Kalėjimas, archyvinė nuotrauka

Kauno tardymo izoliatoriaus vadovams atleidimas ir griežtas papeikimas

36
Korupcija įtariamiems Kalėjimų departamento pareigūnams teisingumo ministrė paskyrė atleidimą iš tarnybos ir griežtą papeikimą

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Trečiadienį teisingumo ministrė Milda Vainiutė už tarnybinius nusižengimus skyrė pačią griežčiausią tarnybinę nuobaudą — atleidimą iš tarnybos — laikinajam Kauno tardymo izoliatoriaus vadovui Edvardui Kviatkauskui, o Kalėjimų departamento direktorei Živilei Mikėnaitei, iš pareigų pasitraukusiai savo noru kovo 27 dieną, skirtas griežtas papeikimas, pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

Spaudos konferencijoje ministrė supažindino su atlikto tyrimo rezultatais, o Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė informavo apie atliktą patikrinimą dėl viešųjų pirkimų Kauno tardymo izoliatoriuje.

"Manau, kad svarbiausias patikrinimo rezultatas yra žinia visiems bausmių vykdymo sistemos pareigūnams — bet kokie tarnybiniai nusižengimai sulauks neišvengiamos atsakomybės ir atitinkamos bausmės", — spaudos konferencijoje sakė teisingumo ministrė.

Anot VPT vadovės Vilytės, Kauno tardymo izoliatoriuje viešųjų pirkimų srityje viešpatavo visiškas chaosas ir netvarka.

Tyrimo eiga

Šis tyrimas buvo pradėtas, gavus iš Specialiųjų tyrimų tarnybos persiųstą Kano tardymo izoliatoriaus darbuotojos Rasos Kazėnienės skundą ir atsižvelgus į informaciją, kuri pasiekė Teisingumo ministeriją per pasitikėjimo elektroninį paštą.

Teisingumo ministerijoje sudaryta komisija nustatė šiurkščius tuometinės Kalėjimų departamento direktorės Mikėnaitės ir laikinojo Kauno tardymo izoliatoriaus vadovo Kviatkausko tarnybinius nusižengimus.

Jų padaryti pažeidimai yra susiję su svarbiomis biudžetinės įstaigos veiklos sritimis — viešaisiais pirkimais, valstybės lėšų naudojimu ir viena esminių įstaigos vadovo funkcijų — tinkamu vadovavimu ir viešųjų finansų valdymo rizikos valdymu.

Komisija konstatavo, kad Mikėnaitė ir Kviatkauskas nevykdė arba nekokybiškai ir nekompetentingai vykdė savo pareigas viešųjų ir privačių interesų derinimo, viešųjų pirkimų, valstybės asignavimų naudojimo, įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimo, personalo valdymo srityse.

Komisijos vertinimu, valstybė patyrė didelės turtinės ir neturtinės žalos, kuri, tikimės, bus tiksliai įvertinta ir baudžiamojo proceso metu. Visa su pažeidimais susijusi medžiaga bus perduota Generalinei prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

Rekomendacijos Kalėjimų departamento pertvarkai

Komisija taip pat pateikė rekomendacijas Kalėjimų departamentui, kaip pašalinti tarnybinius nusižengimus lėmusias priežastis ir sukeltus padarinius.

Pavyzdžiui, siekiant mažinti korupcijos apraiškas ir išvengti valstybei brangiai kainuojančių klaidų, bausmių vykdymo sistemoje visi pirkimai, didesni kaip 10 tūkstančių eurų, turės būti vykdomi centralizuotai.

Būtina peržiūrėti tipinius etatų normatyvus ir atsisakyti pareigybių, kurios neatitinka Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų tikslų bei uždavinių.

2016 m. Korupcijos suvokimo indeksas
© Sputnik /
2016 m. Korupcijos suvokimo indeksas
36
Tegai:
tarnybinis pažeidimas, korupcija, Kauno tardymo izoliatorius, Kalėjimų departamentas, Teisingumo ministerija, Antanas Laurinėnas, Edvardas Kviatkauskas, Živilė Mikėnaitė, Milda Vainiutė, Kaunas
Dar šia tema
Specialiųjų tyrimų tarnyba: įvaikinimo procedūros leidžia korupcijai plisti
Prekybos centro statyba Trakuose kvepia korupcija
Ministrai susipažins su visuomenės nuomone apie korupciją
Metų kryptis: korupcija aukščiausiuose ešelonuose
Ligoninė, archyvinė nuotrauka

Nuo COVID-19 Lietuvoje mirė dar du žmonės

(atnaujinta 15:51 2020.09.23)
Abu mirusieji priklausė 80–89 metų amžiaus grupei ir turėjo gretutinių ligų, bendras mirčių nuo koronaviruso skaičius pasiekė 89

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje mirė du koronavirusu užsikrėtę žmonės, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Mirusieji priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, turėjo gretutinių susirgimų.

Vienam asmeniui COVID-19 liga buvo patvirtinta rugpjūčio 25 dieną, kitam — rugsėjo 22 dieną.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Iš viso COVID-19 liga Lietuvoje yra pasiglemžusi jau 89-ias gyvybes.

Trečiadienio duomenimis, šalyje iš viso patvirtinti 3932 COVID-19 ligos atvejai, šiuo metu serga 1581 asmuo, 2246 — pasveiko. Per vakarykštę parą šalyje patvirtinti 73 koronaviruso (COVID-19) atvejai,

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugėja naujų COVID-19 atvejų. Praėjusį šeštadienį Lietuvoje buvo pranešta apie rekordinį naujų COVID-19 atvejų per parą skaičių — 99. Tuo tarpu daugiausia naujų atvejų per parą iki šiol buvo fiksuota 90, epidemijos piko metu, balandį. Iš viso per savaitgalį nustatyti nauji 179 koronaviruso atvejai.

Reaguojant į išaugusį koronaviruso protrūkį, nuo spalio ketinama nebeleisti rengti masinių renginių, tokių kaip miestų ar derliaus šventės.

Tegai:
COVID-19, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Statistika parodė, kiek lietuvių pandemijos metu keliavo į užsienį
Nauji COVID-19 atvejai: 50 jų siejama su židiniais, 8 aplinkybės nežinomos
Lietuvoje per parą nustatyti 73 nauji koronaviruso atvejai
 Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje

Nausėda: pripažinti, kad mūsų piliečiai žuvo ir nuo lietuvių rankų, buvo sunku

(atnaujinta 14:16 2020.09.23)
Savo kalboje Holokausto aukų pagerbimo ceremonijoje Lietuvos vadovas pabrėžė, kad vienintelis būdas susitaikyti su istorija — suvokti ir pasakyti sau teisybę

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Trečiadienį Panerių memoriale vyko Holokausto aukų pagerbimo ceremonija. 

Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje dalyvavo ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana.

"Šoa — tai Katastrofa. Bet tai nėra tik žydų tautos katastrofa ir tragedija. Tai Lietuvos Šoa. Tai visos žmonijos Šoa. Tai mūsų žmogiškumo, atjautos ir abejingumo Šoa", — prezidentą cituoja spaudos tarnyba.

Prezidento žodžiais, vien Paneriuose Lietuva neteko dešimčių tūkstančių savo piliečių. Per kelerius metus netekus didelės ir labai svarbios dalies savęs, galima tik bandyti įsivaizduoti, kokia kūrybinga, išsilavinusi, versli, išmani būtų Lietuva, jei Katastrofa nebūtų įvykusi, pažymėjo Nausėda.

Президент Гитанас Науседа принял участие в церемонии чествования жертв геноцида литовских евреев у Панеряйского мемориала
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje

Šalies vadovas pabrėžė, kad vienintelis būdas susitaikyti su istorija — suvokti ir pasakyti sau teisybę.

"Mes neigėme, pykome, bandėme derėtis su sąžine, skaičiuodami ir lygindami tai, ko negalima nei skaičiuoti, nei lyginti — žmonių kančias ir gyvybes. Pripažinti sau, kad mūsų valstybės piliečiai žuvo ir nuo lietuvių rankų, buvo sunku", — sakė prezidentas, pabrėžęs, kad tik suvokę tragedijos mastą, aplinkybes ir atsakomybę mes galime kalbėti apie ateitį.

Президент Гитанас Науседа принял участие в церемонии чествования жертв геноцида литовских евреев у Панеряйского мемориала
Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonija

Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena minima rugsėjo 23-iąją, tądien 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus žydų getas ir buvo nužudyti arba išvežti į koncentracijos stovyklas paskutinieji išlikę gyvi žydų tautybės Vilniaus gyventojai.

Panerių memoriale vykusioje pagerbimo ceremonijoje dalyvavo valdžios, Lietuvos žydų bendruomenės, užsienio šalių ambasadų Lietuvoje atstovai ir užsienio svečiai.

Панеряйский мемориал
Panerių memorialas

Buvusi Vilniaus geto kalinė Fania Brancovskaja pasidalijo prisiminimais, kantorius Shmuelis Yatomas giedojo maldą, moksleiviai padėjo akmenėlius prie memorialo nužudytoms aukoms, ceremonija užbaigta Vilniaus geto himnu.  

Kasmet Vilniuje vyksta eisena "Atminties keliu" iš Rūdninkų aikštės, kuri nacių okupuotoje sostinėje buvo geto teritorija, į geležinkelio stotį ir į Panerius. Joje dalyvauja sostinės moksleiviai. Tądien jaunimas, eidamas keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo gyvenimo kelionę, aplanko masinių žudynių vietas savo vietovėse, pamini sunaikintas gausias Lietuvos žydų bendruomenes. Lietuvoje tokių vietų daugiau nei 200.

Holokausto neigimas

Remiantis tyrimu, atliktu Jeilio universiteto, Grinelo koledžo ir Europos žydų sąjungos, Holokausto neigimas Europos Sąjungos rytuose, ypač Lietuvoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Kroatijoje, pasiekė grėsmingą mastą.

Daugelis ES šalių vyriausybių reabilituoja Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlius, sumažindamos jų kaltę žydų naikinimo procese.

Lietuvoje vyksta nacių bendrininkų, kurie yra "partizanų" judėjimo nariai ir kovotojai prieš tariamą sovietinę okupaciją, šlovinimas. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš jų rėmė fašistinę Vokietiją. "Partizanai" dalyvavo civilių gyventojų sunaikinime ir sovietinių partinių darbuotojų žudyme.

Karo metu nacių bendrininkai Lietuvoje dalyvavo vietos žydų bendruomenės, kuri tuo metu buvo viena didžiausių Europoje, naikinimo procese. Buvo nužudyta daugiau nei 200 tūkstančių žmonių.

Tegai:
žydai, Gitanas Nausėda, Holokausto aukos, Holokaustas
Temos:
Žydų bendruomenė Lietuvoje
Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja Lukašenkos inauguraciją pavadino "išėjimu į pensiją"

(atnaujinta 16:49 2020.09.23)
Tichanovskaja pareiškė, kad ši "vadinamoji inauguracija, žinoma, yra farsas". Pasak jos, "šiandien Lukašenka tiesiog išėjo į pensiją"

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja po valstybės vadovo Aleksandro Lukašenkos inauguracijos pasivadino "vienintele Baltarusijos žmonių išrinkta vadove", praneša RIA Novosti.

Kita vertus, Tichanovskaja anksčiau pareiškė, kad nepozicionuoja savęs kaip būsimos Baltarusijos prezidentės.

"Šiandien, slapta nuo žmonių, Lukašenka bandė surengti savo inauguraciją. Mes visi suprantame, kas vyksta. Šis bandymas pripažinti save teisėtu paskatino tik tai, kad ankstesnės galios pasibaigė, o žmonės nesuteikė jam naujo mandato. Ši vadinamoji inauguracija, žinoma, yra farsas. Tiesą sakant, šiandien Lukašenka tiesiog išėjo į pensiją", — sakė ji "Telegram" kanale paskelbtame kreipimesi.

"Tai reiškia, kad jo įsakymai valdžios struktūroms nebėra teisėti ir jų negalima įvykdyti. Aš, Svetlana Tichanovskaja, esu vienintelė Baltarusijos žmonių išrinkta lyderė. Ir dabar mūsų užduotis yra kartu sukurti naują Baltarusiją", — pabrėžė ji.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuose, CRK duomenimis, nugalėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Pagal teisės aktus, išrinkto prezidento inauguracija turi įvykti per du mėnesius nuo rinkimų dienos.

"Jokia ceremonija nesukurs teisėtumo iliuzijos": Nausėda įvertino Lukašenkos teisėtumą >>

Baltarusijos prezidento atstovė spaudai Natalija Eismont anksčiau RIA Novosti sakė, kad dar nepaskelbė jo inauguracijos datos, tačiau pažadėjo tai padaryti "arčiau ceremonijos laiko". Tačiau trečiadienį valstybinė agentūra "BelTa" netikėtai pranešė, kad Lukašenka pradėjo eiti Baltarusijos prezidento pareigas, o inauguracijos ceremonija vyko Nepriklausomybės rūmuose.

Tegai:
inauguracija, Aleksandras Lukašenka, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Linkevičius Lukašenkos inauguraciją vadina "farsu"