Medicinos sesuo, archyvinė nuotrauka

Besiruošiančių į kelionę dėmesiui: nepamirškite pasiskiepyti

39
Medikai ragina besiruošiančius į kelionę gyventojus nepamiršti pasirūpinti sveikata ir pasiskiepyti nuo tokių infekcinių ligų, kaip hepatitas A, hepatitas B, vidurių šiltinė, difterija, stabligė, tymai, raudonukė, epideminis parotitas, geltonasis drugys

VILNIUS, gegužės 2 — Sputnik. Besiruošiantiems į kelionę medikai ragina pasiskiepyti ir nuo "pamirštų" ligų, tokių kaip difterija ir stabligė, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAD).

vakcinacija, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Кондратюк

Medikai primena, kad keliautojai skiepų neturėtų atidėlioti paskutinei dienai. Pasiskiepyti reikėtų iki kelionės likus 4-6 savaitėms, kad suspėtų susidaryti imunitetas.

Šis laikotarpis priklauso nuo kokios ligos skiepijama, kiek kartų reikia skiepyti, ar anksčiau asmuo buvo skiepytas, taip pat atsižvelgiama į keliautojo sveikatos būklę, amžių, kelionės pobūdį, trukmę ir gyvenimo sąlygas toje šalyje.

Dažniausiai keliautojai skiepijami nuo hepatito A, hepatito B, vidurių šiltinės, difterijos, stabligės, tymų, raudonukės, epideminio parotito, geltonojo drugio.

ULAC direktorius profesorius dakratas Saulius Čaplinskas pažymi, kad daugumą vakcinų, kurios paprastai skiriamos vaikystėje, reikia periodiškai pakartoti, kad būtų išlaikytas apsauginis imuniteto lygis.

"Suaugusieji dažnai nepaiso, kad reikia sustiprinti imunitetą palaikomosiomis vakcinos dozėmis, ypač jei infekcijos pavojus yra nedidelis. Tokioms "pamirštoms" ligoms priklauso difterija ir stabligė — itin sunkios infekcinės ligos, kurios sukelia itin sunkių komplikacijų ir netgi mirtis", — aiškina Čaplinskas.

Difterija ir stabligė Lietuvoje gana retos ligos ir registruojami tik pavieniai jų atvejai, tačiau šios infekcijos vis dar egzistuoja Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos šalyse. Europos regione, kaip didelės difterijos rizikos teritorijos vertinamos Rytų Europos šalys. Latvijoje iki šiol sergamumas šia infekcija didžiausias visame Europos regione.

Didesnę riziką susirgti difterija ir stablige turi asmenys, neskiepyti nuo šių infekcijų, asmenys ne pilnai paskiepyti, ar pilnai paskiepyti asmenys, tačiau kuriems laiku neįskiepyta palaikomoji vakcinos dozė.

Norintiems pasiskiepyti nuo difterijos, stabligės infekcijų galima nemokamai (valstybės lėšomis) — visiems nuo 26 metų asmenims (kas 5-10 metų).

ULAC medikai primena, kad keliaujantiems po Europą didėja grėsmė užsikrėsti tymais (ypač neskiepytiems asmenims), kadangi besitęsiantys tymų protrūkiai apima vis daugiau Europos šalių. PSO rekomenduoja, prieš vykstant į užsienio šalis paskiepyti vaikus dvejomis tymų vakcinos dozėmis, o paaugliams ir suaugusiems, kurie abejoja dėl savo imuniteto — pasiskiepyti bent viena vakcinos doze.

Daugelyje Europos šalių, ypač Baltijos valstybėse, Slovėnijoje ir Čekijos Bohemijos regione paplitęs erkinis encefalitas (EE), tad nereikėtų pamiršti, kad  keliaujantiems ar stovyklaujantiems gamtoje (kaimo ir miškingose vietovėse: ypač erkių aktyvumo sezono metu (kovo — lapkričio mėnesiais) rekomenduojami skiepai nuo EE.

ULAC medikai informuoja, kad vykstant į tam tikras užsienio šalis, skiepytis nuo geltonosios karštligės (geltonojo drugio) yra privaloma, o į kitas — tik rekomenduojama, todėl PSO kiekvienais metais atnaujina rekomendacijas keliaujantiems.

Specialistai taip pat primena, kad nuo 2016 metų liepos 11 dienos įsigaliojo PSO Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių pakeitimai, kuriuose teigiama, kad skiepijimo sertifikatas nuo geltonojo drugio galioja visą asmens gyvenimą praėjus 10 dienų po pasiskiepijimo (anksčiau galiodavo 10 metų).

39
Tegai:
infekcinės ligos, skiepai, kelionės
Dar šia tema
Vilniuje užregistruotas virusinio hepatito A protrūkis
Susimąstykite apie skiepus — vis daugiau lietuvių suserga vėjaraupiais
Vairuotojas

Draudikai įspėja: ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius

(atnaujinta 07:46 2021.03.07)
Išvydus ant kelio žvėris, pasak Paltanavičiaus, būtina mažinti greitį, artėti atsargiai, nenaudoti garsinių signalų — nežinoma, kiek žvėrių dar gali būti neapšviestoje pakelėje, taip pat — kaip jie reaguos į artėjantį transportą

VILNIUS, kovo 7 — Sputnik. Priemonės, kuriomis barstomi keliai, vilioja stirnas ir briedžius, ir tai savo ruožtu gali tapti rimtų eismo nelaimių priežastimi, praneša "Gjensidige" spaudos tarnyba.

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, kad druska —svarbi laukinių gyvūnų mitybos sudėtinė dalis, kuri gali traukti juos išeiti į kelius. Be to, nutirpus storai sniego dangai žvėrys darosi drąsesni, ir jie traukia į kelius.

"Mineralinė mityba žinduoliams yra labai svarbi – daugelis jų mėgsta laižyti druską bei druskožemio molį. Medžiotojai žvėrims įrengia laižyklas, kur tirpstanti druska pritraukia daugelį kanopinių — briedžius, elnius, stirnas. Kadangi mūsų keliai žiemą barstomi įvairių druskų mišiniu, žvėrys vis dažniau išeina prie kelių ir laižo pakelėse susikaupusias druskas. Taip jie atstato žiemą negautų mineralų kiekį, nes šaltuoju metų laiku galėjo tenkintis tik šakeline mityba", — sakė Paltanavičius.

Gamtininko teigimu, briedžiai žemaūgę žolę, ant žemės esančius obuolius gali paimti tik atsiklaupę ant priekinių kojų, taip jie elgiasi ir laižydamas druską šalikelėse.

"Užsiėmęs žvėris gali būti nematomas, o naktį ar prieblandoje žieminis tamsus jo kailis savotiškai neišryškėja net apšviestas. Elniai, danieliai ir stirnos druską laižo stovėdami, tačiau tai nemažina susidūrimo su jais rizikos, nes tuo metu žvėrys gali nepastebėti artėjančio transporto", — pasakojo jis.

Gamtininkas sakė, kad toks sūrus mišinys labiausiai vilioja kanopinius žvėris, tačiau kai kada druskos graužti atšokuoja voverės, o naktį – pilkieji kiškiai. Visiems jiems šis mišinys yra pavojingas, todėl didelis jo kiekis gali sukelti gyvūnų sveikatos prastėjimą.

"Bet koks gyvūnas kelyje yra gyvas padaras, tad mes į visus juos, briedžius ir voveres, stirnas ir kiškius, turime žiūrėti vienodai — jei pražudysime juos, padarysime didelę žalą gamtai. Pagaliau — niekas tokios teisės mums nesuteikė, todėl vairuotojai turėtų saugoti ne tik save, bet ir gamtą", — tvirtina Paltanavičius.

Dar vienas momentas — tamsi kelio danga visuomet yra šiek tiek šiltesnė nei įšalusi miško vietovė. Net 1-2 laipsnių skirtumas traukia gyvūnus, nes leidžia jiems išsaugoti daugiau energijos.

Išvydus ant kelio žvėris, pasak Paltanavičiaus, būtina mažinti greitį, artėti atsargiai, nenaudoti garsinių signalų — nežinoma, kiek žvėrių dar gali būti neapšviestoje pakelėje, taip pat — kaip jie reaguos į artėjantį transportą.

Lėtėjimas ir sustojimas — geriausias sprendimas

Draudimo bendrovės "Gjensidige" Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės teigimu, susidūrimas su kanopiniais gyvūnais eismo įvykių metu padaro didžiausią žalą.

"Suskaldomi automobilio žibintai, bamperis, priekinės grotelės, pažeidžiami vidiniai variklio skyriaus elementai ir radiatorius. Susidūrimai su briedžiais baigiasi skaudžiausiai: neretai nukenčia žmonės, o automobilyje sugadinamos visos išvardintos jo dalys, nukenčia priekinis stiklas ir netgi stogas", — sakė Katilienė.

Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad sunkiausios pasekmės eismo nelaimių, kai nepatyrę vairuotojai bando išvengti susidūrimo su gyvūnu ir nesuvaldo automobilio. "Tokiais atvejais dažniausiai automobilis nuvažiuoja nuo kelio, trenkiasi į medžius, apvirsta ar išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą", — tvirtina draudimo bendrovės atstovė.

Kad būtų išvengta eismo nelaimių, Katilienė vairuotojams pataria laikytis saugaus atstumo, pasirinkti tinkamą greitį ir atsižvelgti į tai, kad gyvūnai greitį suvokia daug blogiau nei žmonės.

"Jei kelyje pastebite gyvūną, sulėtinkite greitį ar net sustokite, kad gyvūnas galėtų pasitraukti nuo kelio. Tai sumažins tikimybę, kad sumišęs gyvūnas pradės nenuspėjamai blaškytis", — pasakojo draudikė.

Pamatę kelyje gyvūną, ji pataria įjungti avarinius žibintus, sumažinti greitį ir palaukti, kol gyvūnas pasitrauks nuo kelio.

Katilienė apgailestauja, kad ne visada įmanoma išvengti nelaimingo atsitikimo.

"Jei susidūrėte su laukiniu gyvūnu, svarbu likti įvykio vietoje ir apie sužeistą ar nugaišusį gyvūną visada pranešti Bendrosios pagalbos centrui telefonu 112, gamtos apsaugos pareigūnams. Norint užregistruoti kasko draudžiamąjį įvykį, taip pat reikėtų informuoti Bendrosios pagalbos centrą, užfiksuoti situaciją ir pranešti savo draudikui", — pataria Katilienė.

Tegai:
vairuotojas, keliai, draudikai
Dar šia tema
Tyrimas rodo, kad penktadalis Lietuvos didmiesčių gyventojų nevairuoja
Šalies vairuotojus žiema užklupo nepasiruošusius
Draudikai papasakojo, kada dulkių valymas gali sukelti traumas ir nuostolius
Erkės ant gėlės, archyvinė nuotrauka

Specialistai įspėja: atėjo laikas ruoštis erkių sezonui

(atnaujinta 07:47 2021.03.07)
Epidemiologų teigimu, šalta ir sniego negailėjusi žiema erkių nepražudė, tad netrukus parazitai jau ims busti iš žiemos miego

VILNIUS, kovo 7 — Sputnik. Gausus šios žiemos sniegas erkėms išgyventi nesutrukdė, kaip tik atvirkščiai – tapo "antklode", saugančia nuo šalčių, teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė. 

"Gali būti, kad ši žiema nesumažino erkių gausos, kaip galėtume manyti. Užėjus šalčiams, žemė jau buvo nuklota storu sniego sluoksniu, kuris apsaugojo erkes nuo pražūtingo tiesioginio šalčio poveikio. Be to, erkės visada įsirausia giliau po lapais ar nudžiūvusia žole, tad šaltis jas mažiau veikia. Parazitams išgyventi šiemet užteko ir drėgmės, kurios trūkumas erkėms būtų ypač nepalankus", – draudimo bendrovei BTA pasakoja Bartulienė.

Gydytoja epidemiologė aiškina, kad erkės prabunda vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus 5 laipsnius šilumos. Aktyvusis jų periodas paprastai prasideda kovo pabaigoje ir trunka iki lapkričio vidurio ar net gruodžio pradžios. 

Šiemet erkės dar miega, pernai pirmosios buvo pastebėtos vasario 20 d. ir jau kovą užregistruoti pranešimai apie erkinio encefalito atvejus.

Erkių aktyvumo pikai — pavasaris ir ruduo

Per metus registruojami du erkių aktyvumo pikai. Pirmasis būna gegužę– birželį, antrasis stebimas rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Pavasarinis pikas sutampa su pabudusių ir po žiemos išalkusių erkių noru greitai pasimaitinti, o rudens piką lemia erkių ruošimasis žiemai, nes soti erkė saugiau peržiemoja. Kartu su pikais ima augti ir susirgusiųjų erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga – skaičiai.

ULAC duomenimis, susirgimų erkiniu encefalitu skaičius šalyje kasmet didėja. 2020 m. pirmąjį pusmetį užsikrėtimų šia liga buvo fiksuota beveik trečdaliu daugiau nei 2019 m. Susirgusiųjų Laimo liga skaičiai kasmet išlieka panašūs.

ULAC medikai rekomenduoja gamtoje dėvėti šviesius, visą kūną dengiančius drabužius ilgomis rankovėmis, naudoti galvą apdangalą, pasirūpinti erkes atbaidančiais repelentais. Grįžus namo, vilkėtus drabužius reikėtų kuriam laikui pakabinti sausoje negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje – sausame ore erkės greitai žūsta. Taip pat būtina gerai apžiūrėti kūną, ar kur neropoja erkė. 

Skiepų nuo Laimo ligos sukurta nėra, tačiau nuo erkinio encefalito veiksmingiausiai apsaugo būtent jie. Skiepais optimaliausia pasirūpinti žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo laikotarpis. 

Dar šia tema
Paaiškėjo, kiek COVID-19 užsikrėtusių žmonių apklausė epidemiologai
Padaugėjo žmonių, savarankiškai pateikiančių epidemiologinius duomenis
Epidemiologas neatmetė naujos pandemijos atsiradimo galimybės
COVID-19 testas

Infekcinių ligų specialistas papasakojo, ar COVID-19 persirgę asmenys gali užkrėsti kitus

(atnaujinta 07:46 2021.03.07)
Pasak eksperto, kai kurie asmenys, po klinikinio pasveikimo, kartu su oru išskiria virusą, tai gali trukti iki šešių mėnesių, tačiau šio viruso koncentracija yra daug mažesnė nei ligos laikotarpiu

VILNIUS, kovo 7 — Sputnik. Persirgę COVID-19 liga asmenys dažniausiai negali užkrėsti kitų, tačiau daug kas priklauso nuo padermės patogeniškumo ir imuniteto, sakė RIA Novosti apklausti infekcinių ligų specialistai, pažymint, kad šis klausimas vis dar tiriamas.

"Ligos [COVID-19 — Sputnik] trukmė dažniausiai neviršija dviejų savaičių, tačiau, nepaisant to, pas kai kuriuos žmones, ypač turintys silpną imunitetą, tam tikras virusinis tipas. Tai yra, po klinikinio pasveikimo, jis kartu su oru išskiria virusą, tai gali trukti iki šešių mėnesių, tačiau šio viruso koncentracija yra daug mažesnė nei ligos laikotarpiu", — sakė RTDU universiteto Infekcinių ligų katedros docentas Sergejus Voznesenskis.

Jis pridūrė, kad žmonių, kurie ilgą laiką skleidžią koronavirusą, nėra daug.

"Mažos koncentracijos virusas nedažnai sukelia daug atvejų", — pridūrė Voznesenskis.

Savo ruožtu medicinos centro "Leader of Medicine" vyriausiasis gydytojas infekcinių ligų gydytojas Jevgenijus Timakovas teigė, kad išskiriamo viruso kiekis priklauso ir nuo koronavirusą patyrusio asmens užkrečiamumo laipsnio.

"Tai gali būti nepakankama infekcijai ir ji nėra perduodama toliau", — sakė Timakovas.

Timakovas pažymėjo, kad naujų COVID-19 padermių patogeniškumas bus tiriamas toliau, tačiau atsiradę potipiai greičiausiai nesukels masinės infekcijos.

Tegai:
koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje šiek tiek sumažėjo naujų COVID-19 atvejų skaičius
"Kad išsklaidyti abejones": Grybauskaitė parodė, kaip jai buvo suleistas skiepas
Klaipėdoje duris atvėrė naujas vakcinavimo centras