LGBT bendruomenės nariai, archyvinė nuotrauka

Visame pasaulyje Pergalės diena, Lietuvoje gėjų eitynės

1472
(atnaujinta 10:55 2017.05.09)
Gegužės 9-ąją daugelyje pasaulio šalių švenčiama Pergalės diena, tačiau Lietuva šią dieną paminės gėjų eitynėmis

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik, Georgijus Voronovas. Vokietijos kapituliacijos diena ir, atitinkamai, Antrojo pasaulinio karo pabaiga— Pergalės dieną JAV, Didžiojoje Britanijoje ir daugelyje Vakarų Europos šalių švenčiama gegužės 8 dieną, tuo tarpu Rusijoje ir buvusiose sovietų valstybėse Pergalės diena švenčiama gegužės 9 dieną.

Lietuvoje Pargalės diena — darbo diena. Dėl to, kad paradai ir procesijos Lietuvoje nepraktikuojami, Pergalės dieną tradiciškai renginiai vyksta Antakalnio kapinėse. Viskas vyksta labai kukliai.

Pakeliui į memorialą dalyviai greičiausiai susitiks su LGBT bendruomenės atstovais, kurie šią dieną dalyvaus festivalyje "Vaivorykštės dienos". Jis kaip tik ir prasidės gegužės 9-ąją, bei "sužydės" visomis spalvomis ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, ir Klaipėdoje.

Be to, anot organizatorių, šių metų programa numato daug politinių, socialinių, kultūrinių renginių.

Programą sostinėje pradės Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vyksianti diskusija apie būtinybę reglamentuoti partnerystės institutą Lietuvoje. Renginyje dalyvaus įvairių frakcijų Seimo nariai, visuomeninių organizacijų atstovai, politikos apžvalgininkai.

Festivalio metu vyks virš dešimties renginių, bet organizatoriai nesiruošia ties tuo sustoti. Gegužės 9-23 dienomis didžiųjų miestų viešojo transporto laukimo paviljonus papuoš LGL vykdomos socialinės kampanijos plakatai, kuriais bus siekiama atkreipti dėmesį į LGBT+ bendruomenės problemas ir skatinama netylėti susidūrus su diskriminacija.

Tikriausiai, "vaivorykštės" festivalio organizatoriai ilgai galvojo, kaip sudominti visuomenę, jeigu nusprendė surengti jį gegužės 9-ąją.

Belieka tik priminti tiems, kas leido surengti gėjų eitynes, kelis visiems žinomus faktus.

Nuo 1941 metų birželio 22 dienos iki 1945 metų sausio 28 dienos Lietuva buvo okupuota nacistine Vokietija. Okupacijos metu žuvo 370 tūkstančių Lietuvos gyventojų, tarp jų 190 tūkstančių žydų.

Okupacijos laikais baudėjai visiškai sunaikino 20 kaimų. Bendra Lietuvos TSR ekonominė žala sudarė 17 milijardų sovietinių rublių. Lietuvos teritorijoje buvo sudeginti ir sunaikinti 80 tūkstančių pastatų.

1472
Tegai:
LGBT, Vaivorykštės dienos, Pergalės diena, Lietuva
Temos:
Didžiosios Pergalės metinės (27)
Dar šia tema
LGBT pabėgėlių padėtis ES: priekabiavimas, atskirtis ir įvairių formų smurtas
LGBT bendruomenė moko policininkus būti tolerantiškais
LGBT vaivorykštė nudažė dangų virš Vilniaus senamiesčio
Žuvys, archyvinė nuotrauka

Patarta, į atkreipti dėmesį perkant šviežią žuvį

(atnaujinta 11:11 2020.11.28)
Žuvys yra greitai gendantis maisto produktas, todėl nusipirkus šviežią ar atšildytą žuvį reikėtų jos nelaikyti be papildomo apdorojimo ir iškart gaminti, jokiu būdu neužšaldyti antrą kartą jau atšildytos žuvies

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Įprastai prekybos vietose vartotojai gali įsigyti neišdarinėtos ir jau išskrostos, supjaustytos griežinėliais ar iš įvairių rūšių žuvies paruoštos filė, kuri yra niekaip neapdorota, tik atšaldyta, rašo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Tačiau perkant šviežią (atšaldytą) nesupakuotą žuvį iš ledo vitrinos, visada svarbu atkreipti dėmesį, kad mažiausiai pusė žuvies paviršiaus būtų padengta ledu. Tinkamą temperatūrą ir žuvies kokybę užtikrina tik pakankamas ledo kiekis ant žuvies paviršiaus.

VMVT specialistai priminė, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas numato, jog sugautos žuvys turi būti kuo skubiau atšaldomos ir laikomos tirpstančio ledo temperatūroje — maždaug 0 ºC.

Tačiau inspektoriai patikrinimų metu fiksuoja atvejų, kai prekybos vietose šviežia žuvis laikoma aukštesnėje, nei reikalaujama temperatūroje, pavyzdžiui, plius 2,8ºC, ar yra nepakankamai padengta ledu. Pasitaiko, kad turgavietėse nesupakuotos šviežios žuvys ir jų produktai būna parduodami be ledo.

Perspėjama, kad laikant žuvį tokiu būdu neužtikrinama reikiama temperatūra, o tai gali turėti įtakos šio produkto saugai ir kokybei.

Taip pat ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ledas aplink žuvį būtų švarus. Ledas turi būti pagamintas iš geriamojo ar švaraus vandens ir laikomas šaldymo įrenginiuose, apsaugant nuo užteršimo ir greito tirpimo. Per visą dieną vitriną papildant naujomis žuvimis, nepakeitus ledo švariu, jos gali būti užterštos, pavyzdžiui, nuo nepakankamai išdorotos žuvies gali būti lengvai užkrečiama žuvies filė. Supakuotos šviežios žuvys ir jų produktai turi būti laikomi šaldymo įrenginiuose, kuriuose užtikrinama tirpstančio ledo temperatūra.

Vartotojams, perkantiems šviežią, atšildytą žuvį ar jos produktus, patariama būti ypač atidiems ir nerizikuoti įsigyti tokių žuvų, jei pastebimai pažeidžiamos jų laikymo sąlygos. Prieš perkant šį produktą, patariama įvertinti jo išvaizdą, kvapą, spalvą ir konsistenciją. Nepjaustytos žuvies šviežumą patikrinti lengviausia apžiūrint akis, žvynus, pelekus ir žiaunas.

Žuvys yra greitai gendantis maisto produktas, todėl nusipirkus šviežią ar atšildytą žuvį reikėtų jos nelaikyti be papildomo apdorojimo ir iškart gaminti, jokiu būdu neužšaldyti antrą kartą jau atšildytos žuvies. Laikant šaldytuve auštesnėje nei nulinėje temperatūroje, žuvis greitai ims gesti ir nebus tinkama vartoti.

Tegai:
žuvys, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT)
Dar šia tema
Valdžia papasakojo apie audinių fermų likimą dėl situacijos Danijoje
Lietuvoje nenustatytas nė vienas užsikrėtimo COVID-19 atvejis audinių ūkiuose
Lietuva padidino maisto produktų eksportą
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Keisis mokesčiai paveldimą ar dovanojamą turtą

(atnaujinta 12:45 2020.11.28)
Registrų centrui nuo spalio pradėjus taikyti naujus įkainius, išaugo mokesčiai, ypač paveldint mažos vertės turtą

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Šią savaitę Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos iniciatyvai mažinti padidėjusius mokesčius, praneša spaudos tarnyba.

Nuo spalio 1 dienos Registrų centro pradėti taikyti įkainiai itin padidėja tais atvejais, kai registruojama nuosavybės teisė į nedidelės vertės nekilnojamuosius daiktus. Pavyzdžiui, iki spalio 1 dienos nuosavybės teisės įregistravimas į paveldėtus 15 nedidelės (5300 eurų) vertės objektus kainavo 46 eurus, o nuo spalio 1 dienos – 258 eurus.

"Kadangi žmogui mokestis itin išauga tuomet, kai registruojama nuosavybės teisė į mažavertį turtą, pavyzdžiui, seną namą, ūkinius, kitus pastatus, turime pakoreguoti tokį ydingą  reglamentavimą, – teigia laikinai teisingumo ministro pareigas einantis Elvinas Jankevičius. – Bus nustatytos žemesnės atliekamų veiksmų "lubos", kurios lemia mažesnius atlygio dydžius”.

Dabar už nuosavybės teisės į keletą paveldėtų nekilnojamųjų daiktų registravimą, numatytas  mažesnis mokestis – reikėtų mokėti tik vieno jų registravimo atlygį.

Paveldėjęs namą ir ūkinius pastatus žmogus privalo užregistruoti nuosavybės teisę į šį turtą Registrų centre. Nepriklausomai nuo nekilnojamųjų daiktų skaičiaus, vienodai kainuotų įteisinti visus paveldimus pastatus,– 32,63 euro. Pavyzdžiui, paveldėjus gyvenamąjį namą su 4 papildomais pastatais,  ši suma mažėtų beveik 4 kartus:  nuo 119 eurų dabartinės sumos – iki 32,63 euro. Jeigu tai būtų 10 nekilnojamųjų daiktų, 224,78 euro registravimo mokestis mažėtų apie 7 kartus.

Nuosavybės teisės liudijimo įteisinimas taip pat kainuotų fiksuotą sumą – 19,22 euro. Šiuo metu 5 pastatų liudijimo įteisinimas žmogui kainuoja tris kartus daugiau – 63,34 euro, o 10 nekilnojamųjų daiktų –  beveik 6 kartus –  118,49 euro.

Mažės ir išlaidos registruojantiems bendrosios nuosavybės teisę į paveldėtus ar dovanojimo sutartimi perleistus nekilnojamuosius daiktus. Numatyta, kad bendra suma po lygiai bus paskirstyta kiekvienam bendraturčiui. Pavyzdžiui, jei 3 bendraturčiai norėtų įteisinti 3 paveldėtus pastatus, kiekvienas turėtų mokėti tris kartus mažiau – vietoje dabar mokamų 76,14 euro, įkainis mažėtų iki 25,38 euro.

Šioje situacijoje tiek pat kartų mažėtų ir paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimo paslauga. Kiekvienas iš 3 paveldėjimo teisę turinčių asmenų vietoje dabar nustatytų 228, 42 euro mokėtų 76,14 euro.

Numatyti pakeitimai padės geriau išspręsti tokias  situacijas, kai paveldimas ar dovanojamas turtas lieka tos pačios šeimos nariams, tačiau jo registravimo sumos išauga keletą kartų.

Tegai:
Registrų centras, mokestis, mokesčiai
Dar šia tema
Nuo pandemijos nukentėjusiam verslui VMI suteiks mokestines paskolas
Pusė finansų rinkos dalyvių laikėsi reikalavimų dėl pranešimo apie komisinius mokesčius
Senovės gyvenvietė netoli turkų kaimo Bogazkale

Turkijoje rasti paslaptingos karalystės, išgyvenusios bronzinį Sičuano žlugimą, pėdsakai

(atnaujinta 12:46 2020.11.28)
Mokslininkai iš JAV ir Didžiosios Britanijos pranešė atradę paslaptingą Tarhuntassa miestą, paminėtą hetitų imperijos dokumentuose

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Kalbama apie Türkmen-Karahöyük piliakalnį Turkijoje, vieną masyviausių bronzos amžiaus paminklų. Jei hipotezė pasitvirtins, tai taps didžiausiu archeologiniu atradimu, kuris nušvies hetitų tautų likimus. RIA Novosti medžiagoje rašo autorė Tatjana Pičugina.

Laikina sostinė

Bronzos amžiuje centrinę šiuolaikinės Turkijos dalį užėmė hetitų karalystė — didžioji imperija, prilygstanti Senovės Egiptui ir Asirijai. Jos sostinė Hatušas, kuri yra šalies centro, iš šiaurės saugojo Juodoji jūra. Iš ten karaliai sprendė pavaldžių tautų likimą, nustatinėdavo vidaus ir užsienio politiką.

Niurnbergo procesas
© Sputnik / Кирилл Каллиников

XIII a. pr. Kr. Hetitų karalystė pasiekė valdžios viršūnę, aktyviai plėtėsi į pietus, rytus ir vakarus. Kaip tapo žinoma iš dokumentų, maždaug 1280 metais karalius Muvatalis II sostinę iš Hatušos perkėlė į Tarhuntašą, į neseniai prijungtas "žemutines žemes".

Karaliaus sprendimas buvo sukritikuotas, ir po trijų dešimtmečių rūmai, valdomi vyriausio Muvatalio Muršilio III sūnaus, grįžo atgal. Staigaus ir keisto sostinės perkėlimo priežastys vis dar nežinomos. Tekstuose yra užuomina apie religinį pagrindą: Hatušas buvo laikoma prakeikta vieta. Galbūt tam įtakos turėjo politiniai ir strateginiai aspektai — viskas komplekse.

Hatušas buvo atrastas XIX amžiuje netoli šiuolaikinio Bogazkalės kaimo. Kasinėjimai ten buvo atliekami daugiau nei šimtą metų. Dabar tai yra UNESCO saugoma archeologinė vietovė. Tarhuntašas niekada nebuvo rastas.

Hartapu mįslė

Hetitų tekstuose Tarhuntašas yra Konijos lygumoje — dabar ten šiuolaikinė Turkijos yra to paties pavadinimo provincija. Konija — balta dėmė archeologams. Pirmasis žvalgymas buvo atliktas 2019 metais, vadovaujant Jamesui Osbornui iš Rytų istorijos instituto Čikagos universitete ir Mišeliui Masui iš Britanijos instituto Ankaroje. Jie atrado daugiau nei šimtą perspektyvių kasinėjimų vietų, tarp kurių yra didžiulis Türkmen-Karahöyük piliakalnis.

Jo plotas: 125 hektarai, tai galima palyginti su Hatuša. Aplink — derlinga lyguma, galinti pramaitinti daug žmonių. Atliekant archeologinius tyrimus, ten buvo rasta hetitų stiliaus keramikos dirbinių. Mokslininkai mano, kad tai Tarhuntašas.

Netoli nuo piliakalnio, irigaciniame kanale, vietinių gyventojų nurodymų dėka, archeologai atrado akmeninę stelą. Ant jo užrašas, užrašytas Luvių hieroglifais, pasakoja apie didį Hartapu karalių, kuris užkariavo Muškos (Frygia) šalį ir užkariavo dar trylika karalysčių. Jo vardas yra minimas keliuose Luvių tekstuose, išraižytuose Kyzildago ir Karadago kalnynų masyvuose netoli Türkmen-Karahöyük. Galbūt tai yra ritualiniai kompleksai, kurie dažnai buvo organizuojami šalia senovės sostinių.

Hartapu — paslaptingas personažas istorikams. Sprendžiant iš užrašų, jis galėjo vadovauti XII amžiuje prieš mūsų erą pradžioje. Sosto vardas Muršilis kalba apie priklausymą hetitų karalių dinastijai. Tačiau bareljefe jis pavaizduotas kaip Naujos Asirijos karalius, kas nurodo į VIII a. pr. Kr. Osbornas ir jo kolegos linkę link šios datos, atsižvelgiant į laiško ypatumus ant rastos stelės. Šalies, kurią valdė Hartapu, pavadinimas niekur neminimas. Tačiau viename iš uolų tekste yra hieroglifas, žymintis griaustinio dievą Tarkhuntą — Tarhuntašo globėją.

Kultūros vertėjai

Hetitai — indoeuropiečių kilmės žmonės. Jie turi bendras šaknis su daugeliu Europos etninių grupių, įskaitant slavus. Jie atvyko į Anatoliją III tūkstantmečio prieš mūsų erą pabaigoje, išvijo hūtus ir atsidūrė tarp semitų, šumerų ir Šiaurės Kaukazo gyventojų. Hetitai buvo labai imlūs užsienio kultūrai, įsisavino ir transformavo vietines tradicijas.

"Apie hutus žinome per hetitus, jų išdėstyme taip pat žinomi huritų mitai. Jie perdirbo šumerų ir akkadų tekstus. Yra įrodymų, kad didžioji senovės graikų literatūra išaugo iš hetitų paveldo. Hetitai yra unikalūs tuo, kad yra savo eros kultūros tarpininkai", —  sako Marija Molina, hetitų kalbos specialistė iš Rusijos mokslų akademijos Kalbotyros instituto.

Iš pradžių hetitai pagerbė tik keletą indoeuropiečių dievybių. Bet Anatolijoje, tiesiogine prasme per šimtą metų, jų skaičius padidėjo, į savo panteoną įkūrus vietinius stabus. Jie buvo vadinami tūkstančio dievų žmonėmis, priduria tyrinėtoja.

Hetitų kalba buvo oficiali rūmų kalba, ja buvo surašyti dokumentai ir laiškai. Tai buvo užfiksuota ant molio lentelių antraštis. Tuo pačiu metu archeologai taip pat susiduria su užrašais Luvių kalba. Dabar vis daugiau įrodymų rodo, kad ši kalba buvo plačiai paplitusi tarp hetitų. Yra versija, kad karaliai buvo iš Luvių —  giminės indoeuropiečių. Tai rodo ir Luvių šaknys Muvatalio varde.

Skirtingai nuo hetitų, Luvių kalba yra mažiau ištirta ir iššifruota. Tuo tarpu ryšys tarp luvų ir hetitų labai domina mokslininkus. Faktas yra tas, kad geležies amžiaus pradžioje hetitų imperija tiesiogine prasme išnyko. Šis laikas vadinamas "bronzos žlugimu". Krizė prasidėjo visuose Viduriniuose Rytuose, ieškodami geresnio gyvenimo, žmonės buvo pašalinti iš savo namų. Valdovai su savo palyda paliko Hatušą, pasiėmę tai kas vertingiausia. Netrukus pasirodė "Jūros tautos", kurios plėšė ir padegė tuščią miestą.

"Greičiausiai hetitai nukeliavo į Sirijos šiaurę. Bet kokiu atveju, išnykus imperijai, po trijų "tamsių amžių" ten susikūrė karalystės, kurių gyventojai pasivadino hetitais ir rašė Luvių hieroglifais. Šiuo požiūriu Tarhuntašo —  matyt, kai kurios Luvių vidinės valstybės sostinės —  kasinėjimai yra labai įdomūs", — apibendrina Marija Molina.

Ateinančiais sezonais archeologai planuoja atlikti geofizinį Türkmen-Karahöyük piliakalnio skanavimą ir gręžimą, kad būtų galima tiksliau įvertinti miesto dydį ir jo struktūrą, taip pat apibrėžti būsimų kasinėjimų vietą.

Tegai:
archeologai, istorija, Turkija