Uber, archyvinė nuotrauka

Nauja "Uber" funkcija Vilniuje: vairuotojai ir keleiviai keliaus viena kryptimi

26
(atnaujinta 13:43 2017.05.30)
Šią savaitę Vilniuje populiari kelionių programėlė "Uber" įdeigė naują funkciją, nuo šiol vairuotojai-partneriai ir keleiviai galės susijungti, keliaudami viena kryptimi

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Nuo penktadienio Vilniuje "Uber" partneriai-vairuotojai jau gali nurodyti kryptį, kuria ketina važiuoti, o programėlė automatiškai parenka keleivį, kurio pasirinktas kelionės tikslas yra toje pačioje miesto dalyje, pranešė sostinės savivaldybės spaudos tarnyba.

Pavyzdžiui, iš savo darbo į namus grįžtantis partneris-vairuotojui galės pakeliui pavežti ta pačia kryptimi keliaujantį "Uber" programėlės naudotoją.

Tokiu būdu partneriai-vairuotojai su "Uber" galės ne tik papildomai užsidirbti, bet ir sumažinti savo kasdienių kelionių išlaidas, nesvarbu, į kurią miesto vietą važiuotų — namus, darbą ar sporto klubą.

Naujoji funkcija leidžia praktiškai įgyvendinti tai, kuomet vienu automobiliu gali pasinaudoti į dabovietes keliaujantys kaimynai.

Iki šiol ta pačia kryptimi keliaujančius "Uber" naudotojus sujungianti funkcija buvo prieinama tik didesniuose miestuose, kuriuose veikia "Uber". Todėl jos atsiradimas  Vilniuje reiškia, kad "Uber" jau naudojasi kritinė masė žmonių.

Vilniuje atsiradusi funkcija jau veikia 136 didžiuosiuose pasaulio miestuose. Šiuo metu "Uber" programėle galima naudotis daugiau nei 500 miestų.

26
Tegai:
keleiviai, vairuotojai, taksi, Uber, Vilnius
Dar šia tema
"Uber" jau metai: apie 20 tūkst naudotojų ir šimtai vairuotojų
Keliauk po Vilnių interneto greičiu
Medicininės kaukės, archyvinė nuotrauka

Lietuva rengiasi antrai COVID-19 bangai: perkama įranga ir apsaugos priemonės

(atnaujinta 21:57 2020.07.01)
Gydymo įstaigas planuojama aprūpinti papildomais dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatais, švirkštinių pompų sistemomis ir asmens apsaugos priemonėmis. Taip pat į valstybės medicinos atsargų rezervą planuojama įsigyti AAP už 14 mln. eurų

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Ruošdamasi galimai antrai koronaviruso bangai, Sveikatos apsaugos ministerija perka daugiau apsaugos priemonių, medicinos įrangos ir medikamentų. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Gydymo įstaigoms perkama 100 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų ir 300 švirkštinių pompų sistemų, taip pat papildomos būtinų vaistų atsargos.

Asmens apsaugos priemonių rezervas bus papildytas FFP2 respiratoriais, vienkartinėmis kaukėmis, kombinezonais ir antbačiais, kurių vertė apie 11 mln. eurų.

Ruošiantis galimai antrai koronaviruso bangai, į valstybės medicinos atsargų rezervą planuojama įsigyti AAP už 14 mln. eurų, kurių užtektų aprūpinti sveikatos priežiūros sistemą 30-čiai dienų.

Šiuo metu atviro konkurso būdu yra vykdomi keturi tarptautiniai pirkimai, atplėšus vokus yra vertinami tiekėjų pateikti pasiūlymai.

Liepos mėnesį Lietuvą taip pat turi pasiekti paskutiniai trys konteineriai su AAP, anksčiau įsigytomis Kinijoje.

Pasibaigus karantinui gydymo įstaigos nebegauna AAP iš valstybės rezervo ir pačios privalo aprūpinti darbuotojus kasdienėmis apsaugos priemonėmis, organizuoti jų pirkimą ir sandėliavimą.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė nuo kovo 16 dienos įvestą karantiną, tačiau vis dar galioja nepaprastoji padėtis.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje buvo nustatyta daugiau kaip 1800 COVID-19 atvejų, 78 pacientai mirė.

Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 d. paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 9,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 484 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
COVID-19, Sveikatos apsaugos ministerija
Dar šia tema
Nauja tvarka: guldant į ligoninę ne visiems reikės atlikti tyrimą dėl COVID-19
Dezinformacijos apie COVID-19 sumažėjo dvigubai
Ukmergėje sergančios COVID-19 moters nepriėmė į ligoninę, ji mirė prie durų
Lietuvos finansų ministerija pateikė ekonomikos atsigavimo po COVID-19 scenarijų
Pusiau požeminiai konteineriai

Klaipėdoje atsiras nauji pusiau požeminiai konteineriai

(atnaujinta 21:56 2020.07.01)
Iš viso mieste iki 2021 metų pabaigos numatyta įrengti 268-ias pusiau požeminių konteinerių aikšteles

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Klaipėdos mieste prasideda naujos kartos pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo darbai, praneša miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

Iš viso mieste numatyta įrengti 268-ias pusiau požeminių konteinerių aikšteles.

Miesto administracijos teigimu, nauji pusiau požeminiai konteineriai pakeis stumdomus konteinerius ir suteiks galimybę paprasčiau tvarkyti atliekas, patogiau jas rūšiuoti. Be to, administracija tikisi, kad pagerės vaizdas prie konteinerių.

Anot pranešimo, pirmosios pusiau požeminės aikštelės bus įrengiamos prie Kauno g. 7, 33, 45 bei Taikos pr. 55 namų, vėliau planuojama įrengti aikšteles Kretingos gatvėje prie 3, 11, 45, 55 bei H. Manto g. 94 namų.

Visas 268-ias aikšteles planuojama įrengti iki 2021 metų pabaigos.

Be to, mieste taip pat atsiras 12 naujų požeminių konteinerių aikštelių. Jų įrengimo darbai jau prasidėjo. Pirmosios keturios aikštelės įrengtos prie Kūlių vartų g. 3-5, Daržų–Sukilėlių g. sankryžoje, prie Danės g. 9 bei Kruizinių laivų terminale, jomis bus galima naudotis sutvarkius reikiamą dokumentaciją. Likusios požeminių konteinerių aikštelės bus įrengtos per šiuos metus.

Iki šiol daugelyje Klaipėdos kiemų ir viešose erdvėse antžeminiai komunalinių atliekų konteineriai stovi vienoje vietoje, o rūšiavimui skirti varpeliai — kitoje. Įrengus naujas konteinerių aikšteles, viskas bus vienoje vietoje, todėl rūšiuoti atliekas bus paprasčiau ir patogiau.

"Požeminių ir pusiau požeminių konteinerių rezervuarai yra 3-5 kartus talpesni už dabar naudojamus antžeminius konteinerius, po žeme esančiuose maišuose atliekos būna žemesnėje temperatūroje, dėl to sulėtėja jų irimo procesai ir į aplinką nesklinda nemalonūs kvapai", — sakoma pranešime.

Antžeminiai konteineriai liks tik tose vietose, kur nėra įmanoma įrengti požeminių ar pusiau požeminių konteinerių.

Požeminės ir pusiau požeminės aikštelės įrengiamos pagal projektą, kuris didžiąja dalimi finansuojamas Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis. Projektui įgyvendinti Klaipėdos mieste iš ES fondų skirta 4,2 mln. eurų, Klaipėdos miesto savivaldybės indėlis — 741,5 tūkst. eurų. Požeminės aikštelės statomos senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje, o pusiau požeminės visame mieste, kur tokio tipo aikštelės nebuvo įrengtos seniau.

Pirmieji pusiau požeminiai konteineriai mieste buvo pastatyti 2014 metais. Tokios aikštelės įrengtos kvartale nuo Baltijos prospekto iki Smiltelės gatvės, pusiau požeminiais konteineriais taip pat naudojasi Dragūnų kvartalo, kai kurių kitų mieste esančių naujų daugiabučių gyventojai.