Gazuoto vandens automatas, archyvinė nuotrauka

Pagaminta TSRS: kur šiandien dar liko gazuoto vandens automatai

517
Socialiniuose tinkluose rašytojas Darius Pocevičius pasidalijo vaizdo įrašais apie sovietmečiu Vilniuje veikiančius gazuoto vandens automatus ir automobilių lenktynių simuliatorius, o interneto vartotojai — savo prisiminimais iš vaikystės ir jaunystės

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Rašytojas Darius Pocevičius savo Facebook paskyroje sukūrė albumą, kur pristato vaizdo įrašus apie 1944-1990 metų Vilniaus reliktus.

Kur išgerti gazuoto vandens su sirupu už 3 kapeikas?

Pirmieji sovietiniai gazuoto vandens automatai Maskvos gatvėse atsirado 1958-ųjų gegužę, o masinė jų gamyba pradėta Nikitai Chruščiovui apsilankius Amerikoje 1959 metų rugsėjį.

Stiklinė gazuoto vandens be sirupo kainavo 1 kapeiką, su sirupu — 3 kapeikas.

Netrukus jie pasiekė ir Vilnių. 1960 metų liepą, artėjant jubiliejinei dainų šventei, centrinėse Vilniaus gatvėse ir parkuose buvo įrengti pirmieji gazuoto vandens automatai — iš viso trylika. 1961-ųjų vasarį jų pastatyta dar penkiolika. 1985-ųjų vasarą sostinėje jų buvo jau 256, tada pasirodė ir pirmieji giros automatai. 

Augant infliacijai automatų aptarnavimas tapo nerentabilus. Įvairiuose miestuose jų likimas labai panašus: vienuose stovėjo sulaužyti, kituose, pavyzdžiui, Vilniuje, buvo surinkti.

Norint šiandien išgerti gazuoto vandens su sirupu, tenka vykti į Sankt-Peterburgą, kur įsikūręs sovietinių žaidimo automatų muziejus. Muziejuje stovi du gazuoto vandens automatai, ryjantys 1 arba 3 kapeikas už gryną gazuotą vandenį arba su sirupu.

Technika iki šiol puikiai veikia, tačiau už 50 rublių (beveik 1 eurą) įsigijus 3 kapeikų monetą, automatas pripila kažkokio putoto gėralo, kurio skonis nė iš tolo neprimena senojo.

Vaizdo įrašas jau surinko apie 1,5 tūkstančio peržiūrų. Socialinių tinklų vartotojai prisiminė "senus laikus" ir pasidalijo savo prisiminimais komentaruose.

Детский спортивный яхтклуб
© Sputnik / Улозявичюс Аудрюс

"Aš tai pasigendu dažnai būtino "pagelbėjimo" automato suveikimui — smagaus trinktelėjimo kumščiu į teisingą vietą. Išsilavinę žmonės sugebėdavo ir be kapeikų tuo būdu atsigerti", — parašė Darius Lingė .

Kiti paskyros lankytojai pažymėjo, kad ne visos automato funkcijos pademonstruotos — nėra išplovimo momento. Šiandien apsieina be jo, kadangi naudojamos vienkartinės stiklinaitės.

O sovietmečiu automatuose būdavo briaunuotos stiklinės ir visuose automatuose buvo įrengtas plovimo įrenginys, kurio veikimo principas buvo toks: apverstą stiklinę padėjus ant įrenginio ir paspaudus ištrykšta vandens srovė, kuri plauna stiklinę; vanduo bėga tol, kol laikomas prispaustas įrenginys. Kartais ant stiklinių likdavo lūpų dažų, nešvarių pirštų žymės.

Kiti interneto vartotojai priminė atvejus, kai pasklidus grėsmingiems gandams, kad bendro naudojimo stiklinės — buitinio sifilio ir kitų baisių ligų užkratas, žmonės naudojo "teleskopinius" puodelius.

"Ir mes su drauge rankinukuose turėjom po stiklinaitę, jei užtrokštume, kad galėtume be baimės atsigerti", — parašė Ina Gradeckienė.

Palenktyniaukime 1980-ųjų mašinomis

Nemažą diskusiją sukėlė ir vaizdo įrašas, kuriame nufilmuotas automobilių lenktynių simuliatorius.

"Pirmasis sovietinis automobilių lenktynių simuliatorius "Magistralė" pagamintas Maskvoje apie 1986 metus. Juo galima žaisti vienam arba dviese. Yra penkios trasos (mokomoji, speciali, lenktynių, nakties ir plikledžio). Žaidimo trukmė — 2 minutės, kaina — 15 kapeikų. Prizas — galimybė tęsti žaidimą kita trasa, jei pavyksta pasiekti finišą greičiau nei per 2 minutes. P.S. Labiausiai užknisa greitosios maškės, kurios pasiveja iš užpakalio… " — aprašė žaidimą Darius Pocevičius.

"Mes, berniūkščiai, po baseino (buvo kokie 1987-1989), eidavom ten iš tuometinių pionierių rūmų (moksleivių rūmų) pietų pinigų išleisti. Šitas buvo vienas mėgiamiausių ir geidžiamiausių. Dar atsimenu, kad ten sukiojosi daug romų tautybės vaikų/paauglių. Tik jie pinigų nemokėdavo už žaidimą. Megztinio rankove stipriai patrindavo aparato šoną ir tada su raktu priliesdavo tokį metalinį mygtuką/knopkę ant pinigų paėmimo skyrelio (kaip video). Ir iš antro-trečio karto jiems pavykdavo žaisti nemokamai", — pasidalijo prisiminimais Augustas Dapkevičius .

"Teko ir man toje vietoje Vilniuje būti. Populiarūs buvo krepšinis, medžioklė. Vėliau pasirodė futbolas. Futbolo stalas stovėjo "Ekrano" gamyklos sporto salėje ir visą laiką buvo apgultas, tiesa monetų nereikėjo mesti, buvo atjungta, žaisk nemokamai kiek nori, tik eilę atstovėk. Vaikėzai prasikalėm ir "Ekrano" futbolistam "kraudavom malkų", — parašė Evaldas Zaliukas.

"15 kapeikų nemaži pinigai už vieną žaidimą, smagiausias buvo torpedomis iš povandeninio laivo šaudyti", — parašė Sergejus Glovackas.

Dariaus Pocevičiaus paskyros lankytojai prisiminė ir "Jūrų mūšio" simuliatorių, prie kurio "aktyviausiai ir aistringai pliekdavo 1982-1984 metais". Ir net tai, kad "Jūrų mūšio" autorius yra lietuvis ir gyvena Užupyje.

517
Tegai:
automobilių lenktynių simuliatorius, gazuoto vandens automatas, socialiniai tinklai, TSRS, Darius Pocevičius, Vilnius
Temos:
Ketvirtis amžiaus be TSRS (43)
Dar šia tema
Rusija šiais metais gali sumokėti visas TSRS skolas
Pusė Rusijos gyventojų TSRS atkūrimą laiko neįmanomu
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Vilniaus Senamiestyje eismo tvarką stebės specialios kameros

(atnaujinta 12:21 2020.07.07)
Nuo liepos 7 dienos Vilniaus Senamiestyje įsigalioja nauja eismo organizavimo tvarka, kuri vyks kilpiniu principu

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Vilniaus Senamiestyje įvedus naują kilpinę eismo tvarką, pažeidėjus šioje zonoje stebės policija su kameromis, o vasaros pabaigoje planuojama pastatyti numerius nuskaitančias kameras, antradienį žurnalistams teigė Vilniaus mero pavaduotojas Vytautas Mitalas. 

"Esame sutarę su Vilniaus policija, kuri turi apie 60 kamerų Vilniaus miesto senamiestyje. Jeigu matysime, kad yra piktybinių pažeidėjų, į pagalbą pasitelksime ir kameras. O rugpjūčio mėnesį kartu su kilpinio eismo schemomis testuosime specialias kameras, kurios nuskaito numerius ir automatiškai įvertinama, ar tas automobilis nepažeidė tam tikros kilpos. Bet iš pradžių tikrai elgsimės atlaidžiai ir stengsimės labiau informuoti nei bausti", — teigė Mitalas. 

Pasak Vilniaus mero pavaduotojo, bus fiksuojama, kaip įvažiavo automobilis, nuskaitomi jo numeriai ir žiūrima, ar jis neišvažiavo iš Vilniaus miesto Senamiesčio per tam tikrą laiką, pažeisdamas kilpinio eismo schemą per kažkurią kitą kilpą. Jis taip pat pažymėjo, kad visas Senamiesčio eismas perorganizuotas taip, kad arba yra fiziniai atskyrimai, arba yra kelių eismo ženklinimas, kuris draudžia kirsti eismą tarp tų kilpų.

Anot Vilniaus mero pavaduotojo, pirmąjį naujo eismo reguliavimo rytą daug pasimetusių vairuotojų ar naujai besimokančių eismo schemas nebuvo pastebėta. 

"Pasirinkome tokią datą po šventinio savaitgalio, kada eismo srautai yra mažesni, palyginti su kitomis dienomis. Daug tokių pasimetusių vairuotojų ar naujai besimokančių eismo schemas nebuvo pastebėta. Bus vairuotojų, kurie vienaip ar kitaip bus nustebę pasikeitus eismo krypčiai, bet sieksime užtikrinti, kad viskas būtų tvarkoje kartu su parkingo kontrolieriais, jei reikės, pasitelksime ir viešosios tvarkos pareigūnus", — sakė Mitalas.

Nuo antradienio Vilniaus Senamiestyje įsigalioja nauja eismo organizavimo tvarka, kuri vyks kilpiniu principu — Senamiesčio lankytojai bei gyventojai ir toliau galės privažiuoti automobiliu prie traukos objektų, darbo vietų ir savo namų, tačiau negalės kirsti istorinio miesto centro.

Toks sprendimas buvo priimtas, siekiant sumažinti tranzitinį eismą Vilniaus širdyje. Šiuo metu jis sudaro 40 proc., o rytais — iki 70 proc. Automobilių srautai šioje miesto dalyje didina taršos ir triukšmo rodiklius, mažina eismo dalyvių saugumą, o visa tai daro neigiamą įtaką tiek istorinių pastatų būklei, tiek gyvenimo ar laisvalaikio kokybei. 

 Схема кольцевого движения в старом городе, Вильнюс
© Photo : Vilnius
Nauja kilpinė eismo tvarka Vilniaus Senamiestyje
Tegai:
Vilnius, Senamiestis
Dar šia tema
Klaipėdoje atsiras nauji pusiau požeminiai konteineriai
Dėl Vilniaus senamiestyje kilusių vandalizmo atvejų atliekami ikiteisminiai tyrimai
Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka

COVID-19 statistika Lietuvoje: per parą vieno pasveikusio žmogaus

(atnaujinta 12:08 2020.07.07)
Iš viso nuo birželio 1 dienos Lietuvoje užfiksuoti 38 įvežtiniai koronaviruso atvejai, izoliacijoje šiuo metu yra 64 žmonės

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Per parą Lietuvoje nustatyti 3 nauji koronaviruso atvejai, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai.

Tarp naujų atvejų yra vienas įvežtinis. Iš viso nuo birželio 1 dienos Lietuvoje užfiksuoti 38 įvežtiniai koronaviruso atvejai.

Naujų pasveikusiųjų per parą nenustatyta, jų išliko 1547.

Nuo viruso mirė 79 užsikrėtusieji, dar 11 žmonių, kuriems buvo diagnozuota COVID-19, mirė dėl kitų priežasčių. Izoliacijoje šiuo metu yra 64 žmonės.

Per pastarąsias 24 valandas Lietuvoje buvo patikrinta 1016 mėginių dėl koronaviruso, iš viso buvo atlikti 444 407 tyrimai, iš kurių 128 647 buvo atlikti mobiliuose punktuose.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, palikdama nepaprastąją padėtį. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 534 tūkstančiai žmonių mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
Lietuva, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
JAV prezidentas Donaldas Trampas kalba priešrinkiminės kampanijos metu, archyvinė nuotrauka

"Pernelyg apokaliptinis JAV rinkimų scenarijus". Ar Trampas turi "planą B"?

(atnaujinta 12:07 2020.07.07)
Žiniasklaidoje paskelbtas planas, kaip Donaldas Trumpas gali likti valdžioje net pralaimėjęs rinkimus. Kaip jį vertinti?

JAV prezidentas susiduria su rimtomis perrinkimo antrai kadencijai problemomis. Atskiros apklausos rodo, kad jo atsilikimas nuo Džo Bideno jau viršija 10 procentų, silpnėja net tradicinių rėmėjų parama.

Žinoma, labai reikalą jam pagadino koronavirusas ir vadinamasis "juodas Maidanas", kurį papildomai pakursto oponentai. Ir tai ne vienintelis prezidento spaudimo įrankis — dar galima prisiminti kaltinimus rasizmu, Džono Boltono knygą, istoriją apie tai, jog Rusija neva Talibano rankomis žudo JAV karius Afganistane, o prezidentui tai nesvarbu, ir taip toliau.

Tam tikru momentu Trumpas pasimetė ir nežinojo, kaip reaguoti į blogėjančią situaciją. Tapo akivaizdu, kad jam reikalinga kontrataka, "planas B". Svarbus atsakomasis žingsnis — gili prezidento kalba prie Rašmoro kalno. Bet reikia ir veiksmų.

Kai Bidenas pareiškė, kad jis įsitikinęs, jog Amerikos kariuomenė išves Trumpą iš Baltųjų rūmų, jeigu pastarasis pralaimės rinkimus, bet atsisakys pripažinti jų rezultatus, į jo pasisakymą nebuvo atkreiptas didelis dėmesys. Dabar jis įgauna naują atspalvį, nes žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimą Trumpo planą išlikti valdžioje bet kuriuo atveju. Nuomonės autorius — buvęs senatorius—demokratas Timas Wirthas.

Rinkimai parlamente

Wirtho teorija susideda iš kelių punktų. Pirmiausiai Trumpas, anot jo, padarys viską, kad laimėtų pačius rinkimus — tam gali būti rimtai "pravalyti" rinkėjų sąrašai; minimizuotas balsavimas paštu; pasitelkti stebėtojai, kurie griežtai kontroliuos (ribos) rinkimų procesą; komplikuotas balsavimas dideliuose miestuose, kad susidarytų eilės, ir žmonės nuspręstų neiti balsuoti.

Tariamas tokių žingsnių tikslas — padaryti taip, kad rinkimuose pirmiausiai sudalyvautų disciplinuoti Trumpo rėmėjai, o jo oponentai liktų namuose arba negalėtų nubalsuoti. Tačiau minėtus veiksmus galima vertinti ir kitaip — kaip suprantamą Trumpo siekį vykdyti rinkimus pagal nustatytas taisykles, kad juose nebalsuotų bele kas ir bele kaip.

Bet įdomiausi dalykai gali prasidėti, jeigu balsavimo rezultatai bus nepalankūs dabartiniam prezidentui. Kaip aiškina Wirthas, jeigu Trumpas pralaimi Bidenui, bet pastarojo persvara vadinamosiose "svyruojančiose valstijose" yra nedidelė, prezidentas pareiškia, kad (a) rinkimai buvo suklastoti, ir (b) į juos kišosi Kinija.

Pastarasis momentas reiškia, kad kalba apie nacionalinio saugumo reikalus, todėl prezidentas gali pasinaudoti ypatingomis galiomis (angl. emergency powers), ką patvirtins ištikimas Trumpui generalinis prokuroras. Galiausiai, atitinkamos valstijos nesugebės patvirtinti savo atstovų prezidento išrinkimui, ir bylos imsis Aukščiausias teismas, kuris nuspręs, kad valstijų atstovai turi susirinkti ir išrinkti prezidentą be atstovų iš ginčytinų valstijų.

Tačiau tuomet iškils kita problema — nei vienas iš kandidatų negaus reikiamo atstovų balsų skaičiaus, ir tada prezidentą turės išrinkti žemesnieji JAV parlamento rūmai. Ten daugumą turi demokratai, bet niunsas tas, kad šiuo atveju nuo kiekvienos valstijos bus vienas balsas, ir tada dauguma respublikonų pusėje — šachas ir matas.

Baigdamas, Wirthas pacitavo žinomą JAV ekspertą Fareedą Zakaria, kuris pasakė: "Donaldas Trumpas sumokės bet kokią kainą, sudarys bet kokį sandorį, panaudos bet kokią normą, kad išgyventų ir nugalėtų". Kartu Wirthas kaip ir Bidenas išreiškė viltį, kad JAV kariuomenė neleis pažeisti konstitucinės tvarkos.

Kaip vertinti?

Pirma mintis, perskaičius Wirtho straipsnį — eilinė demokratų  provokacija prieš Trumpą, siekiant iš anksto pateisinti savo (nešvarius) ir diskredituoti jo legitimius veiksmus. Tačiau viskas gali būti ne taip paprasta.

Savo poziciją buvęs senatorius galėjo suformuluoti paprasčiau — tiesiog parašyti, kad Trumpas, greičiausiai, nesutiks su rinkimų rezultatais, jeigu nelaimės, ir visaip bandys likti valdžioje. O čia viskas labai detaliai — tarsi iš knygos. Galbūt, Baltųjų rūmų koridoriuose iš tikrųjų vyksta panašios kalbos?

Kad scenarijus visai realus, patvirtina ir pastovios Trumpo kalbos apie demokratų bandymus atimti valdžią iš tautos bei jų sąsajas su Kinija, taip pat Bušo-Goro precedentas. Pastaruoju atveju viskas baigėsi taikiai, bet Trumpas vargu ar pasiduos taip lengvai kaip Goras. Ir tuomet iš tiesų labai svarbus tampa kariuomenės vaidmuo.

Kaip rodo apklausos, armijoje dabartinis JAV prezidentas turi daug rėmėjų, bet jo persvara šiame rinkėjų segmente nėra totali. Kitaip tariant, lemiamu momentu vieni kariškiai gali paremti Trumpą, kiti — jo oponentus (vadinamoji "giluminė valstybė" stipri ir Pentagone). O tai jau pilietinio karo grėsmė?

Pernelyg apokaliptinis scenarijus? Galbūt. Bet kas galėjo patikėti, kad Amerikoje įvyks tai, kas vyksta dabar? Politikoje dažnai būna taip, kad beveik niekas kažko nesitiki, bet kai tai įvyksta, visi iš karto suranda tūkstantį paaiškinimų, kodėl tai įvyko (kaip, pavyzdžiui, TSRS subyrėjimo atveju). Tad, neskubėkime su išvadomis — paskaičiuokime viščiukus rudenį.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, rinkimai, JAV kariai
Dar šia tema
"Tai turi būti padaryta nedelsiant": už ką JAV iš tikrųjų nubaus Rusiją
Rusijos URM pareiškė, kad JAV žvalgyba užsiima narkotikų prekyba
Talibano atstovas paneigė pranešimus apie slaptą susitarimą su Rusija
Rusijos nuolatinis atstovas: JAV yra kone apsėstos "kišimusi į rinkimus"