Sulamdytas automobilis, archyvinė nuotrauka

Draudimo išmokai gauti vairuotojai imituoja avarijas nepaisydami fizikos dėsnių

31
Draudimo bendrovės atstovo teigimu, fiktyvių avarijų gausa paprastai atspindi bendrą šalies ekonominę situaciją

VILNIUS, balandžio 30 — Sputnik. Draudimo bendrovė BTA teigia šių metų pradžioje užfiksavusi netikėtą fiktyvių eismo įvykių padaugėjimą ir perspėja, jog tokie spektakliai kelių eisme gali užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę. 

"Pavienių lengvų pinigų paieškos atvejų pasitaiko nuolat, tačiau pirmąjį šių metų ketvirtį bylų, susijusių su vadinamaisiais kelių eismo spektakliais, kurių metu papildomai apgadinami ir taip jau sugedę ar dėl kitų priežasčių vertę praradę automobiliai, skaičius siekia kone pusę visų 2016 metų kiekio", — teigia draudimo bendrovės atstovas Andrius Žiukelis.

"Dažniausiai abejotinomis schemomis susigundo žmonės, manantys, kad gali pergudrauti draudimo ekspertus, tačiau tokie mėginimai paprastai virsta prasta tragikomedija su skaudžiomis pasekmėmis", — pridūrė jis.

Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį BTA jau administravo 43% visų pernai metais užfiksuotų tokio pobūdžio bylų skaičiaus.

Vidutinė suma, kurią siekiama gauti iš draudimo kompanijos už fiktyvius eismo įvykius, siekia 6600 eurų, tačiau kartais neteisėtai siekiama pasisavinti ir dešimttūkstantines sumas.

Anot specialisto, labiausiai sukrečia tai, kad fantastinėse apgaulės ir melagysčių schemose dalyvaujančių gudručių fantazija pranoksta net fizikos dėsnių ribas.

"Kurioziškiausios situacijos, kai į tokius spektaklius patenka dėl gedimų iš vietos negalintys pajudėti automobiliai", — papasakojo Žiukelis.

Anot jo, neretai pasitaiko, kad "susiduriama" atokiame užkampyje, kur per parą pravažiuoja vos keli automobiliai, tačiau būtent šį įvykį teigia matę bent keli "nepriklausomi" liudininkai.

"Stebina, kai apžiūrint automobilį matai, jog sugedusių, tačiau apynaujų automobilių kelių eismo spektaklyje patirti pažeidimai akivaizdžiai paryškinti papildomais plaktuko ar plytos smūgiais taip tiesiog siekiant gauti didesnę draudimo išmoką", — pridūrė jis.

"Ruošiantis apgavystei, ieškant bendrininkų preziumuojama, jog draudimo įmonės atstovai tik apžiūri transporto priemonę, nustato žalos dydį bei išmoka draudimo išmoką. Tačiau praleidžiama labai svarbi dalis: mes visuomet kruopščiai tikriname įvykio aplinkybes, o už tokius nusikaltimus abiems jose dalyvaujančioms pusėms gresia baudžiamoji atsakomybė", — sako draudimo ekspertas.

Praktika rodo, jog dažniausiai tai būna jauni, apie 30 metų amžiaus vyrai.

"Ilgalaikiai fiktyvių avarijų pikai paprastai atspindi bendrą šalies ekonominę situaciją. Kai ji pablogėja, žmonės ieško ir nelegalių būdų, iš kur galėtų gauti papildomų pajamų. Pastebiu, kad toks metodas pasitelkiamas ir tada, kai už brangius apynaujus automobilius nepavyksta išmokėti paskolos ar sunkiai sekasi juos parduoti", — sako BTA atstovas.

31
Tegai:
automobiliai, eismo įvykiai, draudimas, Andrius Žiukelis, Lietuva
Dar šia tema
Mokslininkai nustatė, kokios spalvos taksi dažniau patenka į avariją
Kas dešimtą eismo įvykį sukelia senjorai
Vilnių ir Trakus sujungs keturių eismo juostų kelias
Balandžio 6-ąją Lietuvoje minima Saugaus eismo diena
Saugaus eismo rezultatai šalies keliuose — 20% mažiau mirčių
Discussion