Vaikas su daržovėmis, archyvinė nuotrauka

"Sodinčius" iki gegužės vidurio išdalins vaikams šiltnamius

45
(atnaujinta 10:14 2017.04.10)
Socialinės atsakomybės akcija "Sodinčius" paskelbė nugalėtojus, kuriems iki gegužės vidurio įrengs modernius šiltnamius

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Visą mėnesį tarp Lietuvos vaikų darželių vyko kova dėl naujų modernių šiltnamių, akcijos "Sodinčius" organizatoriai žada laimėtojams iki gegužės vidurio įrengti šiltnamius, pranešė prekybos tinklo "IKI" spaudos tarnyba.

Balandžio 5 dieną buvo paskelbti prekybos tinklo "IKI" socialinės atsakomybės projekto "Sodinčius" konkurso nugalėtojai. Už vaikų svajonių šiltnamių piešinius balsavę gyventojai nulėmė, kurie dvidešimt šalies darželių laimėjo šiltnamius ir jau šį pavasarį pradės auginti, laistyti ir prižiūrėti savo pirmąjį daržovių derlių.

Modernūs šiltnamiai stovės Lietuvos miestų, miestelių ir gyvenviečių darželiuose, kurių konkursui pateikti piešiniai surinko daugiausiai balsų.

Daugiausia balsų "Sodinčiaus" konkurse surinkusio Šiaulių lopšelio-darželio "Rugiagėlė" direktorė Galina Stepanovienė pripažįsta, kad laimėti pavyko tik į konkursą įtraukus vaikų tėvelius, darbuotojus bei platesnę bendruomenę ir sulaukus didelio jos palaikymo.

"Mums tai yra labai svarbus laimėjimas. Visi labai stengėsi, kad galėtume džiaugtis nuosavu šiltnamiu — pradedant vaikais, kurie labai entuziastingai piešė svajonių šiltnamius, ir baigiant tėveliais bei darbuotojais, kurie plačiai skleidė žinią apie konkursą bei galimybes mums laimėti. Visiems prisidėjusiems esame labai dėkingi. Šis šiltnamis priartins mūsų vaikus prie gamtos pažinimo ir praplės jų akiratį", — sako Stepanovienė. 

Konkurse iššūkį didžiųjų miestų ikimokyklinio ugdymo įstaigoms sugebėjo mesti ir mažesnių miestelių ar kaimo darželiai. Tarp daugiausiai balsų surinkusių ir šiltnamius laimėjusiųjų — Dovilų miestelio Klaipėdos rajone lopšelis-darželis "Kregždutė", Aukštelkės gyvenvietės Šiaulių rajone mokykla, Visagino, Ukmergės, Alytaus ikimokyklinio ugdymo įstaigos.

Konkurse dalyvavusių darželių auklėtiniai turėjo nupiešti ar kitokiu būdu pavaizduoti savo svajonių šiltnamį ir sugalvoti jam pavadinimą. Už labiausiai patikusius vaikų darbus internete galėjo balsuoti kiekvienas gyventojas, o daugiausiai balsų surinkę piešiniai juos pateikusiems darželiams ir atnešė pergalę.

Socialinės atsakomybės akcija "Sodinčius"

Konkursas šiltnamiams laimėti yra prekybos tinklo "IKI" nuo praėjusių metų vasaros vykdomo socialinės atsakomybės projekto "Sodinčius" dalis. Jo tikslas — padėti vaikams pažinti vaisus ir daržoves bei tokiu būdų paskatinti mažuosius jų valgyti daugiau ir ugdyti darželinukų sveikos mitybos įpročius.

Nuo projekto pradžios taip pat jau buvo organizuotos vaikų edukacines ekskursijos į daržovių ir vaisių ūkius. Dar daugiau tokių ekskursijų bus surengta šiemet. Be to, drauge su ikimokyklinio ugdymo pedagogais ir vaikų psichiatru Linas Slušniu "IKI" parengė specialią vaikų sveikos mitybos ugdymo programą darželiams ir patarimų rinkinį tėvams, kurie buvo išsiųsti visoms šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.

45
Tegai:
daržovės, vaisiai, akcija, vaikų darželiai, vaikai, Lietuva
Dar šia tema
1000 km už SOS vaikus: sporto akcija įmonėms
Lietuviai kviečiami į priešvelykinę "Maisto banko" akciją
Balandį skurstantys lietuviai antrą kartą gaus maisto paketus
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Vilniaus Senamiestyje eismo tvarką stebės specialios kameros

(atnaujinta 12:21 2020.07.07)
Nuo liepos 7 dienos Vilniaus Senamiestyje įsigalioja nauja eismo organizavimo tvarka, kuri vyks kilpiniu principu

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Vilniaus Senamiestyje įvedus naują kilpinę eismo tvarką, pažeidėjus šioje zonoje stebės policija su kameromis, o vasaros pabaigoje planuojama pastatyti numerius nuskaitančias kameras, antradienį žurnalistams teigė Vilniaus mero pavaduotojas Vytautas Mitalas. 

"Esame sutarę su Vilniaus policija, kuri turi apie 60 kamerų Vilniaus miesto senamiestyje. Jeigu matysime, kad yra piktybinių pažeidėjų, į pagalbą pasitelksime ir kameras. O rugpjūčio mėnesį kartu su kilpinio eismo schemomis testuosime specialias kameras, kurios nuskaito numerius ir automatiškai įvertinama, ar tas automobilis nepažeidė tam tikros kilpos. Bet iš pradžių tikrai elgsimės atlaidžiai ir stengsimės labiau informuoti nei bausti", — teigė Mitalas. 

Pasak Vilniaus mero pavaduotojo, bus fiksuojama, kaip įvažiavo automobilis, nuskaitomi jo numeriai ir žiūrima, ar jis neišvažiavo iš Vilniaus miesto Senamiesčio per tam tikrą laiką, pažeisdamas kilpinio eismo schemą per kažkurią kitą kilpą. Jis taip pat pažymėjo, kad visas Senamiesčio eismas perorganizuotas taip, kad arba yra fiziniai atskyrimai, arba yra kelių eismo ženklinimas, kuris draudžia kirsti eismą tarp tų kilpų.

Anot Vilniaus mero pavaduotojo, pirmąjį naujo eismo reguliavimo rytą daug pasimetusių vairuotojų ar naujai besimokančių eismo schemas nebuvo pastebėta. 

"Pasirinkome tokią datą po šventinio savaitgalio, kada eismo srautai yra mažesni, palyginti su kitomis dienomis. Daug tokių pasimetusių vairuotojų ar naujai besimokančių eismo schemas nebuvo pastebėta. Bus vairuotojų, kurie vienaip ar kitaip bus nustebę pasikeitus eismo krypčiai, bet sieksime užtikrinti, kad viskas būtų tvarkoje kartu su parkingo kontrolieriais, jei reikės, pasitelksime ir viešosios tvarkos pareigūnus", — sakė Mitalas.

Nuo antradienio Vilniaus Senamiestyje įsigalioja nauja eismo organizavimo tvarka, kuri vyks kilpiniu principu — Senamiesčio lankytojai bei gyventojai ir toliau galės privažiuoti automobiliu prie traukos objektų, darbo vietų ir savo namų, tačiau negalės kirsti istorinio miesto centro.

Toks sprendimas buvo priimtas, siekiant sumažinti tranzitinį eismą Vilniaus širdyje. Šiuo metu jis sudaro 40 proc., o rytais — iki 70 proc. Automobilių srautai šioje miesto dalyje didina taršos ir triukšmo rodiklius, mažina eismo dalyvių saugumą, o visa tai daro neigiamą įtaką tiek istorinių pastatų būklei, tiek gyvenimo ar laisvalaikio kokybei. 

 Схема кольцевого движения в старом городе, Вильнюс
© Photo : Vilnius
Nauja kilpinė eismo tvarka Vilniaus Senamiestyje
Tegai:
Vilnius, Senamiestis
Dar šia tema
Klaipėdoje atsiras nauji pusiau požeminiai konteineriai
Dėl Vilniaus senamiestyje kilusių vandalizmo atvejų atliekami ikiteisminiai tyrimai
Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka

COVID-19 statistika Lietuvoje: per parą vieno pasveikusio žmogaus

(atnaujinta 12:08 2020.07.07)
Iš viso nuo birželio 1 dienos Lietuvoje užfiksuoti 38 įvežtiniai koronaviruso atvejai, izoliacijoje šiuo metu yra 64 žmonės

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Per parą Lietuvoje nustatyti 3 nauji koronaviruso atvejai, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai.

Tarp naujų atvejų yra vienas įvežtinis. Iš viso nuo birželio 1 dienos Lietuvoje užfiksuoti 38 įvežtiniai koronaviruso atvejai.

Naujų pasveikusiųjų per parą nenustatyta, jų išliko 1547.

Nuo viruso mirė 79 užsikrėtusieji, dar 11 žmonių, kuriems buvo diagnozuota COVID-19, mirė dėl kitų priežasčių. Izoliacijoje šiuo metu yra 64 žmonės.

Per pastarąsias 24 valandas Lietuvoje buvo patikrinta 1016 mėginių dėl koronaviruso, iš viso buvo atlikti 444 407 tyrimai, iš kurių 128 647 buvo atlikti mobiliuose punktuose.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, palikdama nepaprastąją padėtį. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 534 tūkstančiai žmonių mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
Lietuva, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje

Savaitgalis Smolenske. pamatyti ir nusipirkti

(atnaujinta 12:07 2020.07.07)
Keturi šimtai kilometrų į pietvakarius nuo Maskvos (keturios valandos traukiniu) — ir jūs esate Smolenske. Miestas kartais vadinamas Rusijos skydu arba raktu į Maskvą — Sputnik Lietuva nuotraukose

Keturi šimtai kilometrų į pietvakarius nuo Maskvos (keturios valandos traukiniu) —ir jūs esate Smolenske. Miestas kartais vadinamas Rusijos skydu arba raktu į Maskvą — senovėje Smolenskas buvo pirmasis, kuris iš priešų smūgio patraukė į vakarus. Pasivaikščiojimas pylimais ir bokštais yra privaloma programos dalis turistams. Dienos metu galite pamatyti 900 metų senumo bažnyčias, nusipirkti dovanų "Vyazma" meduolius ir firmines kojines, o vakare klausytis džiazo.

  • © Sputnik / Ilya Pitalev

    Pagal vieną versiją, miestui vardas buvo suteiktas Smolnės upės vardu (senąją slavų kalba "černozem"). Kita versija, kad tai buvo didelis prekybos centras pakeliui "nuo varangiečių iki graikų". Manoma, kad čia buvo gaminama derva, kuri buvo naudojama valčių statybai.

  • © Sputnik / Ilya Pitalev

    Beveik visur galima pamatyti kalną su šventyklų kompleksu. Tvirtovės siena buvo pastatyta maždaug XVI amžiaus pabaigoje. Didžiąją jo dalį sunaikino 1812 metais iš Maskvos pasitraukę Napoleono kareiviai.

    "Nepamirškite vaikščioti per visą įtvirtinimo perimetrą (jis yra 6,5 ​​kilometro) —aukštyn ir žemyn nuo kalvų. Patirsite tuos pačius jausmus, kaip ir priešas, stovintis netoli Smolensko", — rekomenduoja gidė Natalija Michailovskaja. Tačiau reikia suskubti: 2021 metais planuojama restauruoti struktūrą.


  • © Sputnik / Oleg Mineev

    Visoje Smolensko tvirtovėje nebuvo nė vieno tapataus bokšto. Jų aukštį ir formą lėmė topografija. Iš 38 bokštų 18 išliko.

  • © Sputnik / Ilya Pitalev

    Uspenijės soboras už tvirtovės sienos buvo pastatytas XVII amžiaus pradžioje lenkų sunaikintos šventyklos vietoje. Bažnyčia, pastatyta XII amžiuje vadovaujant Vladimirui Monomachui, sugriuvo, kai besitraukiantys kariai susprogdino netoliese esančius parako sandėlius. Tačiau puošybos detalės buvo išsaugotos. Joje saugomos miesto globėjo — Šv. Smolensko Merkurijaus ir jo geležinių sandalų relikvijos.

  • © Sputnik / Yuriy Kaver

    Smolenske išliko trys XII a. Šventyklos — architektūros paminklai prieš mongolų laikus. Ir visi jie yra aktyvūs, sako gidė Svetlana Bičkova. Tai yra Petro ir Pauliaus bažnyčios ant Gorodankos, Jono teologo ir Mykolo Arkangelo (ji taip pat vadinama Svirskaja).

  • © Sputnik / Ilya Pitalev

    "Miestas yra vienas iš dešimties žaliausių Rusijoje. Parkai ir aikštės išdėstyti istoriniame centre, tvirtovės sienos viduje yra du sodai: Blonie ir Lopatinskis", — aiškina Svetlana Bičhkova. "Čia yra seniausias Smolensko paminklas, skirtas miesto gynybai 1812 metų kareiviams. Įkurta 1845 metais".

  • © Sputnik / Ilya Pitalev

    Oficialiai Blonie sodas dabar pavadintas Michailo Glinkos — Smolensko provincijos tėvynės — vardu. Bronzos skulptūra yra pirmasis paminklas kompozitoriui, ji buvo pastatyta 1885 metais. Parko centre yra muzikinis fontanas su pėsčiųjų takais aplink.

  • © Sputnik / Ilya Pitalev

    Prieš 15 metų prie tvirtovės sienos iškilo paminklas vaikams — fašistinių koncentracijos stovyklų kaliniams "Opalonnij cvetok". Didžiojo Tėvynės karo istorija skirta pavadinimo muziejui. "Ten jie parodys bet kokios eros ginklus ir papasakos, kaip jie buvo naudojami", — sako Natalija Michailovskaja. Net mieste verta aplankyti dailės galeriją, kurioje eksponuojamos XV – XVI amžiaus ikonos, Šiškino, Polenovo, Repino, Surikovo, Levitano, Vrubelio, Korovino, italų ir olandų tapytojų paveikslai.

  • © Sputnik / Ilya Pitalev

    "Architektūros mėgėjai turėtų apsilankyti Smolenske: čia yra eklektika, modernizmas, konstruktyvizmas. Pastatai buvo atstatyti po karo", — sako Michailovskaya. "Tačiau iš medinio pastato liko tik prisiminimai."

  • © Sputnik / Anton Denisov

    "Turistams rekomenduoju būtinai užsukti į Majakovskio barą — labai kameriniai, puikūs patiekalai, sezoniniais patiekalai ir desertai, tęsia Michailovskaja. — Šeštadienio vakarais vyksta džiazo koncertai. O austrių baras "Del Mar" yra, kaip sakoma, sava vieta. "Didelis vėžiagyvių pasirinkimas. Viskas yra šviežia, — pažymi Natalija. — Net jei pasijaustumėte kaip Julia Roberts (herojė iš "Gražuolės"), susipainioję nepažįstamų stalo įrankių akivaizdoje, jūs tikrai būsite išmokyti jais naudotis".


  • © Photo : Smolensky Terem

    Be magnetų, atvirukų, keramikos su vaizdu į miestą, iš Smolensko atvežti ir neįprasti suvenyrai. Pavyzdžiui, "Vyazma" imbierinių sausainių, kurie prieš revoliuciją buvo geriau žinomi nei "Tulos", kvapnusis medus ir riešutai su cukruotais vaisiais, žemės riešutais ar migdolais. "Puškinas rašė apie šį desertą: Maskva garsėja savo nuotakomis, kaip "Vyazma" — savo imbieriniais sausainiais", — priduria Bičkova. Smolensko saldumynai — tai vaisiai cukraus sirupe, daugiausia obuoliai ir kriaušės. Natūralus ir skanus produktas, paruoštas naudojant senas technologijas. Ir čia jie perka figą, zefyrą, šokoladą, į kurį įeina tik kakavos pupelės ir cukranendrių cukrus. Taip pat galite atsivežti ir briliantų — didžiausia deimantų perdirbimo įmonė yra įsikūrusi Smolenske, — sako Natalija Michailovskaja. Ir be viso to, nusipirk kojines. Vietinis trikotažo fabrikas taip pat gamina specialius gaminius — astronautams.



Dar šia tema
Kinas "ant laiptelių": vasaros ekranizacijos po Liubarto tiltu Vilniuje
Provansas Kryme. Geriausios žydinčių levandų laukų nuotraukos pusiasalyje
Iškyla, kantri muzika ir maisto furgonėliai: Vilniuje vyko "amerikietiškos atostogos"