Laboratoriniai tyrimai, archyvinė nuotrauka

Pastebėjus net menkiausius odos pakitimus reikia nedelsiant kreiptis į medikus

34
(atnaujinta 14:11 2017.05.04)
Odos vėžiu suserga vis daugiau žmonių, pažymi medikai ir teigia, kad apie 50% visų piktybinių navikų būtų galima išvengti, jeigu būtų nuosekliai įgyvendinamos vėžio profilaktikos priemonės

VILNIUS, gegužės 4 — Sputnik. Daugėja odos vėžiu susirgimų skaičių, ypač tarp jaunų žmonių, todėl yra būtina imtis tinkamų apsisaugojimo priemonių, teigia sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Sveikatos apsaugos ministerija ragina žmones laiku pasitikrinti sveikatą, o pastebėjus net menkiausius odos pakitimus nedelsiant kreiptis į medikus.

Visi norintys pasitikrinti sveikatą dėl odos vėžio kviečiami į Lietuvos dermatovenerologų draugijos organizuojamą Euromelanomos kampanijos nemokamą sveikatos patikrą. Akcija vyks gegužės 12 dieną, nuo 12:00 iki 17:00 Vilniaus Rotušės aikštėje.

Piktybiniai navikai visoje Europos Sąjungoje (ES) užima antrą vietą tarp visų mirties priežasčių. Lietuvoje, kaip ir daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių, onkologinės ligos yra didžiulė sveikatos problema, o vėžio sukeliama našta ES šalyse nuolat auga.

Numatoma, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir senėjančios populiacijos tendencijos išliks tokios pat ir ateityje.

Spaudos konferencijoje, skirtoje kovai su odos vėžiu ir melanoma, sveikatos apsaugos viceministrė pažymėjo, kad vien melanomos gydymui kasmet išleidžiama vis daugiau PSDF lėšų — 2014 metais sumokėta beveik 428 tūkstančius eurų, o 2016 metais ši suma siekė jau beveik 539 tūkstančius eurų.

"Odos melanoma linkusi sistemiškai plisti ir yra atspari spinduliniam gydymui bei chemoterapijai. Palyginus su kitais piktybiniais navikais laiku nediagnozuota melanoma tampa aukštų mirtingumo rodiklių priežastimi. Vien praėjusiais metais nuo šios klastingos ligos Lietuvoje mirė daugiau nei 100 žmonių", —  teigia Bilotienė Motiejūnienė.  

UV spinduliai, tiek natūralūs — saulės, tiek dirbtiniai laikomi vienu iš svarbiausių veiksnių, lemiančių odos vėžio ir odos melanomos atsiradimą, o jų poveikis pripažintas sukeliančiu įvairių tipų odos ir akių vėžį. Rizika susirgti odos vėžiu priklauso nuo apšvitos dozės, odos tipo, asmens amžiaus, fizinių savybių (šviesūs plaukai, daug apgamų, strazdanos) ir nuo paveldimo polinkio sirgti odos vėžiu.

"Odos vėžys gali būti matomas, jį galima pastebėti aktyviai apžiūrint savo odą. Deja, žmonės Lietuvoje žiūrėdami į savo odą, dažniausiai nekreipia dėmesio į atsiradusius pakitimus. Medikai ragina — jeigu aptikote ką nors įtartino, imkitės veiksmų, kreipkitės į gydytoją dermatologą", — sako Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė profesorė Matilda Bylaitė-Bučinskienė.

Pirminė ankstyvoji vėžio profilaktika yra susijusi su vėžio rizikos veiksnių valdymu. Manoma, kad apie 50% visų piktybinių navikų būtų galima išvengti, jeigu būtų nuosekliai įgyvendinamos vėžio profilaktikos priemonės.

Todėl būtina informuoti gyventojus apie vykdomas atrankinės patikros dėl piktybinių navikų programas, skatinti jose dalyvauti, kad visuomenė turėtų pakankamai žinių apie vėžio rizikos veiksnius (alkoholį, tabaką, maistą, fizinį aktyvumą, chemines medžiagas, UV spinduliuotę, virusus) ir jų prevenciją, suprastų jos reikšmę sveikatai, sąmoningai šias žinias taikytų savo kasdieniame gyvenime.

34
Tegai:
vėžio profilaktika, piktybiniaia navikai, odos vėžys, medikai
Dar šia tema
Visą vasarį nemokamai atliekami prevenciniai patikrinimai dėl burnos vėžio
Medikai pagreitins vėžio tyrimus
Lietuvaites nemokamai skiepys nuo gimdos kaklelio vėžio
Nauja diagnostikos technologija padės mažinti antibiotikų vartojimą
Žydėjimas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 8-osios šventės

(atnaujinta 23:20 2020.07.07)
Trečiadienį, liepos 8-ąją, minima Tarptautinė alergijos diena, be to, šią dieną katalikai mini Šv. Kilijoną, Šv. Kolonatą ir Šv. Totnaną

Liepos 8 yra 189-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, tačiau kadangi šie metai — keliamieji, tai — 190-a diena. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 176 dienos.

Trečiadienį minima Tarptautine alergijos diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į alergijos priežastis, organizuojamos įvairios visuotinės akcijos.

Alergija — ypač jautri žmogaus organizmo reakcija į jį patekusį alergeną, į kurį įprastai žmonės nereaguoja. Alergizuoti gali įvairūs augalai, žiedadulkės, maistas, netgi šaltis.

Alergiškumą skatina didėjanti aplinkos tarša, nenatūralūs maisto produktai, vaistų ir buitinės chemijos medžiagų vartojimas, netgi stresas. Alergija gali išsivystyti ir tuomet, jei stengiamasi gyventi pernelyg steriliai, jei mama kūdikį saugo nuo bet kokių dulkių ir bakterijų. Tuomet jo imunitetas nuo pirmų dienų neišmoksta kovoti.

Manoma, kad alergijos atveju organizmo šalinimo sistemos (kepenys, inkstai, virškinimo traktas) yra perkrautos, todėl organizmas toksinus šalina per odą (atopinis dermatitas, alerginis dermatitas, kontaktinis dermatitas ir kt.) ar per kvėpavimo takų gleivinę (alerginis rinitas, bronchinė astma).

Katalikai šią dieną mini Šv. Kilijoną, kuris buvo vyskupas, kankinys, taip pat Šv. Kolonatą — kunigą, kankinį, ir Šv. Totnaną, kuris buvo diakonas, kankinys.

Liepos 8 dieną vardadienį švenčia Vaitautas, Valmantė, Arnoldas, Elžbieta, Elzė, Virginija, Virga, Arnas, Arentas.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Medicininės kaukės

KT: SAM priimti sprendimai dėl apsaugos priemonių galėjo diskriminuoti privačias įstaigas

(atnaujinta 23:18 2020.07.07)
Konkurencijos taryba kreipėsi į SAM siekdama išsiaiškinti, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigoms buvo paskirstomos apsaugos priemonės šalyje dėl COVID-19 infekcijos paskelbus karantiną

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimas asmens apsaugos priemonėmis per karantiną aprūpinti tik viešąsias įstaigas galėjo diskriminuoti privačias sveikatos priežiūros įstaigas, pranešė Konkurencijos taryba (KT).

Ji pasiūlė SAM patobulinti reglamentavimą, numatantį, kaip karantino metu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (ASPĮ) paskirstomos apsaugos priemonės.

Konkurencijos taryba kreipėsi į SAM siekdama išsiaiškinti, kaip ASPĮ buvo paskirstomos apsaugos priemonės šalyje dėl COVID-19 infekcijos paskelbus karantiną.

2020 metų kovo 16 dieną SAM priimtas privalomas sprendimas numatė, kad tiek viešosios, tiek privačiosios ASPĮ per karantiną privalėjo užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą ir turėjo vykdyti kitus ministerijos nustatytus įpareigojimus, tačiau apsaugos priemonės privačioms klinikoms nebuvo suteiktos.

Institucija nustatė, kad iš valstybės rezervo apsaugos priemonėmis prioritetine tvarka buvo aprūpinamos svarbiausias paslaugas dėl COVID-19 teikiančios įstaigos: penkios pagrindinės stacionarinės ASPĮ su veikimo teritorijoje esančiomis gydymo įstaigomis, penkios greitosios medicinos pagalbos stotys bei karščiavimo klinikos.

Ministerijos prašymu reikiamomis priemonėmis buvo aprūpinta ir privati Baltijos Amerikos klinika, kuri karantino laikotarpiu šalyje teikė sveikatos priežiūros paslaugas reziduojančių užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojams bei jų šeimos nariams.

Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Пресс-служба мэрии Москвы

SAM nepateikė duomenų, kad priemonėmis buvo aprūpintos kitos į ją besikreipusios privačios klinikos. Tai galėjo diskriminuoti privačias ASPĮ ir galimai apriboti konkurenciją asmens sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje.

"Konkurencijos taryba neginčija aplinkybės, jog viešosios ASPĮ, kurios karantino laikotarpiu buvo labiausiai įtrauktos kovojant su COVID-19, priemonėmis turėjo būti aprūpinamos prioritetine tvarka, tačiau sukurdama įpareigojimus, susijusius su privalomu visų ASPĮ funkcionavimu, SAM turėjo pasirūpinti, kad ir privačioms ASPĮ nepritrūktų priemonių arba neįpareigoti jų veikti, kai visų ASPĮ paslaugų teikimas buvo apribotas", — rašoma Konkurencijos tarybos išvadoje.

Atsižvelgiant į tai, kad karantino paskelbimo laikotarpiu šalyje galiojęs reglamentavimas galėjo daryti neigiamą įtaką sąžiningos konkurencijos užtikrinimui, Konkurencijos taryba rekomendavo tobulinti esamas teisės normas, kad esant panašioms situacijoms tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos būtų proporcingai aprūpinamos priemonėmis ir galėtų tinkamai vykdyti turimus įsipareigojimus.

Nesant tokios galimybės, tais atvejais, kai dėl padėties šalyje yra apribotas ASPĮ paslaugų teikimas, ministerijai pasiūlyta nenustatyti privačioms gydymo įstaigoms pareigų, susijusių su privalomu jų funkcionavimu.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Konkurencijos taryba (KT)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Estija ketina sušvelninti apribojimus iš užsienio atvykstantiems darbuotojams
Jungtinėse Amerikos Valstijose atliekamas "kokteilio" iš antikūnų prieš COVID-19 testas
JT įvardijo du scenarijus pasauliui po koronaviruso pandemijos
Supuvusios braškės

Uogos supuvo laukuose: Estija skundžiasi sezoninių darbuotojų trūkumu

(atnaujinta 22:42 2020.07.07)
Nors valdančioji koalicija susitarė dėl darbuotojų pritraukimo iš trečiųjų šalių sąlygų, tai braškių augintojams padės nedaug. Didžioji dalis derliaus supuvo, o sezonas artėja prie pabaigos

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Daugelis braškių supuvo laukuose, nes Estijos vyriausybė per vėlai priėmė sprendimą įleisti užsienio darbuotojus. Apie tai pranešė "ERR" portalas.

Pirmadienį koalicija pasiekė susitarimą dėl sezoninių darbuotojų pritraukimo iš trečiųjų šalių sąlygų. Iki krizės galiojusi tvarka buvo papildyta medicininės saugos reikalavimais — darbuotojai iš valstybių, kuriose didelis užsikrėtimo koronavirusu skaičius, privalo laikytis dviejų savaičių saviizoliacijos. Tuo tarpu Vyriausybės sprendimai dar nėra teisiškai įforminti.

Laari vienkiemio laukų savininkė Kadri Nebokat teigė, kad braškių augintojai nebuvo patenkinti šiuo sprendimu, nes uogų sezonas baigėsi ir didžioji derliaus dalis laukuose jau buvo supuvusi.

"Paskutinė galimybė nusipirkti uogų uogienėms. Į rinką patenka tai, ką pavyksta išsaugoti", — sakė ji.

Pasak Nebokat, ji prarado 80 procentų derliaus. Tai savo ruožtu reiškia, kad apyvarta sumažės 80 procentų.

"Be to, nėra iš ko mokėti darbo užmokesčio, nors darbuotojų mes vis tiek neturėjome", — sakė ji.

Taip pat Nebokat įvertino kitų metų perspektyvas.

"Pilkojo puvinio plitimas yra pakankamai aukštas, nuslopinti jo negalėsime. Pažiūrėsime, kaip augalai išgyvens šiuos metus", — sakė ji.

Pasak ūkininkės, ieškoti darbuotojų buvo labai sunku — iš 300 apskambintų žmonių tik dešimt atsiliepė. Nebokat mano, kad darbuotojai iš užsienio geriau renka uogas, nes jie geriau toleruoja rutiną. Be to, jie atvyksta į Estiją su konkrečiu tikslu — užsidirbti pinigų.

"Renkant braškes reikia nuoseklumo. Bedarbiai to neturi: žmogus dirba vieną dieną, o kitą dieną nori ilsėtis. Žmonės, kurie atvyksta dirbti, geriau ištveria rutiną. Lieka žmonės, kurie poilsio metu renka uogas, ir jauni žmonės, kurie yra įpratę užsiimti sportu, todėl yra atsakingesni", — sakė ji.

Kaip pranešė Sputnik Lietuva, apie braškių derliaus nuėmimo problemą dėl migrantų trūkumo paaiškėjo dar gegužę. Sunkumų kilo dėl to, kad dėl koronaviruso pandemijos Estijos valdžia uždraudė sezoninių darbuotojų iš Ukrainos atvykimą į respubliką. Vietiniai ūkininkai kreipėsi į žemės ūkio ministrą prašydami išspręsti problemą ir leisti atvykti "darbštiems ukrainiečiams", tačiau problema iki šiol nebuvo išspręsta.

Tegai:
karantinas, darbo migrantai, Estija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Estijos ūkininkai paprašė valdžios įleisti į šalį ukrainiečius
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
Dėl koronaviruso pasaulyje gali nelikti kavos