Autobusas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Saugus nuo bakterijų: viešasis transportas Vilniuje kasdien dezinfekuojamas

27
Sostinėje prasidėjo unikali švaros iniciatyva — autobusų bei troleibusų salonai dezinfekuojami nuo populiariausių virusų bei bakterijų

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Kasdien daugiau kaip pusę milijono keleivių pervežanti įmonė "Vilniaus viešasis transportas" (VVT) pradeda unikalų švaros projektą. Ji pirmoji Lietuvoje autobusų bei troleibusų salonus ėmė dezinfekuoti nuo populiariausių virusų bei bakterijų, praneša Vilniaus savivaldybė.

Stafilokokai, grybelio sukėlėjai, žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), hepatito B ir C sukėlėjai, norovirusai, rotavirusai — visus juos naikina specialus dezinfekavimo skystis, kurį po reguliaraus valymo papildomai pradėjo naudoti VVT.

Įmonės vadovas Gintautas Maželis teigia, kad taip siekiama sukurti papildomą komfortą, pasitikėjimą, saugumo jausmą keleiviams ir tikimasi, kad įmonės indėlis į visuomenės sveikatos prevenciją ypač pasiteisins per sezoninius ligų pikus. Dezinfekavimo priemonė naudojama papildant kasdieninį autobusų ir troleibusų plovimą.

"Mokslininkai visame pasaulyje nuolat atlieka studijas, skirtas tirti ligų sukėlėjų problemą viešajame transporte. Ji pirmiausiai atsiranda dėl didelių žmonių srautų. Vilniuje kursuojantys autobusai ir troleibusai perveža daugiausiai keleivių Lietuvoje", — sako Maželis.

Pasak Maželio, "Vilniaus viešasis transportas" patenka į didžiausių Baltijos šalyse keleivių vežimo autobusais trejetą. Vilnius yra didžiausias šalies miestas, be kita ko, pritraukiantis ir daugiausiai turistų.

"Siekiame diegti geriausią užsienio praktiką ir skatinti naudotis viešojo transporto paslaugomis, kurios būtų maksimaliai saugios", — teigia Maželis.

Viešasis transportas, kaip ir kitos masinio susibūrimo vietos: prekybos centrai, viešosios įstaigos, pasižymi susirgimo rizikos faktoriumi. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų teigimu, žmogus gali užsikrėsti užterštomis rankomis palietęs akių, nosies, burnos gleivinę.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Produktų vertinimo skyriaus vyriausiosios specialistės Nataljos Umbrasienės teigimu, jeigu žiema palankus metas užsikrėsti virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų, žarnyno ligomis, šiltuoju metų laiku labiau plinta bakterijų sukeltos žarnyno infekcinės ligos.

"Pagrindinė profilaktikos priemonė yra asmens higiena — įprastinis rankų plovimas muilu ir vandeniu pašalina daugelį laikinų mikroorganizmų. Iš kitos pusės, sumažinti infekcijų plitimą padėtų įvairių viešojo transporto paviršių: turėklų, sėdynių rankenų ir kitų valymas ir dezinfekavimas", — sako Umbrasienė. 

VVT daugiau dėmesio skirs ir išorinei autobusų švarai. Įmonė jau atnaujino vieną iš turimų trijų autobusų plovyklų.

VVT keleivius veža 86 miesto ir priemiesčio maršrutais taip pat 18 troleibusų maršrutų. Kasdien viešuoju transportu pervežama daugiau nei pusė milijono keleivių. 

27
Tegai:
dezinfekavimas, viešasis transportas, Vilnius
Dar šia tema
Į Vilniaus gatves išriedės nauji modernūs autobusai
Kauno viešasis transportas pateko į Google žemėlapius
Psichologo konsultacija

Lietuvoje dėl pandemijos pablogėjo gyventojų psichinė sveikata

(atnaujinta 18:08 2021.01.25)
Šalaševičiūtė siūlo licencijuoti psichologų veiklą ir ją reguliuoti remiantis vienodais principais ir kriterijais

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Lietuvos Seimo narė, socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė mano, kad koronaviruso pandemijos metu blogėjančios gyventojų psichinės sveikatos fone būtina priimti Psichologų praktinės veiklos įstatymą. Apie tai praneša parlamento spaudos tarnyba.

Karantinas Lietuvoje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Deputatė atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu Lietuvoje ši veikla nėra reglamentuota, ji nelicencijuojama.

"Neturint atitinkamos kvalifikacijos ir žinių, pažeidžiamiausioms asmenų grupėms reikalingas psichologinio testavimo ir psichologinio konsultavimo paslaugas iš esmės gali teikti bet kas. Nebūtina nei turėti atitinkamą išsilavinimą, nei nuolat kelti kvalifikaciją, kad praktikoje būtų taikomi naujausi, moksliškai pagrįsti psichologinio įvertinimo ir psichologinės pagalbos metodai. Nėra sudaryto oficialaus psichologų registro. O psichologines paslaugas Lietuvoje teikia daugiau kaip 2000 psichologų, dirbančių viešajame sektoriuje arba privačiai", — pareiškė ji.

Anot politikės, Nesant jokių reikalavimų, nelicencijuojant šios veiklos, atveriamas kelias neatsakingai veiklai, o gal ir šarlatanizmui. Be to, yra rizika, kad nekompetentingi specialistai gali pakenkti žmonėms, kuriems reikalinga psichologinė pagalba.

Šalaševičiūtė siūlo licencijuoti psichologų veiklą ir ją reguliuoti remiantis vienodais principais ir kriterijais. Šiuo metu yra parengta trečioji atitinkamo teisės akto redakcija.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjo Igno Rubiko, šiuo metu visuomenės streso lygis šalyje yra dvigubai didesnis nei prieš koronaviruso pandemiją. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padaugėjo žmonių, kurie kreipiasi į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir reakcijos į didelį stresą sutrikimą. Karantino metu reikšmingai padaugėjo gyventojų, kurie jautėsi vieniši. Apie pusę visų tiriamųjų jautėsi vidutiniškai arba smarkiai paveikti apribotų kontaktų su artimaisiais ir apie pusės apklaustų psichologinė gerovė buvo žema. Žmonės, kurie jautėsi vieniši COVID-19 pandemijos metu, turėjo pustrečio karto daugiau savižudiškų minčių.

Lietuvos sveikatų mokslų universiteto mokslininkai atkreipė dėmesį ir į suprastėjusios medikų psichologinės savijautos požymius: išryškėjo ilgalaikė prislėgta nuotaika, nerimas, nuovargis ir negalėjimas atsipalaiduoti, negalėjimas susikaupti, nekontroliuojami pykčio, baimės, nerimo protrūkiai, padidėjęs dirglumas, atbukimo jausmas, noras atsiriboti, užsisklęsti nuo kitų žmonių, negatyvus savęs ir savo darbo vertinimas, sutrikęs miegas ir kt.

Patirtis rodo, kad medikai linkę išsaugoti konfidencialumą ir psichologinės specialistų pagalbos ieškoti už savo įstaigos ribų.

"Tokie visuomenės sveikatos būklės duomenys COVID-19 pandemijos sąlygomis, praėjusią savaitę pristatyti Seimo Sveikatos reikalų komitete, skatina neatidėlioti Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto. Tai itin svarbu mažinant COVID-19 pandemijos padarinius visuomenės psichikos sveikatai, plečiant psichologinės anoniminės pagalbos, tarp jų ir medikams, prieinamumą", — sakoma deputatės pareiškime.

Šalaševičiūtė mano, kad Seimas priimti įstatymą, kurio projektas dabar yra Sveikatos reikalų komitete.

Tegai:
pandemija, psichinė sveikata, Lietuva
Vilniaus oro uostas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos oro uostai ketina sudaryti galimybę atlikti COVID-19 testą iškart po skrydžio

(atnaujinta 15:54 2021.01.25)
Planuojama, kad Vilniaus oro uoste keleivių testavimo paslaugos bus pradėtos teikti jau vasario antroje pusėje, o Palangos ir Kauno oro uostuose – balandį

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Lietuvos oro uostai planuoja sudaryti galimybę keleiviams atlikti įvairaus tipo koronaviruso testus prieš arba po kelionės dar oro uostuose, apie tai praneša uostų spaudos tarnyba. 

Šiuo metu iš Lietuvos vykstant į daugelį Europos Sąjungos arba trečiųjų šalių būtina turėti ne anksčiau kaip prieš 72 arba 48 val. iki atvykimo gautą neigiamo rezultato patvirtinimą. Daugeliu atveju šalys pripažįsta ne tik PGR, bet ir greitųjų antigenų testų pažymas. Lietuva taip pat šiuo metu taiko reikalavimą turėti neigiamą koronaviruso testą jau atvykstant į šalį arba jį atlikti iškart atvykus.

Anot Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo Dainiaus Čiuplio, poreikį testavimo galimybėms oro uostuose jau išsakė ne tik keleiviai, bet ir oro bendrovės, todėl būdų kaip tai pradėti daryti buvo ieškoma nuo praėjusio rudens. 

Nuo pat sprendimo dėl testavimo oro uostuose paieškos pradžių didžiausi iššūkiai buvo dėl teisinio reguliavimo trūkumų tokio tipo veiklai pradėti.

"Tikrai žinome, kad keleiviams jau dabar aktualu gauti kokybiškas ir greitai suteikiamas koronaviruso testavimo paslaugas oro uoste, todėl nors tai yra visiškai nauja sritis mūsų procesuose, ieškome geriausių sprendimų ir esame suinteresuoti, kad paslaugas teiktų reikiamą patirtį turinčios ir kokybę garantuoti galinčios įmonės. Nors keleivinė aviacija ir patiria didelį neapibrėžtumą dėl skirtingų šalių taikomų reikalavimų, tačiau matome, kad keleivio rankoje turimas neigiamas koronaviruso testas, tikėtina, taps ilgesnio laikotarpio kelionių proceso dalimi", – teigia Čiuplys.

Čiuplio teigimu, koronaviruso testo atlikimo galimybė jau oro uoste būtų svarbi dar ir todėl, kad atvykusieji į Lietuvą galėtų atlikti reikiamą procedūrą iškart nusileidę, o tai reiškia mažiau papildomo judėjimo šalies viduje, mažėjančią kontaktų galimybę bei krūvio palengvinimą bendriems testavimo punktams.

Lietuvos oro uostai planuoja, kad Vilniaus oro uoste keleivių testavimo paslaugos bus pradėtos teikti jau vasario antroje pusėje, o Palangos ir Kauno oro uostuose – balandį.

Šiuo metu paskelbtas turto nuomos konkursas koronaviruso testavimo paslaugoms teikti išnuomojamuose plotuose šalia oro uostų arba jų viduje.

Turto nuomos konkurso koronaviruso testavimo paslaugoms teikti sąlygos nurodo, kad laimėjusi įmonė keleiviams turės suteikti galimybę atlikti ne mažiau kaip trijų tipų testus – PGR, greituosius PGR ir greituosius antigenų testus. Vis dėlto plečiantis galimybėms testavimo rinkose – testavimo tipai oro uostuose taip pat gali būti pildomi. 

Tegai:
Kaunas, Palanga, Vilnius, COVID-19, Lietuvos oro uostai
Dar šia tema
Lietuva į sąrašą įtraukė nukentėjusias nuo COVID-19 mutacijos šalis
Rusija pirmoji pasaulyje gavo "britiškos" COVID-19 padermės nuotrauką
Į Lietuvą pristatyta šeštoji skiepų nuo COVID-19 siunta