VU, archyvinė nuotrauka

VU grąžins pomirtinius diplomus Holokausto aukoms

40
(atnaujinta 16:10 2017.04.18)
Vilniaus universitetas atsisakė išduoti simbolinius universiteto Atminties diplomus asmenims, kurie Antrojo pasaulinio karo metu kovojo prieš nacius kartu su sovietų partizanais

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Vilniaus universitetas prisimins ir pagerbs aukštosios mokslo įstaigos bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie "dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų veiksmų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto ir neteko galimybės baigti studijas bei įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą", rašoma VU tinklalapyje.

Vilniaus universitetas pradeda moksliniu istoriniu tyrimu paremtą iniciatyvą Grįžtanti atmintis — Recovering Memory.

Pagrindiniai šios iniciatyvos tikslai:

  1. įvertinti totalitarinių režimų poveikį Vilniaus universiteto bendruomenei, identifikuoti nukentėjusius asmenis ir išreikšti jiems pagarbą vadovaujantis istorinio teisingumo ir pagarbos principu;
  2. gaivinti universiteto bendruomenės istorinę atmintį, skatinant prisiminti ne tik šviesius ir garbingus universiteto istorijos puslapius, bet ir niūrius, neretai skausmingus įvykius;
  3. prisidėti prie pasauliui ir istorijai atviros visuomenės ugdymo.

Tačiau sudėtingas Lietuvos požiūris į karinę savo šalies istoriją turėjo įtakos ir VU sprendimui. Universitetas nėra pasirengęs išduoti diplomus tiems, kurie Antrojo pasaulinio karo metu kolaboravo su totalitarinių režimų politinėmis ir policinėmis struktūromi.

Lietuvos dramaturgas Marius Ivaškevičius, archyvinė nuotrauka
© Photo : Театр им. Маяковского

"Šis simbolinis diplomas nebus teikiamas asmenims, kurių pašalinimas iš universiteto nebuvo susijęs su okupacinių režimų veikla, kurie kolaboravo su totalitarinių režimų politinėmis ir policinėmis struktūromis ar padarė nusikaltimą žmogiškumui", — rašoma universiteto tinklalapyje.

Postūmiu permąstyti universiteto santykį su praeitimi tapo trumpas, bet itin svarbus Izraelio medicinos profesoriaus Moshe Lapidoth elektroninis laiškas, gautas 2016 metų vasarą.

 Laiške buvo išreikštas prašymas simboliškai prisiminti profesoriaus dėdę Chlaunę Meištovskį, kuris buvo prieškario Vilniaus universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto studentas. Fiziką ir chemiją aštuonis semestrus sėkmingai studijavęs Chlaunė Meištovskis iš universiteto buvo pašalintas nuo 1941 metų liepos 1 dieną vien dėl žydų tautybės.

Šiandien, po gana preliminaraus pirminio tyrimo, galima sakyti, kad yra apie tūkstantį pretendentų į Atminties diplomą. Vien nacių okupacijos pradžioje Vilniaus universitetą privalėjo palikti ar buvo pašalinti apie 650 žydų, apie 80 lenkų tautybės žmonių, buvo pašalintas ir vokietis profesorius, kurio žmona buvo žydų tautybės.

40
Tegai:
Atminties diplomas, Holokaustas, Vilniaus universitetas, Lietuva
Temos:
Žydų bendruomenė Lietuvoje (68)
Dar šia tema
"Mes nežudėme": lietuvis parašė knygą apie žydų genocidą
Vokietijoje atidaromas paminklas Lietuvos žydų atminimui
Šventi ligoninės laiptai: Vilniuje atrasti žydų paminkliniai akmenys
Alytuje atstatoma žydų kultūros dominantė — mūrinė sinagoga
Žydų gelbėtojai bus įamžinti Vilniaus senamiestyje
Pasas ir pinigai, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kiek kartų praėjusiais metais bandyta papirkti muitinės pareigūnus

Pernai daugiausia neteisėtų pinigų siūlymo atvejų užfiksavo Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Per praėjusius metus muitinės pareigūnai užfiksavo 210 atvejų, kai jiems buvo siūloma pinigų siekiant nuslėpti pažeidimus, išvengti mokestinių prievolių ar tikintis pareigūnų palankumo. Apie tai pranešė Muitinės spaudos tarnyba.

Pradėti 22 ikiteisminiai tyrimai dėl papirkimo, kaltais pripažintiems asmenims skirtos baudos iki 5 tūkst. eurų. Dažniausiai grynuosius pinigus muitinės ar asmens dokumentuose palieka Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano piliečiai.

Pasak Lietuvos muitinės vadovo Jono Miškinio, beveik pusė — 88 atvejai — bandymų papirkti pareigūnus atvejų užfiksuota po nustatytų pažeidimų — kontrabandos, pavojingų krovinių gabenimo pažeidžiant saugos reikalavimus, krovinių vežimo taisyklių pažeidimų ir pan.

Pernai daugiausia neteisėtų pinigų siūlymo atvejų užfiksavo Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai — 183 (2019 metais — 539 atvejai), Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai užfiksavo 19 neteisėtų pinigų siūlymo atvejų (2019 metais — 44 atvejai), Kauno teritorinės muitinės pareigūnai — 7 atvejus (2019 metais — 4 atvejai), 1 atvejį užfiksavo Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnas.

Daugiausia neteisėtų pinigų siūlymo atvejų yra užfiksuojama krovininių automobilių atvykimo judėjimo juostoje — 137 atvejai, o jiems išvykstant iš Lietuvos — 45 atvejai. Tuo tarpu lengvųjų automobilių atvykimo judėjimo juostoje užfiksuojama tik maža dalis tokių atvejų — 3, išvykimo — 4 atvejai.

Dažniausia muitinės pareigūnus buvo bandoma papirkti Medininkų kelio poste — 82 atvejai, Šalčininkų kelio poste — 40 atvejų, Lavoriškių kelio poste — 35 atvejai, Raigardo kelio poste — 26 atvejai.

Pernai pačios institucijos iniciatyva 10 muitinės pareigūnų buvo pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba ir pagalba kontrabandininkams, iš jų 9 nušalinti nuo pareigų, 1 — atleistas iš pareigų.

Tegai:
kyšininkavimas, Muitinė
Dar šia tema
Muitininkai sulaikė statybiniais blokeliais užmaskuotą didelę cigarečių kontrabandą
Rusas bandė nelegaliai įvežti į Lietuvą daugiau tūkstančio pakuočių vaistų
Muitininkai vilkiku gabentame silkių krovinyje rado kontrabandinių rūkalų
Kriauklė virtuvėje, archyvinė nuotrauka

Tyrimas: tik 38 % Lietuvos gyventojų nepila į kanalizaciją neleistinų medžiagų

(atnaujinta 12:49 2021.03.03)
Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius, cheminius valiklius, panaudotą aliejų ir maisto likučius

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų nesupranta, kokie jų veiksmai daro įtaką vandens telkinių taršai, rodo vandentvarkos bendrovės "Vilniaus vandenys" užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Šių metų sausio mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad nors 99 proc. gyventojų savo veiksmais prisideda prie gamtos tausojimo, tik 44 proc. gamta rūpinasi, kreipdami dėmesį į tai, ką jie pila į klozetą ar kriauklę.

Dažniausiai gyventojai rūpinasi gamta nešiukšlindami gamtoje — šį pasirinkimą pažymėjo 92 proc. apklaustųjų. 81 proc. teigia rūšiuojantys atliekas, 63 proc. — saugo augalus, medžius, 60 proc. — taupo energijos išteklius (vandenį, elektrą ir pan.)

"Džiugu, kad daugumai žmonių rūpi gamta, tačiau vis dar matome, jog didžioji dalis gyventojų nesupranta ryšio tarp jų elgesio su nuotekomis ir gamtos saugojimo. Paklausus respondentų, ką jie pila į kriauklę ar klozetą paaiškėjo, kad tik 38 proc. šalies gyventojų nepila neleistinų medžiagų", — teigia Marius Švaikauskas, "Vilniaus vandenų" generalinis direktorius.

Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius (40 proc.), cheminius valiklius (27 proc.), panaudotą aliejų (21 proc.), maisto likučius (18 proc.).

Apklausa atskleidė, kad kuo žmogus jaunesnis, tuo mažiau jis žino, kaip elgtis su nuotekomis. Tik trečdalis 18–29 m. respondentų teigia, kad rūpinasi gamta kreipdami dėmesį, ką pila į kriauklę ar klozetą. Tuo tarpu 60–74 m. amžiaus grupėje tokių žmonių buvo 59 proc.

Paklausus detaliau, ką žmonės pila į nuotekas, tik 23 proc. jaunimo nepasirinko nė vienos iš paminėtų neleistinų medžiagų. O vyresnių žmonių grupėje teisingai su nuotekomis elgėsi daugiau nei pusė respondentų.

"Šie rezultatai rodo, kad Lietuvoje pastaruosius porą dešimtmečių labai trūksta švietimo, kaip elgtis su nuotekomis, Jauni žmonės nori rūpintis gamta ne mažiau nei vyresni, tačiau tam jiems trūksta arba elementarių žinių, arba jie yra linkę rinktis kitus būdus, kurie, matyt, visuomenėje yra labiau žinomi ir suprantami", — sako Švaikauskas.

Neleistinų medžiagų pylimas į nuotekas gali Lietuvos gamtai pakenkti dvejopai. Pirma, nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti visų neleistinų teršalų. Antra, kavos tirščiai, riebalai užkemša vamzdžius, kas sukelia avarijas ir gali lemti neišvalytų nuotekų išsipylimą į gamtą.

Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėn. "Vilniaus vandenų" užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė "Norstat". Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

Tegai:
Lietuva, tyrimas
Dar šia tema
Daugiausia buitinių nuotekų pažeidimų pasitaiko nuošalesnėse kaimiškose vietovėse
Lietuvai gresia šimtų milijonų eurų baudos dėl situacijos su nuotekomis
Lietuva pateko tarp ES antilyderių pagal žmonių, gyvenančių name be tualeto, skaičių

Antarktidoje nufilmuotas atskilęs trijų Vilnių dydžio ledkalnis

(atnaujinta 22:32 2021.03.02)
Pranešama, kad pirmieji ledkalnio įtrūkiai atskilimo zonoje buvo užfiksuoti prieš dešimt metų, nuo tada zona buvo reguliariai stebima

Didžiosios Britanijos Antarkties tyrimas (BAS) užfiksavo milžinišką 1 270 kvadratinių kilometrų 150 metrų storio ledkalnį, atitrūkusį nuo Branto ledyno vakarų Antarktidoje.

Ledkalnis
© Sputnik / Илья Тимин

Lietuvos sostinės plotas yra kiek daugiau nei 400 kvadratinių kilometrų.

Anot BAS, nėra jokių požymių, kad visuotinis atšilimas turėtų reikšmingą vaidmenį šiame įvykyje.

Dideli ledo plyšiai šioje Antarktidos dalyje pirmą kartą buvo užfiksuoti prieš dešimt metų, o nuo to laiko BAS reguliariai stebi šią teritoriją. Požymiai, kad ledo atskėlimas yra neišvengiamas, paaiškėjo praėjusių metų lapkritį, kai zonoje atsirado naujas gilus įtrūkimas.

Per šį sausį naujas plyšys kiekvieną dieną išsiplėtė kilometru. Praėjusios savaitės pabaigoje plyšys per kelias valandas padidėjo keliais šimtais metrų, ir ledkalnis atsiskyrė.

Tegai:
ledynai, Antarktida
Dar šia tema
Tyrimų stotis "Molodežnaja". Senieji ir naujieji Antarktidos spąstai
Mokslininkai nustatė "prarastą" Antarktidos šilumą