Tabletės, archyvinė nuotrauka

Medikai: pasibaigusio galiojimo vaistus reikia nešti į vaistines

110
Vaistai, kaip ir bet kurios kitos cheminės medžiagos, netinkamai naudojamos ar blogai tvarkomos, gali kelti rimtą grėsmę žmonių sveikatai bei neigiamai veikti aplinką

VILNIUS, balandžio 4 — Sputnik. Gyventojų išmesti vaistai ypač pavojingi žmonių sveikatai — jie yra viena iš dažnai pasitaikančių visų apsinuodijimų priežasčių, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Tinkamai nesutvarkant gyventojams nereikalingų vaistų, o tiesiog išmetant juos į šiukšlių dėžes, ne tik teršiama aplinka, bet ir rizikuojama žmonių sveikata ir gyvybe.

Todėl, siekdami apsaugoti visuomenės ir aplinkos sveikatą, pasibaigusio galiojimo termino, nereikalingus vaistus turėtume atiduoti vaistinėms, kurios perduotų šias atliekas jas tvarkančioms įmonėms.

"Labai svarbu, kad žmonės racionaliai vartotų vaistus, nekauptų jų atsargų, o pasibaigusio galiojimo vaistus neštų į vaistinę, kuri pasirūpins jų utilizavimu", — teigia sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė.  

Pasibaigusio tinkamumo vartoti vaistų bei kitų cheminių medžiagų namuose turėjimas didina apsinuodijimų riziką. Jei šias atliekas kartu su kitomis šiukšlėmis išmetame į tam skirtus konteinerius, tai padidina tikimybę, kad pakliuvusios po žeme, jos sukels aplinkosauginių problemų ar jomis gali apsinuodyti atsitiktiniai žmones (vaikai, benamiai žmonės).

Vaistų išpylimas į kanalizaciją reiškia, kad jie galiausiai pateks į visuomeninį vandentiekį, kas dar labiau padidina aplinkos užterštumą.

Sveikatos apsaugos ministerija kviečia visus atsakingai rūpintis savo ir savo aplinkos sveikata, racionaliai vartoti vaistus bei visus nevartojamus ar pasibaigusio galiojimo vaistus nešti į vaistines.

110
Tegai:
grėsmė sveikatai, pasibaigusio galiojimo vaistai, vaistinės, vaistai
Dar šia tema
Neapsigaukite: rinkoje gali būti nesaugių maisto papildų
Vyriausybė: siekiame sumažinti kompensuojamųjų vaistų kainas
Prezidentė: už vaistus mokame nepagrįstai daug
oro tarša, archyvinė nuotrauka

Vilniuje dėl judėjimo apribojimų oras pernai buvo švaresnis

(atnaujinta 21:35 2021.04.12)
Pernai vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija sostinėje neviršijo ribinės vertės, tačiau didesnis užterštumas šiais teršalais buvo šaltuoju sezonu

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Dėl karantino metu taikytų judėjimo apribojimų vilniečiai 2020 metais kvėpavo švaresniu oru negu 2019-aisiais, rodo Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenys.

Vilniuje pastaraisiais metais daugiausia rūpesčių kelia oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis. Tačiau pernai vidutinė metinė kietųjų dalelių (KD10 — mažesnių nei 10 mikronų ir KD2,5 — iki 2,5 mikronų) koncentracija sostinėje neviršijo ribinės vertės.

Didesnis užterštumas šiais teršalais, kaip ir paprastai, buvo šaltuoju sezonu, kai būstui šildyti naudojamas kietasis kuras.

Šiltuoju metų laiku daugiausia įtakos prastai oro kokybei turėjo transporto išmetami teršalai ir nuo neapželdintų, dulkėtų paviršių, statybviečių, kelio remonto darbų vietų keliamos dulkės.

Pernai, kaip ir kasmet, pasitaikė dienų, kai oro užterštumas padidėdavo ir dėl teršalų pernašų iš kitų valstybių.

Azoto dioksido, anglies monoksido, ozono, policiklinių aromatinių angliavandenilių, daugelio sunkiųjų metalų vidutinė metinė koncentracija irgi neviršijo nustatytų normų.

Sostinės oro užterštumą tiria keturios automatinės oro kokybės tyrimų stotys: dvi prie intensyvaus eismo gatvių — Žirmūnuose ir Savanorių prospekte, kitos dvi — Senamiestyje ir Lazdynuose.

Vidutinė metinė transporto taršą atspindinčio azoto dioksido koncentracija Žirmūnuose, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 19 proc., Senamiestyje ir Savanorių prospekte — 17–22 proc., Lazdynuose šio teršalo koncentracija nepakito.

Vidutinė metinė sieros dioksido koncentracija padidėjo Senamiestyje ir Lazdynuose.

Anglies monoksido koncentracija Senamiestyje buvo didesnė, o kitose stotyse mažesnė nei 2019 m. Vidutinė metinė sunkiųjų metalų (nikelio, arseno, kadmio, švino) koncentracija sumažėjo arba nepakito. Sveikatai labiau kenkiančių policiklinių aromatinių angliavandenilių, išskyrus benzo(a)pireną, koncentracija buvo mažesnė nei 2019 metais.

Vilniaus miesto oro kokybę 2020-aisiais vertinant iš daugiau kaip 10 metų perspektyvos, stebima sieros dioksido, smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracijos didėjimo tendencija.

Senamiestyje didėja ir didesnio diametro kietųjų dalelių koncentracija, o transporto taršai atspindėti skirtoje Žirmūnų tyrimų stotyje išmatuojama vis didesnė benzo(a)pireno ir kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių, nikelio koncentracija.

Tegai:
oras, Vilnius
Dar šia tema
Nuo pirmadienio — pokyčiai Vilniaus viešajame transporte
Vilniaus oro uoste nufilmuota atnaujinta operacijų valdymo sistema
GMP mašina Vilniuje

Vilniuje partrenktas keturmetis pėsčiasis

(atnaujinta 17:12 2021.04.12)
Policijos duomenimis, vaikas į važiuojamąją kelio dalį išbėgo pro prie kelio stovinčius automobilius

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Vilniuje automobilis partrenkė į važiuojamąją dalį išbėgusį berniuką, praneša Lietuvos policija.

Greitoji pagalba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Incidentas įvyko sekmadienį, balandžio 11 dieną, apie 15:04 Žvirblių gatvėje. Policijos duomenimis, automobilis "VW Caravelle", vairuojamas 1951 metais gimusio vyro, partrenkė į važiuojamąją dalį pro stovinčius automobilius išbėgusį 2017 metais gimusį pėsčiąjį.

Dėl patyrusių sužalojimų nukentėjas vaikas paguldytas į ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį dėl Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Tegai:
avarija, Vilnius, vaikas