latvijos ir Lietuvos premjerai paragino visus žmones, o ypač Baltijos šalių piliečius  aktyviai kurti bendrą europiečių ateitį, o Europos Sąjungos institucijas — atsakingai įvertinti žmonių idėjas ir paversti jas konkrečiais veiksmais, taip labiau atsižvelgiant į piliečių poreikius ir viltis, bei užtikrinant klestinčią Europos ateitį", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Europos diena Lietuvoje minima nuo 2002 metų. Ji žymi vieningos Europos idėją ir yra politinė šventė. Tradiciškai ji švenčiama gegužės 9 dieną, tą dieną, kai ES įkūrėjai 1950 metais pasiūlė ją sukurti.

Šventė sutampa ir su pergalės Didžiojo Tėvynės kare data. Lietuva ir Vakarų Europa Pergalės prieš fašizmą dieną mini gegužės 8 dieną.

Tegai:
Europos diena, ES, Baltijos šalys